sekmadienis, lapkričio 20, 2016

Kosmonautai politikoje

https://en.wikipedia.org/wiki/Law_of_triviality

Įsivaizduokime, kad NASA ruošias statyti kosminį laivą skrydžiui į marsą. Gauna valstybinį biudžetą ir užuot surinkę komandą iš geriausių inžinierių, paskelbia demokratinius rinkimus. Kandidatuoti gali visi. Rinkimo teisę turi kiekvienas 18+ pilietis. Ką žadą kandidatai inžinieriai niekas netikrina. Visiems ok, jei kuris nors žada padaryti jog raketa skristų didesniu nei šviesos greičių, kitas žada padaryti kad raketa skristų nenaudodama kuro, kitas sako esąs geriausias indžinierius, nes jo senelis buvo labai geras inžinierius (beje pastarasis vis tiek atrodo patikimiausiai). Atrodo neįtikėtina, kad NASA kada nors taip pasielgs. Ir visiems OK dėl to, niekas nesako, "ė, NASA naudoja valstybinius pinigus" dėl to turi būti demokratiniai rinkimai.
Bet va su valstybės valdymų kažkaip šitas nesigauna dalykas. Niekam nekyla klausimas, kodėl norint gauti leidimą projektuoti paprastos konstrukcijos statinius reikia daugiau egzaminų išlaikyti nei norint projektuoti valstybę. Net mašiną norint vairuoti reik teises išsilaikyti. Ir tuo labiau niekam nekliūna, kai per rinkimus į valstybės inžinierių postus kakžkas žada jog BVP augs 89% per mėnesį, arba kad padidins išmokas ir sumažins mokesčius, nu ir dar visiems po butą.
Mano momentine nuomone demokrainė technokratija (nemaišyti su autokratija) būtų geresnis būdas valstybėms "skristi į marsą" (ilgalaikis, sudėtingas uždavinys reikalaujantis daug bendradarbiavimo). Žmonės balsuoja už tikslus, o tikslus įgyvendina ekspertai, remdamiesi realiais duomenimis. Matuodami kaip sekasi tuos tikslus įgyvendinti ir pateikdami ataskaitas tiesiogiai rinkėjams.

P.S čia yra padrikos dušo mintys, tiesiog burbančios ir nesiūlančios nieko konstruktyvaus. Nepriimkite rimtai, aš valstybės valdyme visai nenusimanau. Tiesiog mąstau analogijom.

pirmadienis, lapkričio 14, 2016

Kuo skiriasi plyta nuo "eismas draudžiamas"

Draudžiamoji trijulė.
Kuo skiriasi šie ženklai, ilgą laiką man buvo mįslė. Bet man rodos pradedu suprasti. Tai noriu tuo supratimu pasidalinti.


Draudžiama įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą. Šitas yra pats griežčiausias. Jį pamatęs, turėtum įsivaizduoti, kad priešais tave mūrinė siena. Jokiu būdu negali ten važiuoti. Nesvarbu, gyveni ten ar keleivius veži. Jis paprastai naudojamas "uždaryti" vienpuses gatves, kad žmonės prieš eismą nepradėtų važiuoti, arba gatvę paverčia pėsčiųjų gatve po darbo valandų, taip kaip padaryta gedimino prospekto pradžioje Vilniuje.


Draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus maršrutinį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones. Šiek tiek švelnesnis draudimas nei plyta. galima važiuoti neįgaliesiems. Bet priešingai nei plyta, labai tikėtina, kad tai nėra vienpusė gatvė ir eismas yra draudžiamas toje gatvėje iš visų pusių. Šis ženklas draudžia važiuoti net jei veži prekes ar gyveni toje gatvėje. Todėl šis ženklas naudojamas rečiau nei "draudžiamas motorinių  transporto priemonių eismas".


Draudžiamas motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų eismas, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones. Šis ženklas labiausiai paplitęs ir mažiausia apribojantis. Jis negalioja taksistams, kurie veža keleivius, gyventojams kuriems reikia iki namų privažiuoti, taip pat aptarnaujančiam personalui kuris veža prekes. Šio ženklo šalutinis efektas yra tas, kad kažkodėl jis leidžia motociklų eismą. Dėl ko aš visai nepykstu, bet manau, kad čia šalutinis efektas, o ne užmanymas.

O pabaigai vilniečiams aktuali nuotrauka, kuri jau kurį laiką man neduoda ramybės. Pagal aukščiau surašytus paaiškinimus, kaip galvojate, ar galėčiau kurią dieną po darbo, tarkim aštuntą ateiti su draugais futbolą pažaisti gedo prospekte? Gal kas norėtų prisijungti?


ketvirtadienis, spalio 06, 2016

Mano dabartinė nuomonė apie narkotines medžiagas

Nesugalvojau neutralios asociatyvinės nuotraukos...
Prieš rinkimus vienas iš kandidatų testų yra paklausti kokia jų pozicija dėl kanapių legalizaavimo. Kadangi aš ne kandidatas, tai manęs niekas neklausia, bet aš vistiek pasakysiu. Mano nuomone visų pirma, visom narkotinėms medžiagoms turi būti taikomi vienodi apribojimai. Gal tiksliau, bet kokia išimtis turi būti pagrįsta tyrimais. Nes narkotikas nelygus narkotikui (alkoholis kaip ir nikotinas mano nuomone yra narkotikas). Narkotikų esmė yra jų vartojimas. Tai yra, žmogus nori svaigintis, naudoja narkotikus, žmogaus tikslas paiektas, jis niekam tai darydamas nemaišo (Gal kas svaiginasi galvą į sieną daužydamas). Todėl manau jog žmogus turi turėti visišką laisvę pats gaminti ir vartoti ką tik nori. Problema atsiranda kai atsiranda pinigai. Kaip jau rašiau, kai įsijungia kapitalizmas, jis neturi viršutinės ribos pelnui. Kai kas nors pradeda gaminti ir pardavinėti narkotikus ir iš to uždirbti, yra visais būdais skatinamas vartojimas ir bandoma didinti pelną. Ar tai būtų alkoholis ar tabakas. Dabar turimi du legalūs narkotikai kuriuos žinau. Todėl mano nuomone turėtų būti draudžiama ekonominė veikla kuri pelną gautų iš narkotikų gamybos. Nori svaigintis, užsiaugink, pasigamink. Išmoksi sodininkystės, chemijos, knygų paskaitysi. Bet neturėtų būti įmonių, kurios pelnytųsi iš to. Aišku čia visai ekonomikai nenaudinga, mažiau darbo vietų, mažiau pinigų. Bet gal ką gudriau dirbti galim sugalvoti.
Aišku yra išimčių tam pačiam alkoholiui kuris ne tik svaigintis naudojamas. Tarkim laboratorijose, pramonėj, langų valikliuose. Bet tai manau išsprendžiama. Nes kad ir tuos pačius opijatus dabar medicina naudoja ir sugeba kažkaip legaliai pagaminti ir niekas dėl to neverkia.
Ir dar, pažiūrėkite šitą trumpą filmuką.


P.S. žiūrėsime kaip keisis mano nuomonė augant mano vaikams. Ir taip čia daug klausimų lieka neatsakyta ir viskas labai supaprastintai pateikta.

pirmadienis, spalio 03, 2016

Kodėl reikia ilgesnių savaitgalių


Man kartais neduoda ramybės kapitalistinės ekonomikos veikimas. Tiksliau gal to veikimo rezultatas. Pabandysiu paaiškinti. Kapitalizmo esmė (kaip aš, nestudijavęs ekonomikos, suprantu) yra uždirbti pinigus ir tai daryti kuo efektyviau. O rezultatai matuojami pagal sukuriamą vertę. Kuo daugiau jos, tuo geriau (kaip ją paskaičiuoti čia jau kitas klausimas). Taigi tarkim esu skutimosi peiliukų gamintojas. Gaminu peiliukus ir juos parduodu. Gautus pinigus panaudoju geresnių peiliukų gamybai. Gaunu dar daugiau pinigų. Dalį jų jau skiriu ne tik gamybai, ar tobulinimui bet ir reklamai, kad žmonės pirktų būtent mano gaminamus peiliukus. Bet ateina laikas kai pagaminu tiek daug peiliukų, kad žmonės tiesiog nebespėja jų sunaudoti. Mano verslas nebegali augti kiekiu. Tada pradedu skirti dar daugiau pinigų reklamai ir pardavinėju peiliukus brangiau. Verslas ir toliau auga, sukuriamos naujos darbo vietos reklamos specialistams. Gaunu dar daugiau pinigų. Verslas vis dar negali augti kiekiu, taigi vėl didinu kainas, pridedu daugiau ašmenų į peiliukus, dar daugiau pinigų išleidžiu reklamai, sukuriu dar daugiau darbo vietų. Ant popieriaus viskas labai gražu mano rinkos vertė milžiniška, sukurtas kalnas darbo vietų. Bet kiek atsitraukus supranti, kad beauginant efektyvumą ir pajamas, kažkur pasimiršo pagrindinis tikslas. Nusiskusti. Kapitalizmo problema yra tai, kad jis neturi apibrėžtos viršutinės ribos. Kitaip sakant kapitalizmui niekada nėra "pakankamai". Nėra to galutinio tikslo, kurį galima pasiekti ir eiti ilsėtis. Taip, kapitalizmas skatina efektyvumą. Bet tas efektyvumas nepavirsta į daugiau laisvo laiko. Jis visada pavirsta į dar daugiau naujo darbo.
Būtent apie tai man priminė Aurimo pasidalintas straipsnis "ON THE PHENOMENON OF BULLSHIT JOBS"
Tai kaip gi to išvengti, kaip padaryti, kad kylant efektyvumui pagaliau reikėtų mažiau dirbti, o ne užsiversti naujoviškais darbais, kad tik būti užimtam penkias dienas iš septynių... Taip, teisingai, reikia ilginti savaitgalius. Kaip teko girdėti sakant skandinavus, work smart, not hard... Labai tikiuosi sulaukti keturių dienų darbo savaitės.

P.S. taip čia atsiranda nauji iššūkiai. Ką daryti su elektrinėm kurios veikia ištisą parą, ligoninės, mokyklos, darbai kuriuos reikia daryti nuolatos, bet manau tai yra išsprendžiama.

sekmadienis, rugpjūčio 07, 2016

Interneto naujienų 101*

Interneto naujienas galima suskirstyti į kelias grupes. Apie vieną iš jų noriu parašyti. Pagal 1976 metų filmą The Network pavadinsiu šią naujienų grupę "You got to get MAD!!!" Iš filmo ištraukos tūrėtų būti aišku kodėl:



Susižavėjusiems šia kalba pateikiu filmo tag-line: "A television network cynically exploits a deranged former anchor's ravings and revelations about the news media for its own profit."

Manau, kad tokio tipo naujienos geriausiu atveju sugaišina visų mūsų laiką, blogiausiu atveju - supriešina mus ir kažkam padeda siekti savo tikslų.
Štai keletas pavyzdžių iš mano asmeninio socialinio srauto:

  • SWITZERLAND’S NOT PLAYING GAMES With Muslim Immigrants: “If you reject our culture, we will reject your application for citizenship".
  • Lietuviškame DELFI šios naujienos nėra: Europos Komisija labai nepatenkinta, kad Lietuva drįsta atsirinkinėti kvotinius pabėgėlius.
  • Vienoje Albanijos ligoninėje gyvi sudeginti pacientai. Viskas vyko prieš stebėjimo kameras.

Mano nuomone, tai nėra naujienos. Tai yra informacija, kuri jus piktina (be realaus pagrindo). Atiminėja jūsų laiką, o svarbiausia nukreipia jūsų dėmėsį nuo iš tikro svarbių (kas jums bebūtų svarbu gyvenime) dalykų. Todėl labai prašau, nesidalinkite tokia informacija ir neleiskite jai plisti. Visada prieš dalindamiesi, pasitikrinkite bent kelis dalykus:

  • straipsnis turi autorių;
  • straipsnyje nurodytas informacijos šaltinis (patikrinkite, ar šaltinis originalus, o ne dar vienas portalas);
  • straipsnis turi datą (atrodo elementaru, bet būna, kad penkerių metų senumo straipsniu dalijasi kaip aktualija);
  • pažiūrėkite kitus to paties portalo straipsnius, ar jie visi nėra tendencingi;
  • jei straipsnyje kažkas kritikuojama, ar yra kritikuojamos pusės atsakymas;
  • jei dalinamasi video įrašu ar nuotrauka, ar tikrai tekstas atitinka turinį;
  • ar portalas, kuriame patalpinta informacija, turi kontaktinius duomenis (max234@gmail.com - nesiskaito);
  • ar straipsnio antraštė atitinka straipsnio turinį;
  • ar straipnis jus pasiekė per "Sponsored" kanalus.
Kodėl jums tai turėtų rūpėti? Įsivaizduokite, dabar yra balandžio pirmoji. Internetuose pamatote straipsnį apie tai, kad lietus paplovė Gedimino kalną ir nugriuvo pilies bokštas. Jūs nesusimastęs pasidalinate šia informacija feisbuke ir išskubate gyvai pažiūrėti, kaipgi atrodo ta nugriuvusi pilis. Ir tik pakeliui suprantate, kad šiandien balandžio pirmoji. Jaučiatės apgautas, norite ištrinti tą post'ą, bet po juo jau pilna pašiepiančių komentarų, apie tai, kad čia ne tiesa, o tik balandžio pirmosios pokštas. 

Įsivaizdavote?

Tai dabar supraskite, kad suinteresuoti žmonės nepergyvena, ar šiandien yra balandžio pirmoji, ar ne, ir rašo "you got to get MAD!!!" straipsnius kiekvieną dieną. O tikslas geriausiu atveju - pelnas iš reklamos, blogiausiu - supriešinimas ir destabilizacija. O tai naudinga tam, kas nepatenkitas dabartine situacija. Pasidalinsiu keliomis citatomis iš šio straipsnio: "America, welcome to the war":
"Russia is effectively using our democracies and our systems of rule of law against us. The method works like a computer virus. They insert a lie, a false accusation, a fabrication, an illegally-obtained private conversation — some form of kompromat — into our media, competing for ratings and ad revenue, and then they let us tear ourselves apart."
"They are elements of an openly stated doctrine — a resurrection of Soviet style political warfare, in which intelligence agencies seek to amplify divisions among their enemies, weakening the Western front by sowing discord and dissent whenever the opportunity presents itself."

Taigi, dar kartą, būtike atidūs, nepamirškite, kad kiekviena diena propogandai yra "balandžio pirmoji" ir nepasimaukite ant jos spąstų. O jei tai ir ne propoganda, o tik bandymas užsidirbti iš reklamos, tai bent jau negaišikite kitų laiko.


(*) 101 (one-o-one) taip žymimas pirmasis kursas kokio nors dėstomo dalyko. Kitaip sakant pradmenys.

pirmadienis, birželio 27, 2016

Niekada nepamiršk

Šiandien mieste už akių užkliuvo lipdukas ant mašinos. Nenupaveikslavau, tai teks įsivaizduoti. Bet labai paprastas, tai nebus sunku. "Laikykis atstumo" ženklas, tik žmogiukams vietoj galvų svastika ir pjautuvas su kūju. Suprask, "padarėm" fašizmą per užpakalį. Labai mane triggerino (interneto slangas, kai kažkokia informacija smarkiai sujaukia mintis, kartais ir veiksmus). Iš karto raudonoji aikštė prieš akis, pergalės dienos paradas, pasipūtę generolai išsirikiavę ant lentymų, didysis vadas moja tėviška ranka ir visi labai džiaugiasi. Ir tas jausmas, kad džiaugiasi ne dėl to, kad karas pasiaigė, bet dėl to kad jie jį laimėjo. Kad jie nugalėjo. Kad jie kiečiausi ir va žiūrėkite atvažiuoja tankai ir raketos kurios parodo, kokie mes kieti. Visiems gėlių ir degtinės.
Taip viskas galvoje susijaukė, čia kaip švęstum, kad baigė degti Londonas (great fire of London). Ir va štai mūsų gaisrininkai patys kiečiausi ir kai kitą kartą kils gaisras, tai mes vėl ji užgesinsime. O jei prireiks, tai pakursime ir tada užgesinsime.
Neįsivaizduoju kitokio su karu susijusio minėjimo, kaip tik gedulo ir atminimo, kaip tai žiauriai baisu ir kaip reikia viską daryti, kad tai jokiu būdų nepasikartotų. O aš karo net nesu matęs, bet kažkaip tas žinojimas į mane iš aplinkos jau persismelkė ir tikrai nenorėčiau patikrinti šio suformuoto supratimo savo kailiu. Palyginimui subjektyviai parinktos dvi nuotraukos iš pergalės parado Maskvoje ir iš atminimo dienos Londone. Pabandykite pajausti emocijos skirtumą nuotraukose.

Londonas. Aguonų laukas. aguona, kaip šautinės žaizdos simbolis.

Maskva. Vaikas su kareivio uniforma. you go girl.

O pabaigai dar flashbackas iš praeities. Šituo video jau dalinausi prieš šešis metus, bet pasidalinsiu dar kartą. Turintys laiko užsidėkite ausines ir paklausykite ką apsiskaitęs žmogus jums gali apie karą papasakoti.


P.S. ir dar kartą, gerai pažiūrėkite į tą aguonų lauką ir pagalvokite apie tai, kad kažkada toks laukas buvo ne iš aguonų padarytas, o iš žmonių, kurių kiekvienas turėjo savo gyvenimą su savo visais džiaugsmais, rūpesčiais, vaikais, draugais, darbais ir viskuo ką turi tu.

penktadienis, gegužės 20, 2016

Transcendentiniai žmonės

Neutrinas.
Yra žmonių, kurie mano gyvenima atsirado iš niekur, netikėtai ir be priežasties, bet po jų atsiradimo atrodo jog kitaip ir negalėjo būti ir kad jie yra būtent ten kur reikia. Kai kurie iš jų, kaip netikėtai atsiradę, taip nepastebimai ir pradingsta. Lyg tau sėdint svetainėje pro sieną įeitų vaiduoklis, prisėstų šalia, tu su juo pasikalbėtum kaip su senu draugu, jis atsistotų ir išeitų per kitą sieną ir tau net nekiltų minties jog čia kažkas keisto nutiko... Man tokius žmones norisi vadinti transcendentiniais žmonėmis. Protingi žmonės man pasakys, kad tas žodis jau užimtas ir reiškia visai ką kitą. Bet kažkodėl pažodinis vertimas man rodos tinkamas. Trans- + -scendere. Perlipti. Perlipantis. Žmonės kuriems negalioja socialiniai ratai, išankstinės nuostatos, socialinis lanšaftas. Tokie žmonės kurie eina gyvenime kiaurai visus šiuos konceptus kaip neutrinai per materiją. O su savimi jie dažnai atneša tai kas neįprasta tavo erdvėje. Man patinka transcendentiniai žmonės. Ir tiek kurie pasilieka ir tie kurie išeina.

P.S. pradžioje, prie palyginimo kaip kiaurai transcendentiniai žmonės eina per viską, norėjau naudoti "burtininkas pereina kiaurai didžiąją kinų sieną", bet tada susimąsčiau, jog jis iš tikro nieko kiaurai nepraeina, o tik sukuria to iliuziją. Todėl atsisakiau šio palyginimo ir pasirinkau neutriną.