trečiadienis, gruodžio 01, 2010

Drunk, You’re a Fool

Gal kokį mėnesį ar ilgiau, Suomijoje lauko reklamos stendai buvo užpildyti anti-alkoholine socialine reklama. Kompanija "Drunk, You’re a Fool" vaidzavo gerai pagėrusius jaunus žmones. Dailiai apsirėdžiusią mergelę vemenčią į savo rankinuką, arba vos ant kojų pastovintį "kietą" vyruką. Suomiškas kompanijos puslapis : http://www.kannissaoletaalio.fi/ Nelabai suprantu suomiškai, bet žinutę suprasti galima.

Ir ką gi, kompanija baigėsi ir šiandien, tuose pačiuose lauko reklamos stenduose vėl puikuojasi alaus ir silpnų alkoholinių kokteilių reklamos. Demokratija, nenori, kad žmonės gertų, reklamuok tai, nori, kad tavo produkciją pirktų, taip pat reklamuok. Tik pas ką pirmiau pinigai ir kantrybė pasibaigs :)
Čia baigiasi mano neinformuota nuomonė. Pasidomėjus pasirodo, kad tą pačia "Drunk, You’re a Fool" kompaniją organizavo "Federation of the Brewing and Soft Drinks Industry". O motyvas tam matomai buvo planas sugriežtinti alkoholio reklamos įstatymus, kuris taip ir nebuvo įgyvendintas. Neįgyvendintas, matomai, motyvuojant :
The campaign results were excellent and the materials reached the target group extremely well
ir
The campaign received the Health Promotion Act of the Year award in 2009.
Čia daugiau info.
Tai kokia gi išvada. Jokios, konkrečios. Tik žinau tiksliai, kad man labai nepatinka, kai alkoholis asocijuojamas su sportu (krepšinis ir futbolas anyone). Ir jei būtų mano valia, ribočiau alkoholio reklamą.
Aišku kažkas pasakys, kad draudimai yra blogai, ir tai nepadeda. Į tai atsakyčiau : ok, jei jau taip nenorite draudimų, legalizuokime visas draudžiamas substancijas ir leiskime žmonėms patiems patsirinkti ;)

antradienis, lapkričio 30, 2010

Attention, don't get distracted

Linksmas pastebėjimas iš taksi. Taip jau gavosi, kad prabangiais automobiliais tenka važiuoti iš oro uosto į darbą. Vienas iš tokių buvo Mercedes Benz. Visas toks naujas ir blizgantis. Vairuotojo prietaisų skydelyje per vidurį didžiulis ekranas. Pradedant važiuoti, jame pasirodė užrašas :
"Attention, don't let media center distract you from situations on the road"
Ar kažkas panašaus. Vos neprunkštelėjau. "Attention, don't get distracted".
Ir tada susimąsčiau apie UI dizainą. Iš vienos pusės kažkas iškelia tikslą netrugdyti vairuotojui, iš kitos pusės kažkas nori atsiriboti nuo teisinės atsakomybės, o iš trečios pusės dar kažkas labai nori, kad jų darbas būtų pastebėtas ir kad visokie užapvalinki kampai ir MB logotipai matytųsi kuo ryškiau. Va taip ir gaunasi UI mashupas.
Mano nuomone, jei išsikeli pagrindinį tikslą "nemaišyti vairuotojui", tai tas tikslas turėtų atsispindėti kiekviename sprendime.

ketvirtadienis, spalio 21, 2010

Švieskimės ir švieskime

Šiandien sužinojau naujieną apie tai, kaip Ugandiečiau myli homoseksualius žmones (cnn).
Tamsuoliai visuomet pasiruošę ką nors užmušti ir nuolatos kažko bijo vien dėl bijojimo ar nežinojimo. Kiek pamenu, dar nebuvo, kad protingi žmonės, pasipiktinę, susirinktų ir nuspręstų išžudyti tamsuolius. O atvirkščiai manau buvo ir ne kartą. O jei dar protingas žmogus kažką užgivenęs turi. Gal visgi reiktų vieną kartą protingesniems susirinkti ir tvarką padaryti? Reikia skubiai mažinti tamsuolių gretas. Ne, nežudant ir ne kitaip susidorojant. Vienintėlis būdas: švietimas (gražus žodžių derėjimas gaunasi, naikinti tamsuolius švietimu). Manau, jei dauguma būtų protingesnė už vidutinį tamsuolį, tai automatiškai išsispręstų daug rimtų problemų, tokių kaip vėžį sukelenti spinduliuotė, pasaulio pabaiga, netikėtai pagytų visi velnio apsėstieji ir visi žmonės įgytų imunitetą gėjų platinamai sugėjėjimo ligai.
Taigi švieskimės ir švieskime.

sekmadienis, spalio 17, 2010

Lėtieji kaimynai

Būna vakarų, kai kliedesiai liejasi laisvai. Pasigauni kokią temą ir ją gali išrutulioti iki neregėtų absurdų ar tiesų. Šį vakarą su obuolių pyrago ir ledų pagalba rutuliojome temą apie šiaurės kaimynus ir puskaimynius ir jų polinkį į lėtumą. Skambėjo visiems gerai žinomi juokeliai : "Suomių sprinteris", "neįsitempinėjantis estas, kuriam nereikia atsipalaiduoti", "зделал кофе, уже зафтра" ir t.t. Bet iškilo vienas faktas kurio negalėjom pritempti iki teorijos: kodėl suomiai, būdami tokie lėti, yra tokie geri ralistai? Ir suprantama, ne už ilgo atsirado atsakymas. Aišku jo variantų buvo daug ilgesnių ir vaizdingesnių, su pavaizdavimais, kaip tai viskas vyksta ir atrodo, bet trumpai atsakant į klausimą, kodėl suomiai yra tokie geri ir greiti ralistai. Todėl, kad jie lėtai gazo pedalą atleidinėja.

P.S. kreditai atitenka Domantui.

trečiadienis, spalio 13, 2010

Reklama, emocjos ir minčių takeliai

Yra laikas dienoje, kai mintys nevalingai nuklysta į laukus, o žvilgsnis nefokusuotas eina iki horizonto. O mano mintys klajonėms turi savo kelius ir takelius. Vienais takeliais jos vaikštinėja labai dažnai ir jie jau gerokai praminti. Kiti takeliai vos įžvelgiami vingiuoja tarp medžių. Kai kurie takeliai trumpi ir greitai išsišakojantys bei pereinantys, kiti atvirkščiai, gali tęstis tarp uolų labai ilgai ir iš jų nėra kito išėjimo, kaip tik tas vienintelis esantis labai toli. O mintis pasukti vienu ar kitu takeliu gali pro langą pamatytas krentantis lapas, atbėgantis šuo, užuostas kvapas ar išgirstas garsas. Bet koks pojūtis, kuris sukelia impulsą galvoje, savaip nukreipia mintį kitu takeliu, kaip koks iešmininkas pasiunčia traukinį kitais bėgiais. Ir vienas toks iešmininkas paleido mano traukinį pagalvoti apie reklamą.

Ou je baby...

Kartas nuo karto man užkliūna drabužių reklamos. Išvaizdus, besišypsantis arba labai rimtai atrodantis žmogus aprengtas drabužiais, kuriuos tu turėtum įsigyti. Arba išvaizdi ir savo seksualumu iš reklamos virstanti mergina (arba vaikinas) ant savo kūno demonstruojanti apatinius kuriuos apsivilkusi (apsivilkęs) tu turėtum atrodyti taip pat nuostabiai. Tai man užkliūna, nes aš, kaip ir didžioji dauguma, manau, jog didžioji dauguma nieko nesupranta (čia tokia truputį rekursija gavosi). Taigi pamaniau, jog labai neblogai pasijaustų skirtumas ir iš tikro galėtum pamatyti reklamuojamą rūbą ir jo grožį, jei stebuklingai iš reklamos būtų galima ištrinti modelius, paliekant tiktai rūbus. Kam to reikia? Mano paaiškinimas labai paprastas: kad žmonės suprastų, jog reklama naudojasi jų emocijomis tam, kad parduotų prekę. Ne tai nėra blogai, nes emocinės reklamos pagal apibrėžimą sukelia daugiau emocijų ir paprastai jos būna geros. Tiesiog kaip sakoma angliškai, knowledge is power, ignorence is bliss (žinojimas - jėga, abejingumas - palaima). Žmogus turėtų suprasti, kaip juo manipuliuojama, ir jau su tuo supratimu vertinti reklamą. Kad nebūtų, jog picas ar grietinę išplėtusiam akis ir nuo apvalumų pasiseilėjusiam primatui parduotų tuntas olialia mergaičių. Reklama turi atkreipti dėmesį į prekę, su tuo sutinku, bet prekę parduoti turi prekės kokybė ir jos reikalingumas pirkėjui.

antradienis, rugpjūčio 03, 2010

Laiškai iš Suomijos. Antra diena.

Tie kas nenori skaityti mano verkšlenimų apie tai, kaip užsiblokavau kompą ir bandžiau jį atblokuoti, kitą pastraipą praleiskite.
Iš pat ryto pasigyriau savo projekto vadovui, kad viskas einasi puikai ir kaip nekeista neturėjau jokių problemų nei darbe, nei po darbo. Ir ant tų žodžių, tris kartus neteisingai suvedžiau slaptaždį ir mano kompiuteris užsirakino. Galima kaltinti tą nelemtą suomišką raidžių išdėstimą, bet manau ir taip aišku, kas čia kaltas buvo. O tada apturėjau kompiuterio atrakinimo epopėją. Reikėjo išsiaiškinti, kas už mane atsakingas iš Nokia pusės, nes aš dar neturiu "security id", o be to negali nustatyti, kad aš esu aš. Mano "line manager" surasti taip ir nepavyko. Tuomet dar kartą paskambinus techninei pagalbai paaiškėjo, jog yra dar vienas būdas nustatyti, kad aš esu aš, o ne žirafa. Reikėjo išsiūsti laišką iš mano pašto. Tik kaip tai padaryti, kai kompas užrakintas. Nušvitimas, sužinojau kaip naudotis web paštu. Pasivogiau bendradarbės kompą ir įrodžiau, jog aš homo sapiens. Likusią dienos dalį bandžiau gauti prieigas prie kitų sistemų, kad pagaliau galėčiau pradėti darbus. Deja, dar neteko pamatyti kodo su kuriuo teks gyventi. Jis beje, sėdi pasislėpęs ClearCase sistemoje, kuri kaip sakė pats Tuomas "is pain in the ass".
O dabar dar keli pastebėjimai. Apturėjau susitikimą kuriame dalyvavo 23 žmonės ir viskas vyko virš pusantros valandos. Prieš tai dar turėjau valandos susitikimą apie tai, ką ir kodėl čia visi daro. Po to aišku ilgoji pietų pertrauka. Taigi enterpraizė valdo. Dar užkliuvo tai jog komandoje didelė žmonių kaita. Dar pacituojant kolegas "Peter is the new Mikka" suprask Peteris atėjo prie projekto į Mikka vietą. Ir tokiu "is the new X" per šiandien sutikau nemažai. Įdomu Vincentas is the new WHO ?
Dar vienas įdomus faktas apie suomių lėtumą. Kai su saugumo kortele atidarinėji duri, pyptelėjus, dar nereiškia, kad durys atsirakino ir jas jau galima atidaryti. Reikia ramiai, gal porą sekundžių palaukti ir tik tada traukti už rankenos. O jei tik pyptelėjus bandysi daryti duris, nieko gero nesigaus.
Dar viena linksma istorija, kaip aš po stalu ieškojau interneto laido. Ofise yra ilgi stalai prie kurių iš abiejų pusių sėdi žmonės. Atsisėdau aš prie vieno iš tokių stalų. Priešais sedėjo bendradarbė Paula, aš kažkaip natūraliai ieškodamas interneto kabelio palindau po stalu. Viskas kaip ir normalu, bet tik ne tada kai kolegė prie stalo sėdi su mini sijonu. Ups.
Likusi diena - laukimas prieigų teisių.
O dabar gerieji dalykai greitai. Nemokama sauna, apsiėstini pusryčiai, viešbučio dviratukai. Bilietų netikrinančios kontrolierės. Gal aš ką ne taip darau. Ir mintis kuri įstrigo į galvą grįžtant namo traukiniu. "Skuba pabaigti darbą" tiesiog apie žmones dirbančius nuo 8 iki 5. "Skuba pabaigti darbą" arba "Skuba padaryti darba". Šioks toks subtilus skirtumas.
Ok, lekiu į sauną, gal jau atsirado laisvos vietos, nes kai po darbo nuėjau buvo anšlagas. O po to gal reiks pasveikinti į Helsinkį atvykusį Maksimą. Jis kaip žinia studijuoti atvažiavo. O gal studentauti. Pavydžiu...

pirmadienis, rugpjūčio 02, 2010

Laiškai iš Suomijos. Pirma diena.

Nepaklaustas pasakau kas man užkliuvo. Nei blogąja, nei gerąja puse. Tiesiog tai, kas patraukė mano dėmėsį. Nuskristi Vilniaus į Helsinkį užtrunka žvėriškai mažai laiko. Vos spėjus gerti pateiktą kavą, pro langą jau mačiau Rygą. Mitas apie lėtus suomius manau ne piršto laužtas. Finnair lėktuve saugumo instrukcijos buvo supasakotos labai kruopščiai ir lėtai. Nokia yra didelė kompanija. Tokioje didelėje enterprizėje dar neteko dirbti. Biurokratijos lyginant su IBM'u yra ŽYMIAI daugiau. Net patys mano sutikti naujieji kolegos tai pripažino neklausti. O apie IBM biurokratijos lygį jau skundžiausi/pasakojau. Dabar šiek tiek pastebėjimų kolkegoms programuotojams. Vėl nuostabieji įrankiai : HP Quality center ir SPM'as. Nokia neatsilieka nuo SEB ir turi užsipirkusi dar daugiau indų. Beje, dabar turiu tampytis su dviem laptop'ais. IBM'iniu ir Nokia'iniu. Sako čia taip normalu yra. gerai kad dar asmeninio nepasiėmiau. Ok atgal prie paprastų mirtingųjų. Helsinkyje rasių maišalynė tikrai didesnė. Nei gerai nei blogai. Tik pastebėjimas. Visur pilna uolų. Nedidelių bet vis kur po žemių kyšo išspgrodinto granito luitai. Visi moka angliškai. Visi kuriuos užkalbinau. Merginų grožio dispersija labai didelė. Ok gudriai čia pasakiau. Yra merginų, kaip google paieškos "swedish blond" (nesvarbu kad sSomija). Bet yra ir tokių, kurios be problemų nurungtų Ugly Bob'ą. Maisto problemos. Kaip ir norėtųsi neišlaidauti ir ekonomiškai pasimaitinti. Bet pirmą dieną užkliuvau Mc. Padariau išvadą, kad kitą kartą reiks su savimi pasiimti kelioninę virtuvę. Virdulį, termosą, indelių, šaukštelių ir kitų rakandų. Tuomet eiti į supermarketą ir kol lauke vasara, vakarieniauti ant pievos. Ją dar reiks susirasti. Jei kas žinote pasiūlykite supermarketo dietą, kai nėra nei kur maisto laikyti nei kur gaminti. Gal kaip nors gudriai, skaniai ir pigiai prasimaitinti galima. Tai tokie pirmieji kliūviniai-pastebėjimai. Viešbutis ok. Kažkodėl davė su dviem lovomis. Turiu neveikiantį lygintuvą, vonią ir prancūzišką balkoną. Ir žinoma visą internetą...

P.S. Pas suomius tuoaletuose beveik visur yra žarnelė su vandenėliu, jei netikėtai apsišikai daugiau nei planavęs ir keistai spynos rakinasi rankenėlę sukant į priešingą pusę nei įprasta paprastam lietuviui.

šeštadienis, liepos 03, 2010

Hamakas

Viskas prasidėjo nuo Andriaus fix idėjos sulipti į medžius ir ten pasikabinus hamakus pagyventi porą dienų. Kažkas panašaus gavosi. Gal kiek mažiau nei tikėtasi gyvenimo buvo. Bet naktį visi draugiškai, kaip kokie balandžiai bokštuose, praleidom. Niekas neišsidrėbė. Vaizdas buvo maždaug toks :
Hamakai medžiuose

Kadangi aš labai mėgėjiškai pasikabinau hamaką, o ir pats hamakas nebuvo aukščiausio patogumo lygio, palankioms aplinkybėm susiklosčius miegojau Andriaus hamake. Super hamakas. Atsiguli į jį, jis tave apkabina ir tu, kaip kokia lėliukė kokone, nugrimzti į medžių ošimą ir sūpavimasi. Miegas prisistato tą pačią akimirką.
Užsimaniau tokio hamako. Bet pasirodo Andrius jį parsigabeno iš paties Tailando. Toloka. Taigi teko improvizuoti. Nusipirkau audinių parduotuvėje tris metrus pusantro metro pločio audinio. Šiaip dabar rekomenduočiau pirkti tris su puse. Porą virvelių po penkis metrus ir susirišau hamaką pats.
Aišku pirmi kartai nebuvo patys patogiausi variantai, bet bandymų ir klaidų keliu pasiekiau patenkinamą variantą. Juo noriu ir pasidalinti, gal kam prireiks.

Taigi. Ko prireiks.
  • 3.5m stipraus audinio.
  • 2x 5m virvės kuriai patikėtumėte laikyti savo svorį.
  • Dviejų drūtų medžių prie ko rišite hamaką.
Originalus Andriaus hamakas buvo padarytas iš nailono. Jis labai lengvas ir plonas, gerai kvėpuoja ir yra žiauriai stiprus. Tačiau tokio negavau, todėl panaudojau karinių uniformų medžiagą, kuri sustiprinta papildomais kvadratėliais (matosi nuotraukose). Audinį pirkau Kalvarijų turgavietėje esančioje specializuotoje audinių parduotuvėje.
Virveles nusipirkau pas tą patį Andrių "Montis Magijoje". Jei neklystu šita. O tarp medžių rekomenduočiau, kad būtų bent penki metrai. Viskas.

Hamakas

Kaip pasidaryti.


Kokie trūkumai.
Na vienas iš trūkumų yra tai, kad kiekvieną kartą reikia prie hamako pačiam pririšinėti virves. Pagamintame hamake viskas paruošta ir yra gatavas kablys už kurio tik pritvirtinama virvė. Kitas trūkumas, kadangi naudojau belenkokią medžiagą, hamakas gavosi sunkesnis, gal ne taip patogu jei nori lengvai keliauti.

Privalumai.
Pigiai ir paprastai, jei nereikia hamako audeklą galimą naudoti kaip pavėsinę ar jei jis atsparus vandeniui, kaip stogą nuo lietaus. Kitaip sakant, turi multifunkcinį audinį ir esi ribojamas tik vaizduotės.

Alternatyvos.
Visada gali nusipirkti gatavą gaminį iš interneto. Vaizdai. Jei kas taip padarys, prašysiu į svečius pačiupinėti.

penktadienis, liepos 02, 2010

Metaforos ir palyginimai

Pradžiai apie metaforas. Jau kurį laiką pastebiu, jog man užkliūna paaiškinimai naudojant metaforas. Iš pirmo žvilgsnio jie skamba labai įtikinamai, bet pasigilinus supranti, jog kažkas ten negerai. Ir kaip pats dažnai sakau : "Example or I won't understand". Taigi, bandau sukurpti pavyzdinį aiškinimą naudojant metaforą.
Žmogus, kaip ir bet koks kitas gyvas organizmas, užgimsta, auga, subręsta. Lyg medis stiebiasi į viršų ir klesti. Ir kuo senesnis medis, kuo jis storesnis didesnis ir tvirtesnis, tuo jis stipriau laikosi prieš visokias vėtras ir kitas negandas. Taip ir žmogus suaugęs ir tvirtas nesiblaško permainų vėjyje ir nepalūžta pirmai audrai papūtus.
Taigi prašom. Pavyzdinė metafora, kur žmogus lyginamas su medžiu. Kaip ir teisingai, prie pirmo sugretinimo nėra kaip prikibti. Gyvas augantis organizmas. O tada paimamos labiau medžiui būdingos savybės: "nenulūžti pučiant smarkiai audrai" ir "nesiblaškyti permainų vėjyje". Jos perkeliamos žmogui. Va čia ir atsiranda tas plyšys, kuris man vis užkliūna. Nes tuomet su lygiai tokiu pačiu tikslumu galima pasakyti, kad žmogus yra žalias su šakomis ir gyvena kelis šimtus metų. Kas akivaizdžiai yra neteisinga. O lankstytis permainų vėjyje manau nėra bloga savybė. Visgi tuo pagrįsta visa evoliucija. Prisitaikymas priklausomai nuo aplinkybių.
Jau po to, kai parašiau ankstesnį pavyzdį, internete aptikau dar geresnį variantą.


If a key opens lots of locks, then it's a master key. But if a lock is opened by lots of keys, then it's shitty lock.

Šiuo atveju metaforoje net neužsimenama apie vyro palyginimą su raktu. Bet perskaičius atsakymą į klausimą rodos net nebekyla abejonių jo teisingumu. Taip, rakto ir spynos atveju šis atsakymas yra visiškai teisingas, tačiau, kad ir kaip gerai asocijuojasi vyras su raktu, o moteris su spyna, išvada visiškai nepgarįsta ir išlaužta iš piršto.
O moralas toks. Klausyk ką tau sako ir neleisk, kad asociacijos ar metaforos būtų panaudojamos teisingumui įrodyti. O jei ne taip griežtai, tiesiog klausyk ką tau sako.
Gero gyvenimo, kaip linki mano kolegos.

ketvirtadienis, balandžio 22, 2010

Mintys nukreipiančios mintis

Gėris, džiaugsmas, atvirumas. Atvirai kalbėti apie viską. Tiesa negali griauti ar daryti blogo. Turėti savo viziją ir ja dalintis. Siekti jos ir priimti pagalbą. Padėti kietiems. Maži darbai ir tie suartina žmones. Priverčia nusišypsoti. Nauja nors ir tas pats sena. Kiekviena diena gali būti nauja, jei iš naujo pasakai labas. Nereikia visada projektuoti ateities pagal praeitį. Ateitį galima sukurti. Ir kuo mažiau neišsakytų praeities šešėlių slėgs, tuo lengviau bus kurti ateitį. Pripažinti klaidas, nesigėdyti trūkumų. Būti tuo kas esi, nes savęs neapgausi. Ir tas šiltas jausmas viduje, kai išsakai savo mintis, kai numatai ateitį ir supranti, jauti, jog tai yra teisinga. Kad ir tos mintys ar planai nesiderina su aplinkinių nusistovėjusia nuomone. Tu jas sakai ir jauti jog tai yra teisinga. Džiaugsmas kurti. Džiaugsmas dalintis. Džiaugsmas būti suprastam. Padėti darant tai, ką puikiai sugebi ir neprašyti atlygio. Tavo atlygis yra žmonės, kurie padeda tau siekti tavo vizijos. Žinodami tai ar netyčia. Tu taip pat padedi kitiems. Dalink gerus darbus, prašyk, kad kiti juos dalintų. Atrodo taip paprasta, jei taip įvyktų. Tu neturėtum kur pasidėti nuo žmonių norinčių tau padaryti gerą. Utopija? Gal reikia bandyti. Manau yra kalnai žmonių, kurie tai daro, bet ta gėrio banga nurimsta žmonių abejonėse, gėdoje ir neryžtingume. Bet neaukok savo vizijos. Jei jos dar nematei, būk atviras, bet nepamiršk gėrio ir neįsileisk tamsos, kuri gali tave paralyžiuoti. Kaip nuostabu yra sukoncentruoti mintis. Nemėtyti dėmesio ir nesiblaškyti. Tada mintys užpildo viską ir abejonėms nelieka vietos. Geismas. Jis pats savaime nėra blogas. Tai prigimtinė dalis kaip ir gėrio supratimas. Bandos jausmas. Kai pats nežinai kur eini, tai eini paskui bet ką. Tai irgi galbūt natūralu. Bet atvirumas ir dalinimasis padėtų susiprasti. Kalbėti su žmonėmis. Nesislėpti už humoro skraistės. Metaforos. Jos labai galingos, su jomis reikia elgtis atsargiai ir atsakingai. Nereikia iš jų daryti spektaklio ar komedijos. O paprastumas visada geriau. Atsargiai naudok žodį "visada", nes jei logika į tave atsisuks, gali neatlaikyti jos patikrinimo. Ženklai ir simboliai, leisk jiems padėti siekti savo tikslo. Galbūt ženklai yra save realizuojanti pranašystė. Bet iš tikro koks skirtumas, jei pranašystė išsipildo. Tik turėk tai omeny. Nes jei manai, kad nepavys, tau nepavyks. Jei manai, kad tau pavyks, tau pavyks. Viskas tavo galvoje. O ženklai tau rodo kelią. Gali juo ir neiti, arba patekti ten pat ir pro kitą vietą. Vis dar tikiu žmonių gerumu. Turbūt tai turėtų būti vienintelis įsakymas : būk geras. Nebūk paviršutiniškas, nes viduje visi atskiria gėrį nuo blogio. O pasaulis yra didelis ir gal net per didelis. Net ir tas rodos mažutėlis, kuris yra čia pat. Tu jo nepažįsti. Tau gali pasirodyti jog nieko naujo jame nevyksta ir viskas jau matyta. Rašymas padeda. Galbūt dar padėtų ir kalbėjimas. Minčių srautas. Srautas kuris lekia nuplaudamas visus proto vingius, gal net persirisdamas per kalnus ir kanjonus. Ir nepamiršk paaiškinti ką kliedi, jei matai, kad kažkas nesuprato. Ne būtinai iškarto. Nelik nesuprastas ir stenkis suprasti kitus. Tarpusavio supratimas, vėlgi atvirumo klausimas. Kuo atviresnis žmogus, tuo lengviau jį suprasti. O suprastas nenori būti tik nelaimingas paslapties slegiamas žmogus. Paslaptis vienam žmogui yra per sunki. Pasidalinti paslaptimi, tai pasidalinti našta ir tikėtis supratimo. O išvadų nėra, nes gyvenimas tęsiasi. Dalinkis.

antradienis, balandžio 13, 2010

Matei kaip būna...

Kaip tik šiandien darbe dariau testą, kuris nustatė, kad mano "security awareness" yra tik 30%. Ir va , vakare gaunu laišką. Nulaužė hakioriai apache JIRA ir dabar man rekomenduoja pasikeisti visus slaptažodžius. Nustebino mane informatyvumas, paaiškinimas ir atvirumas. Įdomu, jei pvz. mano banką nulaužtų, ar gaučiau aš iš jų tokį pranešimą ar bandytų viską po kilimu pašluoti :
Dear Vincentas Vienozinskis,

You are receiving this email because you have a login, 'vincnetas', on the Apache JIRA installation, https://issues.apache.org/jira/

On April 6 the issues.apache.org server was hacked. The attackers were able to install a trojan JIRA login screen and later get full root access:

https://blogs.apache.org/infra/entry/apache_org_04_09_2010

We are assuming that the attackers have a copy of the JIRA database, which includes a hash (SHA-512 unsalted) of the password
you set when signing up as 'vincnetas' to JIRA. If the password you set was not of great quality (eg. based on a dictionary word), it
should be assumed that the attackers can guess your password from the password hash via brute force.

The upshot is that someone malicious may know both your email address and a password of yours.

This is a problem because many people reuse passwords across online services. If you reuse passwords across systems, we urge you to change
your passwords on ALL SYSTEMS that might be using the compromised JIRA password. Prime examples might be gmail or hotmail accounts, online
banking sites, or sites known to be related to your email's domain, gmail.com.

Naturally we would also like you to reset your JIRA password. That can be done at:

https://issues.apache.org/jira/secure/ForgotPassword!default.jspa?username=vincnetas

We (the Apache JIRA administrators) sincerely apologize for this security breach. If you have any questions, please let us know by email.
We are also available on the #asfinfra IRC channel on irc.freenode.net.


Regards,

The Apache Infrastructure Team

pirmadienis, balandžio 05, 2010

Paslankusis Kristijonas

Trumpa istorija, kaip prisigalvoji ir po to negali nepadaryti...
Vieną dieną, buvo tokia nuotrauka :

nuotrauka.

Ir buvo tokie komentarai :

komentarai

Ir po ilgo kariavimo su Adobe's Flash'u, gavosi štai kas (patampyk mane už kraštų) :




didesnis paveikslas čia.

Sekantis planuose Androidas. Bandysiu padaryti flash card programą telefonams. Beje, su šv.

pirmadienis, kovo 29, 2010

Tavo gyvenimas

Dar vienas įrašas apie laiką ir jo supratimą. Šį kartą šovė į galvą pažiūrėti į gyvenimą iš viršaus. Kaip žinia, visiems duotas ribotas laikas ant šios apvalios planetos. O po to, jau kaip kam pasiseks, kas toliau keliaus, kas kokiu kirmeliuku atgims, kas paprasčiausiai atgimusiems kirmeliukams maistu bus. Kaip kas norės.
Taigi. Ar matėte savo gyvenimo kalendorių. Ne savaitės dienotvarkę, ne mėnesio, ne metų planą. Visą gyvenimą vienu metu. Visą susisukusią spiralę, visas begalines kopečias, kurios visgi pasirodo turi galą. Ne ? Neproblema, prašau :


Jei norite atsispauzdinti, prašom čia. Rekomenduojamas popieriaus formatas A2 arba A1. Kiekvienas stulpelis yra pusė metų. Viršuje eina metai, šone, metų diena. Optimistiškai paprognozavau, kad nugyvensiu devynesdešimt metų. Perspėjimas, toks plakatas optimizmo tikrai nesuteikia. Šiek tiek kraupina man už nugaros kabėdamas. Bet kaip jau sakiau :
Va ką noriu atspauzdinti. Visą gyvenimą. Šiek tiek baisiai atrodo, bet tiesa yra tiesa ir geriau ją anksčiau pamatyti nei vėliau...

penktadienis, kovo 26, 2010

Burbulai

Prieš kurį laiką jau rašiau apie tai, kaip esu stebimas ir kaip man grasina :
"MES TIE SIMBOLIAI KURIE PRIMINS TAU DALYKUS KURIUOS TU GALĖJAI PADARYTI, BET NEPADAREI"
Taigi, kai šį kartą pamačiau tokį vaizdą :
vaizdas
Manęs ilgai įtikinėti nereikėjo. O rezultatas čia.

Pamokos :
Laukti antros valandos nakties šiek tiek prailgsta.
Lipti pastoliais tyliai yra beveik neįmanoma.
Balandžiai miegodami šika ir nieko nemato.
Vilniuje, net ir ketvirtadienį po 02:00, pilna žmonių.
Pamiegojus dvi valandas, dirbti šiek tiek sunkoka.

sekmadienis, vasario 28, 2010

Nuotrauka, kurioje liko laikas

Viena iš idėjų, kaip pažįstamus daiktus pateikti nematytu rakursu. Šį kartą mašinos, kurioms pašalintas vienas matavimas. Pradžiai rezultatas :
Pilnas paveikslėlis čia. Rekomenduoju pažiūrėti 1:1 masteliu. O dabar apie tai, kas čia ir kaip čia.
Nuotrauka yra dvimatis pasaulio atvaizdas. Ant 'x' pločio ir 'y' aukščio popieriaus lapo suprojektuojama akimirka ir jei skaityti, kad mes gyvename 4 matėje erdvėje (3 matavimai plius laikas) tai nuotraukoje esantis vaizdas yra be dviejų papildomų matavimų. Tuo tarpu, jei paimtume filmuotą medžiagą, lyginant su nuotrauka, ji papildoma laiko matavimu. Taigi nuotrauką nuo filmo skiria vienas matavimas - laikas. O kas jei iš filmo padarytume nuotrauką, pašalindami ne laiko matavimą. Būtent tai ir padaryta nuotraukoje su mašinėlėmis.
Iš kiekvieno filmo laiko momento (kadro) paimta juostelė. O visos gautos juostelės sujungtos į nuotrauką. Bent jau man įdomus rezultatas. Nors ir numaniau, kaip turi atrodyti gautas rezultatas, bet kai kurias detales pastebėjau tik pamatęs galutinį vaizdą. Pavyzdžiui, kuo mašina greičiau važiavo, tuo ji trumpesnė. Skubėjo ir kadangi užėmė mažai laiko, mažai ir įsiamžino. Kitas įdomus dalykas, nors mašinos važiavo į skirtingas puses, nuotraukoje jos visos atsisukusios į tą pačią pusę.
Kitas panašus vaizdas gautas važiuojant ir pro langą filmuojant šalikelę.
Kodėl tai darau? Na va, šauna vis fix idėjų, plius norėjau pasidalinti mintimis apie du būdus, kaip daromas menas. Savo mašinėles panaudosiu kaip pavyzdį, bet apie tai kitą kartą. Nepretenduoju į meną, nes ant interneto rėmelių neuždėsi.
"The most important thing in art is The Frame. For painting: literally; for other arts: figuratively-- because, without this humble appliance, you can't know where The Art stops and The Real World begins. You have to put a 'box' around it because otherwise, what is that shit on the wall?" — Frank Zappa



trečiadienis, vasario 17, 2010

Saulė

Saulė pakyla ir ji atneša man džiaugsmą. Aš neklausiu kodėl ji patekėjo, aš nepykstu, kai ji nusileidžia. Ji dovanoja savo šilumą visiems, kas atsuka į ją savo veidą. Ir kvailys būtų tas, kuris norėtų, jog saulė šviestų tiktai jam vienam. Jis sudegtų jos spinduliuose. Aš nesu kvailys, bet kodėl nuo šiol, net ir dieną mano veidą turės dengti mėnulio šešėlis... Nesislėpk nuo manęs už mėnulio, neišskirk manęs iš minios...

penktadienis, vasario 12, 2010

Maldos namai

Noriu paprašyti pagalbos. Noriu žemėlapyje sužymėti maldos namus. Vilniaus, Kauno, nesvarbu. Tiesiog, jei žinote kokius nors maldos namus (nesvarbu kokios religijos) pažymėkite juos ant žemėlapio.

Žemėlapis

Neprašau vesti nei pavadinimo nei kitos informacijos, tiesiog uždėkite žymeklį ant žemėlapio. Paskui aš jau surinksiu kitą reikalingą informaciją.

Kam man to reikia. Dar negaliu tiksliai suformuluoti. Raimondas mano, kad pagal šventovių vietas bandysiu iššifruoti davinčio kodą ir surasti slaptąją masonų būstinę. Galbūt. Gal kas pasiūlys kokį dar originalesnį variantą.

Ačiū.

Papildymas. Pasirodo tai jau yra padaryta ir rezultatai yra čia.

antradienis, vasario 02, 2010

Gėlių paradas

Šiandien feisbuke prisijungiau prie "Aš esu už LGBT ir juos palaikančiųjų eitynes". Vidgi manau kad Lesbian, Gay, Bisexual, and Transgender žmonės turi galėti reikšti savo nuomonę ir nebūti dėl to diskriminuojami. Po kurio laiko tikrinuosi paštą. Pasiūlymas iš Ditmos :
Laba diena,

kvieciame Jus ir Jusu kolektyva prisijungti prie musu organizuojamos keliones i
geliu parada Olandijoje!

Tik karta per metus galima stebeti gyva geliu parada, vingiuojanti per Olandijos
Šiaures juros pakrantes laukus. Keukenhofo sodas pakeres jus savo geliu kilimais.
Meiles tema spindes nepakartojamais geliu kilimais. O Amsterdama atrasime
plaukiodami jo kanalais ir isitraukdami i šurmuliuojancias gatveles.

Siulome Jums 7 dienu arba 6 dienu nepaprasto grožio kelione.

Iš karto pagalvojau kad mane suprofiliavo ir jau siunčia pasiūlymus į gėjų paradus. Apsiskaičiau, bet skaitant aukščiau esantį pasiūlymą ir pakeičiant "gėlių" į "gėjų" visvien gaunasi gana rišlus tekstas.

sekmadienis, sausio 17, 2010

Laimingas kaip vaikas

Laimingas kaip vaikas. Taip jaučiausi važiuodamas su aitvaru per kuršių marias. Buvau laimingiausias Vincentas pasaulyje. Bandžiau prisiminti, kada dar taip džiaugiausi ir turbūt tai buvo tuomet, kai Gružtų kaime, pirmą kartą gyvenime pradėjau važiuoti dviračiu. Kritau, kėliausi, kritau, kėliausi, ir pagaliau, po daugybės pastangų pagaliau riedėjau nuo kalno ir sukant vairą dviratis važiavo ten, kur norėjau. Jausmas buvo nepakartojamas. Taip aš jaučiausi leisdamasis nuo kalnelio savo tetos sodyboje, prieš daugiau kaip dvidešimt metų (manau). Taip aš jaučiausi ant marių. Važiavau traukiamas vėjo ir garsiai visu balsu kvatojau (nejuokauju). Pagaliau, tai ką aš įsivaizdavau buvo su manimi. Ir tada Iškilo esminis klausimas : o kas toliau. Ir tada atėjo baimė, negi tada, kai gavau to ko troškau, man to nebereikia. Negi man dabar tai pasidarys nebesvarbu ir aš vėl eisiu ieškoti ko nors naujo. Ir ar tai neužsisuks į amžiną ratą. Negi aš negaliu džiaugtis tuo, ką pasiekiu. Kodėl man reikia kažko naujo. Pasamoninga baimė.
Išaušo nauja diena. Nauja diena su dar didesniu vėju. Vėju, kuris jau nebeleido ramiai išsipakuoti aitvaro ir tiesiog važiuoti. Virvių painiojimas, išsprūstantis ir besiblaškantis aitvaras. Bet panaudojus kantrybę ir nuoseklumą, aitvaras vėl zenite, o aš ant lentos. Penki laipsniai prieš vėją. Važiuoji, vėjas švilpia pro ausis. Jauti, kaip krentantį atgal, tave aitvaras ištempia pirmyn ir greitis vis didėja. Labai geras jausmas. Bet jau vakarykštis. Laikas apsisukti. Aitvaras perskrenda į priešingą pusę ir gamta parodo savo jėgą. Aš pakeltas virš žemės, jaučiu kaip mane traukia aukštyn, krentu ant nugaros, visas kuršių marių ledas trenkiasi man į galvą, toliau slystu ledu. Aitvaras kaip pamišęs sukasi ratu ir daužosi į žemę. Traukiu rankinį stabdį, bandau atgauti koordinacija. Viskas, snieglentė įkirsta į sniegą. Aitvaras nors ir taršomas vėjo guli vienoje vietoje. Perbraukiu galvą ranka, kraujo nėra. Pauzė. Reikia kelti aitvarą ir bandyti važiuoti toliau, visgi pakankamai toli nuo kranto, kad eiti pėsčiomis.
Atsinarplioju virves, bandau kelti aitvarą. Bet ne. Iš tikro, ne aš jį keliu, tai jis mane kelia. Ir aš vėl ore ir vėl tekšt į ledą ir vėl aš nekontroliuojamai velkamas užšalusios balos paviršiumi. Tada aš supratau, kad šūdą aš dar patyriau, kad man dar tiek visko prieš akis. Tokia jėga kokios aš dar nebuvau patyręs. Ir man tai patinka. Ir aš noriu daugiau. Ir aš žinau, kad aš dar grįšiu ir tuo pačiu džiaugiuosi , jog visgi man tai dar neatsibodo.
Aš pagautas vėjo taip, kaip aš pagautas auksaspalvio retriverio.

P.S.
reik turėti omenį, jog tai rašau parvykęs iš "bestever alkoturistinio savaitgalio"

Lipnumas

Parodyk man dėmesį ir aš prilipsiu prie tavęs,
kaip varnalėša prie auksaspalvio retriverio.
Parodyk man dėmesį ir aš prilipsius prie tavęs,
kaip velcro prilimpa prie antros savo pusės.
Parodyk man dėmesį ir aš prilipsiu prie tavęs,
kaip batai prilimpa prie lubų patepti super klijais.
Parodyk man dėmesį, nes aš negaliu jam atsispirti.
Dėmesys ir supratimas, tai kam aš negaliu atsispirti,
bet kartais, gal geriau būti padengtam teflonu.
Be dėmesio ir supratimo, kodėl aš prie tavęs prilipau...


pirmadienis, sausio 11, 2010

Teorijų generatorius


Iš pat ryto pamačiau štai šį komiksą ir kur buvusi, kur nebuvus į galvą įsimetė dar viena idėja.
Padaryti puslapį, kur teorijos geidžiantis asmuo, įvestų bet kokį skaičių. Tarkim tokį, kokio reikia jo teorijos pagrindimui. Tada programa surastų tam tikras konstantas ir sąryšį tarp jų, tokį, kad gautųsi įvestas skaičius.
Pavyzdžiui :
Didžiosios egipto piramidės kairės kraštinės santykis su atstumu iki mėnulio padalintas iš planetų skaičiaus saulės sistemoje yra lygus "teorijai reikalingas skaičius".
Pažangesniame režime, galima būtų pasirinkti su kokia tema turėtų būti susijusios konstantos. Pavyzdžiui : kosminės konstantos, biologija, kompiuterių mokslas, astronomija.
Jei kas jau žinote tokį servisą, praneškite, bergždžiai nesukčiau galvoje jau realizuotų minčių.