Fix Švedija

Laiškai iš Suomijos. Antra diena.

Tie kas nenori skaityti mano verkšlenimų apie tai, kaip užsiblokavau kompą ir bandžiau jį atblokuoti, kitą pastraipą praleiskite.

Iš pat ryto pasigyriau savo projekto vadovui, kad viskas einasi puikai ir kaip nekeista neturėjau jokių problemų nei darbe, nei po darbo. Ir ant tų žodžių, tris kartus neteisingai suvedžiau slaptaždį ir mano kompiuteris užsirakino. Galima kaltinti tą nelemtą suomišką raidžių išdėstimą, bet manau ir taip aišku, kas čia kaltas buvo. O tada apturėjau kompiuterio atrakinimo epopėją. Reikėjo išsiaiškinti, kas už mane atsakingas iš Nokia pusės, nes aš dar neturiu "security id", o be to negali nustatyti, kad aš esu aš. Mano "line manager" surasti taip ir nepavyko. Tuomet dar kartą paskambinus techninei pagalbai paaiškėjo, jog yra dar vienas būdas nustatyti, kad aš esu aš, o ne žirafa. Reikėjo išsiūsti laišką iš mano pašto. Tik kaip tai padaryti, kai kompas užrakintas. Nušvitimas, sužinojau kaip naudotis web paštu. Pasivogiau bendradarbės kompą ir įrodžiau, jog aš homo sapiens. Likusią dienos dalį bandžiau gauti prieigas prie kitų sistemų, kad pagaliau galėčiau pradėti darbus. Deja, dar neteko pamatyti kodo su kuriuo teks gyventi. Jis beje, sėdi pasislėpęs ClearCase sistemoje, kuri kaip sakė pats Tuomas "is pain in the ass".

O dabar dar keli pastebėjimai. Apturėjau susitikimą kuriame dalyvavo 23 žmonės ir viskas vyko virš pusantros valandos. Prieš tai dar turėjau valandos susitikimą apie tai, ką ir kodėl čia visi daro. Po to aišku ilgoji pietų pertrauka. Taigi enterpraizė valdo. Dar užkliuvo tai jog komandoje didelė žmonių kaita. Dar pacituojant kolegas "Peter is the new Mikka" suprask Peteris atėjo prie projekto į Mikka vietą. Ir tokiu "is the new X" per šiandien sutikau nemažai. Įdomu Vincentas is the new WHO ?

Dar vienas įdomus faktas apie suomių lėtumą. Kai su saugumo kortele atidarinėji duri, pyptelėjus, dar nereiškia, kad durys atsirakino ir jas jau galima atidaryti. Reikia ramiai, gal porą sekundžių palaukti ir tik tada traukti už rankenos. O jei tik pyptelėjus bandysi daryti duris, nieko gero nesigaus.

Dar viena linksma istorija, kaip aš po stalu ieškojau interneto laido. Ofise yra ilgi stalai prie kurių iš abiejų pusių sėdi žmonės. Atsisėdau aš prie vieno iš tokių stalų. Priešais sedėjo bendradarbė Paula, aš kažkaip natūraliai ieškodamas interneto kabelio palindau po stalu. Viskas kaip ir normalu, bet tik ne tada kai kolegė prie stalo sėdi su mini sijonu. Ups.

Likusi diena - laukimas prieigų teisių.

O dabar gerieji dalykai greitai. Nemokama sauna, apsiėstini pusryčiai, viešbučio dviratukai. Bilietų netikrinančios kontrolierės. Gal aš ką ne taip darau. Ir mintis kuri įstrigo į galvą grįžtant namo traukiniu. "Skuba pabaigti darbą" tiesiog apie žmones dirbančius nuo 8 iki 5. "Skuba pabaigti darbą" arba "Skuba padaryti darba". Šioks toks subtilus skirtumas.

Ok, lekiu į sauną, gal jau atsirado laisvos vietos, nes kai po darbo nuėjau buvo anšlagas. O po to gal reiks pasveikinti į Helsinkį atvykusį Maksimą. Jis kaip žinia studijuoti atvažiavo. O gal studentauti. Pavydžiu...

Laiškai iš Suomijos. Pirma diena.

Nepaklaustas pasakau kas man užkliuvo. Nei blogąja, nei gerąja puse. Tiesiog tai, kas patraukė mano dėmėsį. Nuskristi iš Vilniaus į Helsinkį užtrunka žvėriškai mažai laiko. Vos spėjus gerti pateiktą kavą, pro langą jau mačiau Rygą. Mitas apie lėtus suomius manau ne iš piršto laužtas. Finnair lėktuve saugumo instrukcijos buvo supasakotos labai kruopščiai ir lėtai. Nokia yra didelė kompanija. Tokioje didelėje enterprizėje dar neteko dirbti. Biurokratijos lyginant su IBM'u yra ŽYMIAI daugiau. Net patys mano sutikti naujieji kolegos tai pripažino neklausti. O apie IBM biurokratijos lygį aš jau skundžiausi/pasakojau. Dabar šiek tiek pastebėjimų kolkegoms programuotojams. Vėl nuostabieji įrankiai : HP Quality center ir SPM'as. Nokia neatsilieka nuo SEB ir turi užsipirkusi dar daugiau indų. Beje, dabar turiu tampytis su dviem laptop'ais. IBM'iniu ir Nokia'iniu. Sako čia taip normalu yra. gerai kad dar asmeninio nepasiėmiau. Ok atgal prie paprastų mirtingųjų. Helsinkyje rasių maišalynė tikrai didesnė. Nei gerai nei blogai. Tik pastebėjimas. Visur pilna uolų. Nedidelių bet vis kur iš po žemių kyšo išspgrodinto granito luitai. Visi moka angliškai. Visi kuriuos užkalbinau. Merginų grožio dispersija labai didelė. Ok gudriai čia pasakiau. Yra merginų, kaip iš google paieškos "swedish blond" (nesvarbu kad sSomija). Bet yra ir tokių, kurios be problemų nurungtų Ugly Bob'ą. Maisto problemos. Kaip ir norėtųsi neišlaidauti ir ekonomiškai pasimaitinti. Bet pirmą dieną užkliuvau už Mc. Padariau išvadą, kad kitą kartą reiks su savimi pasiimti kelioninę virtuvę. Virdulį, termosą, indelių, šaukštelių ir kitų rakandų. Tuomet eiti į supermarketą ir kol lauke vasara, vakarieniauti ant pievos. Ją dar reiks susirasti. Jei kas žinote pasiūlykite supermarketo dietą, kai nėra nei kur maisto laikyti nei kur jį gaminti. Gal kaip nors gudriai, skaniai ir pigiai prasimaitinti galima. Tai tokie pirmieji kliūviniai-pastebėjimai. Viešbutis ok. Kažkodėl davė su dviem lovomis. Turiu neveikiantį lygintuvą, vonią ir prancūzišką balkoną. Ir žinoma visą internetą...

P.S. Pas suomius tuoaletuose beveik visur yra žarnelė su vandenėliu, jei netikėtai apsišikai daugiau nei planavęs ir keistai spynos rakinasi rankenėlę sukant į priešingą pusę nei įprasta paprastam lietuviui.