sekmadienis, balandžio 17, 2016

Minimalizmas atrodo paprastai

Man patinka minimalizmas. Ypač interjere. Iš vienos pusės dėl to, jog aš esu programuotojas ir gyvenimas su kompiuteriu suformuoja tam tikrus lūkesčius tikslumui ir paprastumui. Iš kitos pusės, man patinka daryti daiktus. O minimalizmas atrodo paprastai. Taip pat atrodo, jog ir padaryti minimalistinį daiktą yra paprasta. O suprojektuoti dar paprasčiau. Apie visa tai turėjau laiko pagalvoti gamindamas kabyklą. Atrodo tikrai paprastai.

Kabykla vulgaris.
Medinis bruselis, 45° kampo skylės ir nupjauti pagaliukai. Bet tada prasideda labai konkretūs klausimai. Kokio ilgio daryti pagaliukus, kokio dydžio bruselį, kokiais tarpais gręžti skyles. Galų gale, kokio skersmens pagaliukus naudoti. Ir minimalizmas nebeatrodo taip paprastai. Na, žinoma, jei gražaus minimalizmo nori.
Po projektavimo neišvengiamai keliauji į dirbtuves ir bandai pagal savo projektą išsipjauti detales. Ir čia dar vienas barjeras. Išgręžti skylę medyje yra labai lengva. Išgręžti medyje skylę ten, kur reikia, ir tokią, kokios reikia, yra labai sunku. Nupjauti medį, kad jis būtų tiksliai 90° kampu, yra sunku. 

Pirmasis prototipas, kurio negėda parodyti viešai.
O minimalizmas šitoje vietoje visai nepadeda, nes tavo daiktas stovi prieš žiūrovą plikas. Minimalus. Jis neturi plintuso, kuriuo galėtų prisidengti savo gėdingus netikslumus. Tiesios linijos parodo visus netiksliai nupjautus  kampus. Pasikartojantys pagaliukai parodo šiaip nepastebimus ilgių skirtumus. Čia tau ne tautodailininko iš kelmo padaryta kėdė su šakų atlošu. Minimalizmas negali pasislėpti už dekoracijų, nes tiesiog jų neturi.
Tai štai tokios mano mintys apie minimalizmą. O ta pačia proga noriu pasidalinti daugiau kabyklos nuotraukų ir paprašyti patarimų ar pastabų, kaip šią kabyklą padaryti gražesnę, ką sumažinti, ką pailginti, gal pakreipti. Medį galima keisti, pagaliukus galima daryti iš metalo, etc. Suradus tą tikrąją formą, būtinai pasidalinsiu brėžiniais bei instrukcijomis ir kiekvienas norintis galės pasigaminti tokią kabyklą arba paprašyti, kad kas pagamintų.
Ir pabaigai dar atskleidimas (disclosure). Autoriai, paklausti apie savo kūrinius, kartais sako, kad juos įkvėpė tas ir tas, tai šios pakabos atveju mane įkvėpė arba tiesiog nusprendžiau pasinaudoti Faudet ir Harisson kabyklos idėja. Crosscut hooks by Faudet-Harisson



sekmadienis, balandžio 03, 2016

Klaidingas supratimas apie dviračių eismą

Gedimino prospektas yra gyvenamoji zona (max 20 km/h) , o savaitgaliais juo esimas yra draudžiamas. 
Eilinį kartą atsitiktinė FB diskusija privertė atsiversti kelių eismo taisykles. Šį kartą apie dviračius ir dviratininkus. Dviratininkų dalis ypač trumpa. Dešimt punktų. 420 žodžių. (KET). Čia noriu pasidalinti savo neprofesionalia interpretacija apie klaidingus dviračių eismo supratimus.


1. Dviratininkas visada privalo važiuoti dešine kelio puse.

106. Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto.
Kitaip sakant, jei dviratininkui reikia pasukti į kairę, jis persirikiuoja į kairę kelio pusę.

2. Norėdamas kirsti važiuojamąją kelio dalį dviratininka privalo nulipti nuo dviračio.

58. Dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį, jeigu eismo sąlygos to reikalauja.
Paboldinau aktualų tekstą. Tai yra, jei eismas normalu, dviratininkas gali važiuoti kur jam reikia nenulipdamas nuo dviračio. 


3. Dviratininkai gali važiuoti tik dviračių takais.

57. Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako, dviračių juostos, kelkraščio nėra arba jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto
Manau papildomo paaiškinimo nereikia. 


4. Dviratininkams draudžiama važiuoti šaligatviu.


Žiūrėti prieš tai esantį punktą.


5. Važiuodamas per perėją dviratininka privalo nulipti nuo dviračio.


Čia jokio punkto nepacituosiu, nes tiesiog niekur taisyklėse nerašoma, kad dviratininkui reikia nulipti nuo dviračio važiuojant per perėją. Tiesiog pagal taisykles dviratininkas net neturėtų važiuoti per perėją. Dažnai per kelią eina ir perėja ir dviračių takas greta. Ir per tokį taką kertantį kelią dviratininkas važiuoja nenulipdamas. Ir neturėdamas pirmumo.


6. Kirsdamas kelią dviratininkas niekada neturi pirmumo teisės.

60. ...privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
Kitaip sakant, jei važiuoji sankryža tiesiai, o varuotojas nori paskuti į dešinę, jis privalopraleisti dviratininką. 

7. Vokiečių gatvėje aštuonmetis negali važinėtis dviračiu.

55. Važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.
Čia labiau bonusas, bet gal ne visi žino. Vokiečių gatvė ir didėle dalis senamiesčio centro yra gyvenamoji zona. Joje maksimalus leistinas greitis yra 20 km/h. Ir ne be reikalo. Nes pėstieji net ir važiuojamoje dalyje turi pirmumo teisę (gali eiti per kelią kur panorėję), o aštunmetis gali nebijodamas važiuoti dviračiu gatve. Čia jei kas nori pažiūrėti, gyvenamųjų zonų žemėlapis : https://goo.gl/bbbvcg
Taip pat gyvenamojoje zonoje riedutininkas turi pirmenybę prieš mašinas, nes jis taip pat skaitomas pėsčiuoju.