penktadienis, liepos 05, 2013

Keliaujančios architektų dirbtuvės

Išnaudojamų vaikų juodos rankos.
Jau rašiau, jog šiais metais noriu atidaryti viešas dirbtuves. Ką beje jau kažkiek pavyko realizuoti. Man labai patinka, kai veikla suburia panašiai mąstančius žmones. Ir taip jau nutiko, kad ir mane pritraukė man patinkanti veikla. Kaip savanoris, kartu su keliaujančiomis architektų dirbtuvėmis, važiuoju į Lietuvos kaimą, pas vaikus, keisti jų aplinkos. Tai dviejų mėnesių trukmės projektas, kurio metu bus aplankyta 16 mažų Lietuvos miestelių. Juose, per tris dienas, kartu su vietiniais vaikais, kursime jų aplinkai aktualius daiktus. Ką konkrečiai - neaišku, nes kiekvienoje vietoje individualiai ir kartu su vaikais bus sprendžiama, ką gaminti.
Du mėnesius aišku aš netruksiu. Dalyvausiu tik dviejų miestelių dirbtuvėse, bet manau, tai bus labai nuostabi patirtis. Ir tikiuosi, aš taip pat prisidėsiu prie panašiai nuostabios patirties sukūrimo Lietuvos kaimo vaikams.
Jei kam smalsu, keliaujančias architektūros dirbtuves organizuoja architektūros vaikų fondas. O jei smalsu iki tiek, kad norite sudalyvauti, galite dar bandyti prisijungti. Legaliam prisijungimui, anketa čią, nelegaliam... na, kada ir kur vyks dirbtuvės, yra vieša informacija, taigi ... ;]

Ir dar PR'o. Kaip sekasi šis projektas, galite sekti čią :

ketvirtadienis, liepos 04, 2013

Kada apgaudinėti kvailesnį taps taip pat nepriimtina kaip ir mušti silpnesnį?

Puiki peizažas iš FarmVille'io
Šiandien perskaičiau puikų straipsnį apie būdus, kaip iš vaikų ir mažiau protingų suaugusiųjų, galima išvilioti pinigus kompiuterinių žaidimų pagalba. Nekalbu apie situacijas, kai nusiperki žaidimą ir jį žaidi.  Kalbu apie nemokamus žaidimus (free to play), kur pinigai paimami žaidimo eigoje. Tarkim, jei nori kietesnės mašinos, ar gražesnės suknelės savo personažui. Aišku, kuo tai skiriasi nuo to kai nusiperki žaidimą ir jį žaidi? Šiuo atveju su suknele gal ir niekuo, nes tau kaip ir pasakoma, kad už x pinigų gausi y daiktą. Bet po truputį, pritaikant gudrybes galima žaidimo eigoje vartotoją užliuliuoti ir jis net nepastebės ar net nesupras, kad išleido pinigus. Primityvus pavyzdys, pirkimas vykdomas jau nebe už tikrus pinigus, o tarkim, už deimančiukus, kuriuos gali gauti žaisdamas žaidimą. Ir aišku jau perki nebe suknelę. Tarkim žaidimo eigoje turi sumokėti 1000 deimančiukų, kad pereitum į kitą lygi. Žinoma, tu gali rinkti tuos deimančiukus žaidime, bet tai tau užtruks dvi savaites, arba gali tiesiog TIK už 0.99$ centus nusipirkti 10.000 deimančiukų. DEŠIM TŪKSTANČIŲ.  O jei perki už 1.99$ tai gausi NET 50.000 deimančiukų. Sutaupai net nežinau kiek pinigų. Manau mintį suprantate. Susidomėjusiems rekomenduoju paskaityti originalų straipsnį.
The Top F2P Monetization Tricks
Azijoje toks žaidimų tipas tiek paplitęs (anot straipsnio), jog valstybė net galvoja įsikišti ir reglamentuoti, kaip galima apgaudinėti vartotojus ir kaip ne. Tada palyginau šią situaciją su smurtu. Analogas labai paprastas. Manau, jau niekam nekyla tokios mintys, jog silpnesnį mušti ir iš jo pasiimti ką nori, yra normalu. Nors kažkada, tikiu, tai buvo kasdienybė. Atėjau, pamačiau, kad turi kažką gražaus, ir jei esu pakankamai kietas, pasiimu. O jei šokinėji, dar ir į galvą gauni. Aišku jei prieš pasiimdanas tau jos nebuvau nukirtęs.
Šiandien smurtas yra nepriimtinas ir valstybė rūpinasi, kad taip nevyktų. Aišku valstybiniu lygiu tai vis dar vyksta ir yra vadinama karais, bet nesigilinkim dabar ten. Man smalsu, kada ateis tas laikas, kai ne tik silpnesnius bet ir kvailesnius bus draudžiama išnaudoti. Ir ne tik žaidimais, bet ir sms kreditais, paslėpta reklama, astrologijomis bei kitais gudresniais būdais. Ir gal ne tai, kad draudžiama, bet nepriimtina ir netoleruotina.