Pirmoko efektas

Po truputį kuopiu savo todo (mieliau jį vadinu tadam) sąrašą. Vienas, iš labai senų laikų užsilikusių darbelių, buvo padaryti plakatą iš smėlio filmuko kadrų. Sand storm Nida. Pasedėjau, pamaigiau ir pagaminau va tokį dalyką. Spausti, kad pasididintų.

Mano keverzionė.

Čia įdėtas ne pats pirmas variantas, bet esmės tai nekeičia. Tada paprašiau konsultacijos pas ekspertą. Ilga istorija trumpai. Po to kai nusiunčiau medžiagą iš kurios gaminau plakatą ir kiek papasakojęs ką ir kaip noriu padaryti, gavau va tokį atsakymą. Vėlgi, spausti, kad padidinti.

Knygos viršelis.

Plakatas.

Ir tada supratau, kad mano variantas atrodo maždaug, kaip pirmoko pieštukais nupieštas plokščias namas ir tokio pat dydžio šalia stovinti pagaliukų žmogelis, beigi klasikinė saulė su spinduliais ir tuščiaviduris melynas debesėlis virš viso šito gero. Ir taip yra su daug dalykų kuriuos bandau daryti pirmą kartą. Sakyčiau pirmoko efektas.

Į mano klausimą, kaip tave to mokė universitete, gavau atsakymą, jog niekaip. Tiesiog darai ir išmoksti. Ir iš tikro, jei manęs paklaustų, kaip tave mokė universitete programuoti, kad tu dabar taip moki programuoti (darau čia drąsią prielaidą, kad moku programuoti), atsakyčiau tą patį. Manęs universitete nemokė. Pats dariau, dariau ir išmokau.

O išvada turbūt paprasta, daryti, daryti, daryti ir jokiu būdu neišsigąsti savo pirmoko piešinio, nes pradžioje jis visada bus. Ir jei sustosi, tai jis ir liks.

P.S. Plakato tekstas : Nida. Moment in time. Ryškioje saulės šviesoje, pasiėmę baltą popieriaus lapą ir saują smėlio, bandėme aplenkti laiką ir būti greitesni už šešėlį.

Tik niekam nesakyk

Neryškaus noro vaizdas.

Ant torto dega žvakutės, sugalvoji norą, užputi, ir šiukštu niekam nesakai kokį norą sugalvojai, nes neišsipildys. Manau šitą situaciją vienaip ar kitaip gyvenimę yra patyrę visi. Panašiai yra ir su blakstiena iškritusia ant skruosto. Jei atspėji ant kurio skruosto ji nusileido, sugalvotas noras išsipildys. Bet vėlgi, tik niekam nesakyk, ką sugalvojai.

Kas per nesamonė. Toptelėjo man važiuojant dviračiu. Kas taip sugalvojo ir kokia to priežastis. Atvirkščiai, visada sakyk savo norus. Kuo daugiau žmonių žinos, ko tu nori, tuo greičiau jie pas tave ateis. Juk kai kažko labai nori, visas pasaulis tau padeda to siekti, tereikia garsiai pasakyti ko tu nori. Ar mes gėdijamės savo norų? Kažko bijome? Gal, kad tie norai neišsipildys? Galiu pasakyti, kad jei nesugebi įvardinti ir garsiai pasakyti ko nori, tai išsipildymo šansai tikrai ne kokie. Sugalvok, pasakyk ir siek.