Taip viskas galvoje susijaukė, čia kaip švęstum, kad baigė degti Londonas (great fire of London). Ir va štai mūsų gaisrininkai patys kiečiausi ir kai kitą kartą kils gaisras, tai mes vėl ji užgesinsime. O jei prireiks, tai pakursime ir tada užgesinsime.
Neįsivaizduoju kitokio su karu susijusio minėjimo, kaip tik gedulo ir atminimo, kaip tai žiauriai baisu ir kaip reikia viską daryti, kad tai jokiu būdų nepasikartotų. O aš karo net nesu matęs, bet kažkaip tas žinojimas į mane iš aplinkos jau persismelkė ir tikrai nenorėčiau patikrinti šio suformuoto supratimo savo kailiu. Palyginimui subjektyviai parinktos dvi nuotraukos iš pergalės parado Maskvoje ir iš atminimo dienos Londone. Pabandykite pajausti emocijos skirtumą nuotraukose.
Londonas. Aguonų laukas. aguona, kaip šautinės žaizdos simbolis. |
Maskva. Vaikas su kareivio uniforma. you go girl. |
O pabaigai dar flashbackas iš praeities. Šituo video jau dalinausi prieš šešis metus, bet pasidalinsiu dar kartą. Turintys laiko užsidėkite ausines ir paklausykite ką apsiskaitęs žmogus jums gali apie karą papasakoti.
P.S. ir dar kartą, gerai pažiūrėkite į tą aguonų lauką ir pagalvokite apie tai, kad kažkada toks laukas buvo ne iš aguonų padarytas, o iš žmonių, kurių kiekvienas turėjo savo gyvenimą su savo visais džiaugsmais, rūpesčiais, vaikais, draugais, darbais ir viskuo ką turi tu.