Apie greičio viršijimą

Didžiąją gyvenimo dalį buvau daugiau pėstysis nei vairuotojas. Šią vasarą taip jau nutiko, kad iš miesto centro persikėliau gyventi į miesto pakraštį ir dabar daug dažniau važiuoju automobiliu nei vaikštau pėsčiomis. Dažniausias mano maršrutas darbas - namai - darbas. Ir beveik kiekvieną kartą važiuodamas negaliu nepastebėti, kaip dauguma vairuotojų nepaiso greičio ribojimo ženklų. Nesakau, aš ne šventasis, tikrai kartais viršiju greitį, bet kai 50 km/h atkarpoje su perėja, prietemoje ir lyjant, tave pralenkia sunkvežinis 80+ km/h greičiu - darosi pikta. Tada prisimeni klasikinę "Trolley problem". Pateiksiu ją čia perfrazuotą:

Važiuoji sunkvežimiu, kai staiga ant perėjos iš nežinia kur iššoka iš mokyklos keliaujantis penktokas (dėl didesnės dilemos, tarkim, tas penktokas yra tavo sūnus). Sustoti nebėra laiko. Tu gali pasirinkti: 

a) važiuoti toliau tiesiai ir mirtinai partrenkti moksleivį, arba 

b) pasukti ir nunešti stotelę su joje autobuso laukiančiomis pensininkėmis.

Ši dilema dažnai prisimenama ir diskusijose apie autonominius automobilius. Kaip teisingai pasielgti kompiuteriui tokiose situacijose. Bet ką pamiršta dauguma, kad autonominiai automobiliai visų pirma nepakliūna į tokias situacijas, nes jie neviršyja leistino greičio. Sunkvežimio atveju tu nužudei tą moksleivį ne tada kai fiziškai į jį atsitrenkei, bet tada kai viršijai greitį. Viršydamas greitį tu pastatai save į situaciją, kurioje (galimai) nebeturi kito pasirinkimo kaip tik ką nors nužudyti.
Nes jei neviršyji greičio, "Trolley problem" ne be tokia jau ir dramatiška gaunasi, nes atsiranda slaptas punktas:

c) sustoji ir praleidi moksleivį per perėją

 Tai jei kas nori / gali, imkite ir naudokite šią idėja socialinėse reklamose. Gal supras žmonės, kad "nėra pasiteisinimo viršyti greitį" (žiopli pėstieji, nemato kad aš važiuoju, naudoja telefonus ir šiaip važinėtų geriau). Čia reklaminis šūkis iš olandiškos reklaminės kompanijos