Krizės akivaizdoje

Artėjant krizei, ar jau vykstant, čia kaip kam atrodo, artėja ir šventės. O šventės mums, dėka vartotojiškumo, turi vos ne tiesioginę asocijacią su dovanų pirkimu. Būtent pirkimu. Ne pačiu dovanojimu, o galvos sukimu, ką ir kam nupirkti. Žinoma nenoriu taip visų sumesti į vieną katilą, bet rašau tai, kaip man atrodo iš mano bokšto.

Taigi, vėl reikia kažką nupirkti, kad galėtum padovanoti. Bent jau pas mane namie bandoma (kartais sekmingai, kartais ne labai) kovoti prieš daiktus. Nes tik nespėk apsižiūrėti ir į namus prilenda ir spintose bei palovėse susirango kalnai įvairiausių daiktų, kurie, praėjus kuriam laikui, net nebežinai kam buvo reikalingi. O šventės labai palanki terpė daiktams namuose veistis. Taigi pirkdamas ir dovanodamas daiktus, kažkaip prieštaraučiau savo paties kovai prieš daiktus.

O jeigu išeitu nenupirkti daiktų bet vistiek juos padovanoti. Krizės akivaizdoje man labai patikusi idėja. Dovanoti daiktus iš namų. Žinoma, apie tai reikia susitarti su panašiais prieš daiktus kovojančiais bendraminčiais. Ieškant ką padovanoti, galima būtu per nauja įvertinti ko tau reikia namie ir ko ne. Prisiminti kas iš pažystamu užsukęs į svečius kažkada buvo pareiškęs susižavėjimą vienu ar kitu daiktu. Galų gale nepagailėti ir padovanoti brangų dalyką, kas iš tikro ir yra dovanojimo esmė. Brangiam žmogui dovanoti brangų dalyką. Ne finansiškai brangų, bet brangų savo istorija, savo buvimu. Dovanojant tokį daiktą gali papaskoti, kaip jis atsirado, iš kur, ką reiškia. Nes tokie daiktai jau turi savo istoriją. Priešingai nuo tų, kurie ką tik nuo akropolio ar panoramos lentynos.

Taigi tokia idėja, kurios autorystės aš sau neprisiimu. Einu po daiktus pasikuisti.

Interpretacija

Aną dieną, po ilgos pertraukos, už mano akių užkliuvo vienas komiksas. Nuo tada, kai aš jį pamačiau pirmą kartą, jis mane sužavėjo. Ne menine išraiška. Paskutiniu fragmentu. Jis man iš karto galvoje susisiejo su ryžtu, drąsa ir kova. Kova - prieš rodos neįveikiamus dalykus. Drąsa, kad ir kaip desperatiškai ji atrodytų. Ryžtu - tikslą pasiekti bet kokia kaina. Užkliuvo ir nuklaidžiojau internetu ieškoti padorios rezoliucijos, kad vėl, kaip prieš pusę metų, galėčiau sau ant darbastalio užsidėti ir žavėtis.

Ir tai, ką atradau, man sukėlė kalną minčių, kurias reikėjo virškinti iki dabar. Net ir dabar gal nėra suvirškinta, bet jau atsibodo galvoje nešiotis. O mintys susijusios su tuo, kaip žinojimas ar nežinojimas keičia supratimą į dalykus, kurie atrodo suprasti pažystami ir aiškūs. Būtent, atrodo. Tai jokia paslaptis, kad taip yra, bet atvejis su šiuo komiksu yra labai konkretus pavyzdys. Todėl juo ir noriu pasidalinti. Ir kaip gi pasikeitė mano supratimas, kurį aš turėjau apie šį komiksą ir kas jį taip pakeitė. 

Žinojimas apie tai, ko iš tikro pačiame komikse ir nėra matyti. Jo priešistorė, ir papildoma informacija apie jo veikėjus. Nes kaip žiniai, dažnai komiksai būna daugiaserijiniai. 

Ir ar iš tikro tas paskutinis lopinėlis popieriuje atrodytu toks žavingas, jei ten vietoj smulkutės mergaitės, stovėtu savo raudonus apatinius apsivilkęs ir naktiniu chalatu plevesuojantis supermenas. Manau, ne. Tačiau pasirodo, kad šiuo atveju būtent taip ir yra. Mergaitė vardu Minus turi antgamtinių galių. Pasaulis aplink ją keičiasi vien nuo jos minčių, kuriuos kartais būna ir nelabai suprantamos. Ir šis atskriejantis meteoritas, iš tikro jai atrodo, kaip koks žaidimas. Nieko rimto.

Ir kur dabar dingo visas mano susižavėjimas šiuo komiksu. Visas ryžtas, drąsa ir užsispyrimas. Iš tikro jie nedingo. Man šis komiksas įgavo kitą prasmę. Būtent tą prasmę, apie kurią aš dabar ir rašau. Kaip žinios keičia mūsų supratimą.

Kartais į gerą pusę, kartais į blogą, o kartais gilyn (ir dar kartais aukštyn kojomis). Ir su visais man jau teko susidurti. Tik šį kartą aš turiu konkretų pavyzdį. "Example or i will not understand".

Šiandien jau laikas ilsėtis, pabandysiu pabaigti kitą kartą. Apie :

• Nemokšiška nuomonė (ignorant opinion, ignorance is bliss).
  
• Nesusitaikymas su faktais, nes tai trukdo idealizuojamam supratimui.
  
• Gal kartais neišmanymas padeda lengviau kažkuo žavėtis.
  
• Nepakartojamas menas ir menas kaip atsitiktinumas.
  
• Informacija be konteksto, laisvė interpretacijoms.
  
• Kūrėjas sukūrė ne tai ką priimė publika.

Pabaigai citata iš interneto.

"I prefer the misinterpretation. I think I'll keep reading it that way."

Ir tai, kas mane užvedė ant visų šitų minčių.

Vidurys

Pradžia

Mokykla

Iš gyvenimo pamokų nepabėgsi.

Vincentas

Laimingas kartu

Kartu gali būti laimingas, kai gali būti laimingas atskirai.

Vincentas

ibm konferencija

Sedziu dabar sau prie tvenkinio palmiu apsupty. lapkricio menuo. gulbe prausiasi noredama buti dar svaresne. dabar kazkaip jauciuosi kai paukstis narvelyje. nuostabus parkas, nemokamas maistas ir gerimai. visi patogumai. bet cia pat salia yra nepazinta ir nematyta barselona. seminarai savo ruostu nepalieka laisvos vietos mintim. ir tik dabar kai praleidau viena paskaita galiu siek tiek atsipusti. vis dar nezinau kur praleisiu penktadienio nakti.

Antakalnio kalneliai ir baltas popieriaus lapas

Šeštadienį, pasiėmiau dviratį ir išvažiavau į miškus. Išbandžiau nokia sport tracker programą. Rezultatas. Bet tai tik šalutinis rezultatas. Tikrasis tikslas buvo pravedinti galvą, pramankštinti po motociklo avarijos apdaužytą koją ir prisiminti jausmą, kai pasileidi dviračiu nuo kalno ir nesiruoši stabdyti. Pro šalį lekiantys medžiai ir po ratais bildabčios šaknys tam tikrai suteikia savotišką žavesį. Kitam kartui reikės normalesnę kamerikę pasiimti ir sugalvoti kaip ją prisitvirtinti. Kolkas gavosi tik bleiro raganos medžioklė.

O besimalant po miškus, galvoje apart viso kito šlamšto makalavosi mintis, kodėl kartais naujas žmogus geriau už seną. Ir viena iš priežasčių, kad naujam žmogui tu pats tampi nauju žmogumi. Nelieka per ilgą laiką sukaupto supratimo apie tave. Nes seno žmogaus sukaupti prisiminimai ir lūkesčiai įpareigoja. Įpareigoja nanuvilti jo sugriaunant susidarytą modelį. Nes sulaukus to, ko nesitiki, gali apimti netikėtas diskomfortas. Todėl, jei per ilgą bendravimo su žmogumi laiką taip jau gavosi, kad jo susidarytas modelis atsiliko nuo tikrojo tavęs, tu tampi sukaustytu to senojo įsivaizdavimo. Čia kaip backwards compatability. Niekas nenori nuvilti savo senų klientų netikėtai pakeisdamas bendravimo protokolą. Ir priešinagai, naujas žmogus yra kaip baltas popieriaus lapas. Tiksliau tu jam esi kaip baltas popieriaus lapas, kuriame gali būti toks koks iš tikro esi.

Tik va problema, kiek juodraščių reikia perpiešti ir ar verta tai daryti. Gal šiuo atveju tiesiog kitą metaforą parinkti ir viskas susistatys į savo vietas. Gal tai tik požiūrio klausimas. Nežinau.

Gražūs žodžių debesys

Wordle - Beautiful Word Clouds.

Originalus tekstas.

Išvaizda ir kvapai

Šiandien, kaip visada po darbų riedėjau žemyn Gedimino prospektu. Galvoje buvo minčių kalėdoskopas. Ta prasme, kad stiklo šukės padrikai vartėsi ir kartais pasirodydavo kažkas gražaus. Ir viena šukė užkliuvo. 

Ne kartą su Ieva diskutavome, kaip reikia rengtis. Ar svarbu, ką kiti mano apie tai ir kaip iš tikro pats nori atrodyti. Kodėl ir ar tai yra svarbu. Mano pozicija buvo, kad kaip aš rengiuosi nėra labai svarbu, svarbu kad gerai jausčiausi. Tai yra funkcija. Privalumas teikiamas apsirengimo komfortui, o ne išvaizdai. Aišku, išvaizdos žemutinė riba ir pas mane yra. Ievos pozicija, jei sugėbesiu teisingai ją perteikti, yra - jog reikia stengtis rengtis gražiai. Ir yra svarbu, kaip tu atrodai. Nes jei atrodai gerai tai ir jautiesi gerai. Bet man kažko trūko tokiame požiūryje.

Ir ta viena šukė iš kalėdoskopo man tai parodė. Iš tikro, kaip tu artodai, galima lyginti su tuo kaip tu kvepi. Tai yra, kaip tu įtakji kitų žmonių jusles. Aš apie viską pagalvojau iš nesavanaudiškos pusės. Tai yra, ne aš gerai jaučiuosi, kai gražiai apsirengiu, bet aplinkinių juslės nėra užteršiamos mano prasta išvaizda. Taip, kaip dauguma žmonių turi minimalius reikalavimus skleidžiamam kvapui, taip turbūt yra ir su išvaizda. Kai kam pakanka  nusiprausti dienos ar nakties kvapą. Taip pat, kai kam tik  svarbu apsimauti kelnes ir marškinius, kad nebūtu šalta. Tačiau visada gali eiti toliau ir pamaloninti aplinkinius puikiu aromatu. Taip pat gali gerbti ar myleti kitus ir jiems pasirodyti su išlygintom kelnėm ar nuostabiu sijonu. Kai pagalvoji ir susitaikai su tuo, jog gražiai atrodai dėl kitų, viskas tampa labai aišku ir motyvuota.

Ir būtent šito požiūro man trūko pateisinti Ievos nuomonei apie apsirengimą. Tai buvo trūkstanti dėlionės dalis. Kai aš tai supratau, viskas susidėliojo į vietas. Pradedant nuo minimalios pagarbos aplinkiniam, kai netrenki prakaitu ir baigiant komplimentu artimam žmogui, kai atrodai pritrenkiamai...

Savaitgalis kaime

Prisiminiau fizinį darbą. Savaitgalį praleidau kaime. Tikrame kaime su traktoriais, klojimais, arimais, avių kaimene ir laisvai lakstančiais sarginiais šunimis. Teko pajudinti tas kūno vietas, kurių paprastai nenaudoju. Bet buvo tikrai gerai. Išpjovėm nereikalingus medžius, prisirinkom obuolių, sutvarkėms šiaudus ir šiaip visokius smulkius darbelius padarėm. Pasivažinėjau su nauju mini traktoriuku - žoliapjove.

Kaip visgi svarbu kartais leisti pailsėti galvai. Kaip kartais svarbu nugrimzti į mintis. Dirbi sau kokį mechaninį darbą, o mintys pavėjui pasileidusios. Žinoma su atsarga, nes nekas jei išskridus mintims, ant galvos virstantis medis užkrenta, arba su huksqvarna koją nusipjauni. Tačiau vakare pajauti tikrąjį malonumą prisėsti ir atsipūsti. Pajauti kad esi gyvas... Visiška priešingybė visai dienai galvojimo, kai vakare po darbų nežinai ko griebtis, nes galva nebeveikia.

Džiaugtis vienam

Manau, kad visi medžiai yra laimingi. Ir jie kiekvieną dieną džiaugiasi. Bet jie tuo nesidalina, bent jau ne su žmonėmis. Todėl manau, kad žmogus džiaugdamasis vienas, atrodo laimingas kaip medis...

Google veidai

Įsijungiu aną dieną web picasa albumą ir randu naują funkciją. Veidų atpažinimas. Standartiniai beta perspėjimai ir visa kita. Spaudžiu mygtuką "Ieškoti veidų" ir gaunu pranešimą, kad reikia luktelėti kelias valandas. Kaip ir pamiršau nuo to laiko. Iki šiandien, kai vėl atsidariau savo albumą ir matau pasiūlymą sužymėti surastus veidus. Susieti veidelį su žmogumi taip parasta, kad truputi baisu. O veideliai ne šiaip pateikti bet sugrupuoti pagal panašumą. Iš vartotojo pusės viskas labai gražiai atrodo, dabar galiu surasti nuotraukas kur esu aš ir Juozas. Bet iš kitos pusės, kai pagalvoji, kad googlui veidų atpažinimo algoritmų apmokymą darys visas pasaulis. Už dyką. Pavydas ir nerimas paiima. Bet, aš neturiu ko slėpti, ania ?

Važinėtis motociklu

Man patinka važinėtis motociklu. O važiuoti intensyvaus eismo salygomis dar labiau. Todėl aš visom keturiom esu už "nuogus" motociklus miesto gatvėse. Motociklams kamščiai mieste neegzistuoja. Neskaitant kelių gatvių, kurias galima lengvai aplenkti. Labai geras jausmas važiuoti tarp kamštyje stovinčių mašinų. Aišku tą patį galima padaryti ir su motoroleriu. Bet yra dar vienas labai patinkantis užsiėmimas, kur motoroleris nebepadeda. Pagreitis. Kai visos mašinos plente velkasi 80 km/h ir abi juostos užimtos, suktelėti akseleratorių ir pravinguriuoti tarp mašinų beveik liečiant jų veidrodėlius. Pavojinga, nesakau, kad visą laiką taip važinėju. Bet kartais, taip gera...

P.S. šitaip aš nedarau :) 

Prisiminiau vokiečių kalbą

Last.fm'e netikėtai atradau mane užkabinusią dainelę. Annett Louisan, Widder Wider Willen (Avinas prieš savo valią). Skamba viskas gražiai, bet ne viską suprantu ką dainuoja. Negalvojau, kad taip pamiršau deutsche Sprache. Teko su žodynu pasėdėti, prisiminiau mokyklą. Išsiverčiau, prasmės žodžiuose yra :)

Fotonai

Šiandien mane nudžiugino fotonai. Pasiekę mano akis, jie sukėlė man džiaugsmą. Jie atskriejo iš monitoriaus, kuris kelis taškus perpiešė kita spalva. Keli taškai pasikeitė. Jie pasikeitė, nes elektronai atnešė žinią. Žinią iš toli, kad kažkas pasikeitė. Klavišai sujungė elektros grandines ir išleido kelionėn elektronus, kurie nešė džiugią žinią. Klavišai buvo suspaudyti būtent taip ir būtent tada, kada reikėjo ir tai turėjo prasmę. Ir ta prasmė elektronų ir fotonų keliu atkeliavo iki manęs ir atnešė man džiaugsmą. Ir tos prasmės supratimas mano galvoje sprogo į daugybę minčių. Paprasta žinia ir jos supratimas. Tu atsisėdai ir kaip visada surinkai tą pačią kombinaciją. Ir aš supratau "Ieva Leinartaite is online". Ir tai ne buvimas kartu ir tai ne kalbėjimas, tai supratimas. Paprasto dalyko, kad tu atsiradai kažkur šalia. Pasiekiama. Ir tai tik keli fotonai. Fotonai, kuriuos man atsiuntei tu. Tikiuosi suprasi mano džiaugsmą ir nerimą. Visi mes vienas pas kitą keliaujam fotonais. Ir sprogstam vienas kito galvose. Šiandien mane nudžiugino fotonai.

2008.06.17

Papildymas : Vizualizuotas šis tekstas.

Žvalgytuvės Siesartyje

Pirmą savo atostogų dieną, praleidau prie Siesarčio ežero. Buvo vykdomi paruošiamieji darbai laivų orientaciniam. Pasitreniravau slėpti plūdurus, juos surasti. Taip pat išbandžiau greitojo išsilaipinimo saloje būdus. Dar kartą apžiūrėjau teritoriją. Beje dieną prieš renginį, Siesarčio ežero pakrantės, matomai bus pačios saugiausios Lietuvoje, nes ten vyks metinis policijos pareigūnų sąskrydis (gal suvažiavimas labiau). Tikiuosi jiems nesibaigs kaip muitinės sąskrydžio dalyviams.
Taip pat pabandžiau atlikti vieną iš užduočių. Gps piešinys. Bandžiau nupiešti širdelę. Rezultatas :

Taigi, nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti. Taip pat išbandžiau klaidžiojimą po salą. Gerai, kad ji tokia nedidelė, nes be takelių pakankamai suku orientuotis. Man sekės taip. Ypač prajuokino Ievos riaumojimas 38 sekundę.
Dar keli vaizdai iš įvykio vietos mano albume.

Asmeninių duomenų saugojimas

Šiandien nusipirkau naudotą nešiojamą kompiuterį. Buvęs kompiuterio savininkas, patingėjo suformatuoti kietąjį diską. Ištrynė "My Documents", kitus katalogus ir atidavė kompiuterį man. Nueinu į google paštą ir manau numanote ką pamatau. Atsidaro buvusio savininko pašto dėžutė. Visi "sausainėliai" taip pat likę, prisijungimai prie kitų svetainių, taip pat atmintyje. Nubudo manyje CSI tyrėjo instinktas, bet pagalvojau, velniam man dabar knaisiotis po kitų gyvenimus. Aš ir savo dar pilnai nesusitvarkęs. Taigi, padariau tai, ko nepadarė buvęs savininkas. Šviežia Windows instaliacija į performatuotą kietajį diską. Arnoldai, galiu patikinti, kad visi tavo duomeys iškeliavo į amžinųjų ganybų plotus ;)
Primygtinai siūlau, nepamirškite pasirūpinti savo asmeninių duomenų saugumu.

Rekomenduoju elektriką

Paprastai žmonės mėgsta skūstis, jei kas nepatinka ir dažniausiai pamiršta pasakyti, kai kas nors patiko ar pasisekė. Aš noriu parekomenduoti, ką tik, mano bute, elektros instaliaciją įrengusį elektriką. Dirbti su Aleksandru Vilimu tikrai buvo paprasta ir lengva. Taigi, jei kam prireiks elektros instaliacijos, rekomenduoju. +370 647 64320

Pagalba AutoCad'ui

Pagaliau pagaminau pirmąją versiją papildomų AutoCad'o komandų.

• COOR - pažymi x ir y koordinates nurodytoje vietoje
• ZEROALT - nurodo nulinę altitudę
• ALT - pagal nurodytą nulinę altitudę, nurodytoje vietoje atideda altitudę

Norint naudoti šias papildomas komandas reikia :

• Parsisiūsti šį failą : VILibrary
• AutoCad programoje įvesti komandą : NETLOAD
• Nurodyti parsiūstą failą

Kolkas, dar nepadaryta, kad būtu galima atidėti minusines altitudes.
Taigi, prašom naudoti ir labai laukiu atsiliepimų (komentaruose).
O rezultatas turėtu atrodyti maždaug taip :



:)

Užsilikusi dovana

Jau porą metų pas mane voliojasi nepavykusio siurprizo liekanos. Rezultatas turėjo atrodyti maždaug taip :

• Post-it bikini
• Post-it car

Iš tikro tai tas antrasis variantas. Bet taip gavosi, kad nieko nesigavo. O kalnas postitų liko voliotis pas mane. Tai, kad atsikratyti jų, teko digitalizuoti. Rezultatas. Su gimtadieniu, Mariau.

Cleaning out my closet

Kažkurią dieną, kolega Juozas parekomendavo www.mainyk.lt. Ta proga užėjo nenumaldomas noras išsikuopti. Taigi, jei kam ko reikia, pasižiūrėkite. Valio minimalizmui ir daiktų nebuvimui.

Knygos, Filmai ir Saugumas

Vakar pėsčiomis keliavau namo iš darbo. Tingėjau važiuoti troleibusu. O kai taip vaikštai, tai į galvą prilenda visokių minčių. Nežinau kokiais keliais jos atkeliauja.

• Knygą rašyti nuo pabaigos
• Interaktyvus filmas
• USB raktas su programuojamu mikroprocesoriumi

Labai viena į kitą panašios mintys. Net pats nesuprantu, kas man galvoj dedas.

Kodėl reikia knygą rašyti nuo pabaigos? Manau, todėl, kad šiais laikais žmonės vis mažiau laiko turi į ką nors gilintis. Juos reikia sudominti iš karto, be ilgų įžangų. O įdomiausios knygos vietos yra pabaigoje, kur viskas paaiškėja. Taigi, kodėl nepadaryti taip, kad knyga prasidėtų įdomiausia vieta, o paskui, kas norėtų galėtų gilintis į priežastis, kodėl taip atsitiko. Gilintis į detales, kokie veiksmai ir sprendimai prie to privedė ir taip toliau. Gautųsi kaip koks žinynas - instrukcija, kur susirandi ir paskaitai apie tai, kas tau įdomu. Tai, ko iš kart nesupranti, pasiskaitai po kiek tik nori kartų.
Interaktyvus filmas iš dalies išsirutuliojo iš knygos nuo galo. Vaikystėje skaičiau tokią interaktyvią knygą. Atrodo, vadinosi "Gvidono apsiaustas". Jos mintis ta, kad pasakojant skaitytojui leidžiama priimti sprendimus už personažus. Tam tikrose situacijose būna pasirinkimas : jei manai, kad Petras turėtų pasielgti taip, toliau skaityk nuo 123 puslapio, jei ne, skaityk toliau. Taigi, su filmu - taip pat. Turint omenyje DVD galimybes visai įdomu būtų pažiūrėti filmą, kurio eigą nusprendžia žiūrovas. "Bėk, Lola, bėk" (Lola rennt) arba "Atsargiai durys užsidaro"(Sliding doors), manau, labai tiktų tokiam dalykui. Tik norėtųsi daugiau tų lemiamų taškų, kur reikia priimti sprendimus. Labai įdomu tokius filmus būtū žiūrėti kino teatre, kur dauguma priimtų sprendimą. Nepatiko kaip baigėsi filmas, nieko tokio, ateik į kitą seansą, gal baigsis kitaip.
USB raktas. Čia visai ne į temą. Tiesą sakant dar nepasidomėjau ar nesugalvotas jau anksčiau toks dalykas (manau sugalvotas). Idėja labai paprasta. Įsikiši USB raktą į PC. Matai diską su folderiais :

• Data
• Signed
• Encrypted
• Update

Įmeti failą į Data folderį, Signed folderyje atsiranda parašas atitinkamam failui, Encrypted folderyje atsiranda užkoduotas įmestas failas. Jei nori atnaujinti raktą arba panaudoti savo modifikuotą firmware versiją, į Update folderį įmeti firmware failą ir toliau linksmai gyveni.

Sentencijos

Net ekonomika pastovesnė už jausmus.

Midaugas

Pasakose, pabučiuota rupužė pavirsta princu,

Realybėje, pabučiuotas princas pavirsta rupuže.

Dalia

Slydimas prie trakų

Savaitgali kartu su Ieva keliaudami namo po www.webmedia.lt trys-karalinio vakarėlio, prasukome pro trakus. Galvės ežeras buvo užšalęs nerealiai skaidriu ir lygiu ledu. Vaizdas nepakartojamas. O kai bevaikštant juo, pro šalį pralėkė pačiūžuotas vyrukas, pavydas užklupo visu savo svoriu. Taigi keturios valandos lakstymo po parduotuves ir štai kitą dieną gautas rezultatas :

• Čiuožia Ieva
• Čiuožia Vincentas

Rekomenduoju visiem