ketvirtadienis, balandžio 22, 2010

Mintys nukreipiančios mintis

Gėris, džiaugsmas, atvirumas. Atvirai kalbėti apie viską. Tiesa negali griauti ar daryti blogo. Turėti savo viziją ir ja dalintis. Siekti jos ir priimti pagalbą. Padėti kietiems. Maži darbai ir tie suartina žmones. Priverčia nusišypsoti. Nauja nors ir tas pats sena. Kiekviena diena gali būti nauja, jei iš naujo pasakai labas. Nereikia visada projektuoti ateities pagal praeitį. Ateitį galima sukurti. Ir kuo mažiau neišsakytų praeities šešėlių slėgs, tuo lengviau bus kurti ateitį. Pripažinti klaidas, nesigėdyti trūkumų. Būti tuo kas esi, nes savęs neapgausi. Ir tas šiltas jausmas viduje, kai išsakai savo mintis, kai numatai ateitį ir supranti, jauti, jog tai yra teisinga. Kad ir tos mintys ar planai nesiderina su aplinkinių nusistovėjusia nuomone. Tu jas sakai ir jauti jog tai yra teisinga. Džiaugsmas kurti. Džiaugsmas dalintis. Džiaugsmas būti suprastam. Padėti darant tai, ką puikiai sugebi ir neprašyti atlygio. Tavo atlygis yra žmonės, kurie padeda tau siekti tavo vizijos. Žinodami tai ar netyčia. Tu taip pat padedi kitiems. Dalink gerus darbus, prašyk, kad kiti juos dalintų. Atrodo taip paprasta, jei taip įvyktų. Tu neturėtum kur pasidėti nuo žmonių norinčių tau padaryti gerą. Utopija? Gal reikia bandyti. Manau yra kalnai žmonių, kurie tai daro, bet ta gėrio banga nurimsta žmonių abejonėse, gėdoje ir neryžtingume. Bet neaukok savo vizijos. Jei jos dar nematei, būk atviras, bet nepamiršk gėrio ir neįsileisk tamsos, kuri gali tave paralyžiuoti. Kaip nuostabu yra sukoncentruoti mintis. Nemėtyti dėmesio ir nesiblaškyti. Tada mintys užpildo viską ir abejonėms nelieka vietos. Geismas. Jis pats savaime nėra blogas. Tai prigimtinė dalis kaip ir gėrio supratimas. Bandos jausmas. Kai pats nežinai kur eini, tai eini paskui bet ką. Tai irgi galbūt natūralu. Bet atvirumas ir dalinimasis padėtų susiprasti. Kalbėti su žmonėmis. Nesislėpti už humoro skraistės. Metaforos. Jos labai galingos, su jomis reikia elgtis atsargiai ir atsakingai. Nereikia iš jų daryti spektaklio ar komedijos. O paprastumas visada geriau. Atsargiai naudok žodį "visada", nes jei logika į tave atsisuks, gali neatlaikyti jos patikrinimo. Ženklai ir simboliai, leisk jiems padėti siekti savo tikslo. Galbūt ženklai yra save realizuojanti pranašystė. Bet iš tikro koks skirtumas, jei pranašystė išsipildo. Tik turėk tai omeny. Nes jei manai, kad nepavys, tau nepavyks. Jei manai, kad tau pavyks, tau pavyks. Viskas tavo galvoje. O ženklai tau rodo kelią. Gali juo ir neiti, arba patekti ten pat ir pro kitą vietą. Vis dar tikiu žmonių gerumu. Turbūt tai turėtų būti vienintelis įsakymas : būk geras. Nebūk paviršutiniškas, nes viduje visi atskiria gėrį nuo blogio. O pasaulis yra didelis ir gal net per didelis. Net ir tas rodos mažutėlis, kuris yra čia pat. Tu jo nepažįsti. Tau gali pasirodyti jog nieko naujo jame nevyksta ir viskas jau matyta. Rašymas padeda. Galbūt dar padėtų ir kalbėjimas. Minčių srautas. Srautas kuris lekia nuplaudamas visus proto vingius, gal net persirisdamas per kalnus ir kanjonus. Ir nepamiršk paaiškinti ką kliedi, jei matai, kad kažkas nesuprato. Ne būtinai iškarto. Nelik nesuprastas ir stenkis suprasti kitus. Tarpusavio supratimas, vėlgi atvirumo klausimas. Kuo atviresnis žmogus, tuo lengviau jį suprasti. O suprastas nenori būti tik nelaimingas paslapties slegiamas žmogus. Paslaptis vienam žmogui yra per sunki. Pasidalinti paslaptimi, tai pasidalinti našta ir tikėtis supratimo. O išvadų nėra, nes gyvenimas tęsiasi. Dalinkis.

4 komentarai:

  1. Teisinga ar gražu būtų per paprasta pasakyti. Ačiū už mintis, kuriom dalinatės
    Aistė

    AtsakytiPanaikinti
  2. kartais labai sunku išreikšti žodžiais mintis kurios tūno viduje. Kartais tai gal net beprasmiška, nebūtina nuolat plepėti kad būtum geru, galima ir tyliai dirbti savo darbą ir laukti. Svarbiausia kažką kurti, ir nebūtina paaiškinti kiekvieną detalę. Gal tik nurodyti kryptį, kaip tu ir sakai: būti geru.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Moraline higiena vadinu savo pastangas su panašiom mintim dienas pradėi ir užbaigti, bet iš meilės ginčui ir priklausomybės abejonei pasakyti turiu.
    pats rašei: "suprastas nenori būti tik nelaimingas paslapties slegiamas žmogus. Paslaptis vienam žmogui yra per sunki. Pasidalinti paslaptimi, tai pasidalinti našta ir tikėtis supratimo". O ar nesavanaudiška tam tikrais atvejais dalintis paslaptim, kad sava sąmonė/širdis palengvėtų, žinant kaip labai ta tiesa svetimas mintis ir gyvenimą apskaritai apsunkinti gali?

    AtsakytiPanaikinti