Taigi, apie tą žmogelį, kuris vis nekantriai laukė rytdienos, nes galvojo, kad ryt bus geriau. Kartą atėjo pas jį fėja pasivertusi auksine žuvele ir nešina senovinės aladino lempos ir sako savo jau užtreidmarkintą frazę :
"Sugalvok norą ir aš tau jį išpildysiu."
Na, aišku žmogelis panorėjo, kad rytdiena greičiau ateitų. Fėja žuvelė išsitraukė iš aladino lempos siūlų rutuliuką (kaip jis ten tilpo velniai žino) padavė žmogeliui ir sako :
"Kai norėsi, kad rytdiena ateitų greičiau, išvyniok kelias vijas ir vakaras taps rytu. Kad jis bus protingesnis nepažadu, bet rytojus ateis nelaukiant."
Apsidžiaugė žmogelius pasičiupo ritę ir nieko nelaukęs, nes kaip žinia jam jau buvo įgrysę laukti, išviniojo tris vijas. Ir "Voila", kaip sako varles mėgstantys žmonės, trys dienos prabėgo kaip akimirka. Na ir ilgai netempiant gavosi taip, kad jis net nesusimąstęs ir nekantraudamas
išviniojo visą ritę, o pabaigoje suprato, jog taip vien vedamas minties "rytas protingesnis už vakarą" ir įsikibės komunistams artimo lozungo skatinančio žengti į šviesų ritojų, jis išvyniojo visą savo gyvenimą. Nesustojo pasižiūrėti, kur yra dabar ir net nebandė džiaugtis šia akimirka.
O moralas toks : jei kokia auksine žuvele persirengusi fėja tau siūlys siūlų, geriau su ja eik kokios kavos jaukioje aplinkoje išgerti ir mėgaukis nesukubėdamas.
O muziką tiesiog prisegu, nes man ji šiandien patiko :
Pranešimai
„Pasaka „Du aliejaus lašai mažame šaukštelyje““: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-05-28-pasaka-du-aliejaus-lasai-mazame-saukstelyje/45542 .
AtsakytiPanaikinti(Kažkada girdėjau per radiją, visą laiką norėjau surasti, bet neieškojau, kol va, stimulas :])