Mikrofono efektas

Write letterz n shit, yo.

Keliaudamas motociklu vis jaučiuosi kaip Robertas Pirsingas savo kelionėje. Galva pilna minčių sukeltų kelyje pastebimų smulkmenų ir atmintyje užsilikusių atsiminimų. Šiandien mums su Žygimantu riedant motociklais ir bandant susikalbėti per radio ryšį man susijungė viena mintis. O situacija, kuri tai įtakojo, tokia. Abu mes turime po ausines ir mikrofoną prijungtą prie racijų ir važiuodami galime vienas su kitu susikalbėti. Ar sukam čia, ar sustjam, ar šiaip kokį bajerį suskeliam. Bet kartais taip nutinka, kad pas Žygį, mikrofonas blogai veikia. Jis mane puikiai girdi, o aš jo ne. Ir aš jam vis kartoju, "pakartok, blogai girdžiu", "pakartok, blogai girdžiu". O jis savo ruožtu vis galvoju, nu ot tas Vincentas, vis jam kas negerai. Nes Žygui viskas gerai, jis mane puikiai girdi ir puikiai gali kalbėti, tik man čia kažkokios problemos. Ir va šita situacija man žiauriai priminė programinės įrangos suderinaumo problemą. O konkrečiau MS Wordą ir kitas ofiso programas kurios vis bando MS monopoliją nugalėti. Trumpai tariant MS Wordas yra Žygis su sugedusiu mikrofonu. Jis puikiai perskaito kitose programose pagamintus failus, ir pats moka parašyti failus, bet kai tuos failus bando perskaityti kokia kita programa ir jai nepavyksta, tai kas gi kaltas. Nu tai aišku, kad ne Wordas, nes jam viskas veikia. O ta kita kvaila programa pati kalta, kad nesugeba perskaityti, ką sugedusiu mikrofonu pagamino Wordas. Tai va tokia mintis, aišku kaip metafora pilnai realybės neatitinka, bet kažkas į tą pusę.

Saulė pastatyta?

Formalus įrašas apie progresą. Prieš beveik pusę metų išeidamas atostogų buvau deklaravęs savo planus. Vienas iš jų buvo saulės sistemos pagaminimas ir eksponavimas. Taigi, planas realizuotas. Per kultūros nakties renginį Vilniuje, sėkmingai pristačiau saulės sistemos modelį ant Neries pakrantės. Tai buvo laikina vienadienė instaliacija, vaizduojanti saulę ir keturias artimiausias planetas. Pradinis tikslas buvo pavaizduoti realius atstumo ir dydžio santykius tarp mūsų namų (žemės) ir artimiausios žvaigždės (saulės). Sutemus saulė ir žvakių kelias atrodė tikrai gražiai (nustebinau pats save), atėjo nemaži žmonių pasidomėti, kas čia per žibintas pastatytas. Interesantams aiškinau bei dalinau informacinę medžiagą beigi saldainius. Nežinau, kaip pavyko perteikti mintį, nes po renginio neišgirdau beveik jokių atsiliepimų. Na čia tik save gali kaltinti, kad nepasirūpinau efektyvumo pamatavimu. Taigi, keletas nuotraukų iš renginio. Ačiū Astai.

Po kultūros nakties, jau buvo suplanuotas tos pačios instaliacijos eksponavimas "Degančio Jono" festivalyje. Pirmas lietuvių bandymas rengti "Burning man" regioninį festivalį. Festivaliu labai patenkintas, bet jau pastebėjau pimus savo instaliacijos idėjos išsikraipymus. Naktį šviečianti saulė visiškai užgožia nutolusias ir žymiai blyškesnes planetas bei pagrindinę idėją. Daugumai net neaišku, kad planetos ir saulė yra ta pati instaliacija, o kai kas, net nepastebi planetų. Saulę mato tik kaip didžiulę šviečiančia sferą. Vėlgi, mano paties kaltė, jog nesugebu vizualiai paaiškinti ir nurodyti planetų ir saulės bendrumo.
Po "Jono" saulė buvo supakuota ir padėta į sandeliuką neapibrėžtam laiko tarpui, kol vieną dieną gavau pasiūlymą atvežti saulę (kaip koks komunistas) į dar vieną festivalį. Šį kartą "Yaga". Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad jau buvo pabodę surinkinėti ir išrinkinėti tą pačia konstrukciją. Čia galima pavadinti projektavimo klaida, kad nebuvo pagalvota apie efektyvų surinkimą ir išrinkimą. Nors technologiją jau atidirbom, bet vistiek surinkimas reikalauja nemažų fizinių ir laiko resursų. Taigi saulė patekėjo Yaga, bet šį kartą jau be planetų. Ir tai buvo visiškas nukrypimas nuo originalios idėjos. Saulė tapo paprastu festivalininkų traukos centru naktyje. Taip, ji atrodė tikrai gražiai ir patraukliai. Tiesiogine prasme patraukliai, tiek uodams, tiek naktinėjantiems festivalio dalyviams. Bet apie kosmosą ir jo beribes erdves jau niekam minčių tai nebekėlė.

Yaga saulė švietė net per lietų.

Taigi, dabar saulė vėl nusileidusi vasarnamio verandoje, laukia kito užtekėjimo. Ir šį kartą labai noriu, jog tai būtų patekėjimas be nusileidimo. Noriu šį kartą rasti vietą, kur saulė galėtų būti surinkta, suklijuota ir nudažyta aplinkos poveikiui atspariais dažais ir eksponuojama visą laiką, kol vandalai ar gamta privers ją nusileisti. Būtų nuostabu ją patekinti Nidos meno kolonijoje, kur ji ir gimė. Na bent pradinė mintis ir konstrukcijos idėja. O jei jau perskaitei visą šitą tekstą iki pat pabaigos, tai gal turi kokį nors pasiūlymą, kur dar galima būtų eksponuoti dviejų su puse metrų skersmens šviečiančią sfera. Parašyk komentarą. Parašyk, jei ir neturi pasiūlymo kur eksponuoti, bet turi kažkokių kitokių pastebėjimų ar pasiūlymų. Tai tiek.