Du monumentai

Du monumentai

Besikeliant į kalną, ant dar vienos viršūnės pamatau kryžių. Aplink jį tuntai slidinėtojų fotografuojasi ir žavisi kaip gražu. Ir vėl manyje tos anti religinės mintys. Ne tai, kad aš labai prieš religija, aš tiesiog labiau už mokslą. Ir galvoju, kodėl nepastatomi monumentai, kurie garbintų ne kažkieno įsivaizduojamą draugą ant kryžiaus, bet mokslo ir žmonijos progresą. Ir tada man toptelėjo, kad tas pats keltuvas yra monumentas mokslui. Ir jis daug kietesnis nei tas medinis kryžius. Taip kaip matosi nuotraukoje. Tiesiog mokslas nesideda tuo kuo nėra, jam nereikia nieko pritraukti ar kažką kažkuo įtikinėti. Jam nereikia verbuoti pasekėjus, netgi atvirkščiai, norėdamas būti pasiekėju, turi įrodyti, kad esi to vertas. Ir tada mintyse, viena daugumai gerai žinoma kalba keik persirašė.

Mokslas kantrus, mokslas maloningas, jis nepavydus; mokslas nesididžiuoja ir neišpuiksta. Jis nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Jis visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Mokslas niekada nesibaigia.

Ir iš tikro kai pagalvoji, jei apsidairai, tai viskas ką matai yra sukurta žmonių. Viską, kas yra aplink tave, pagamino kažkoks žmogus. Stalas, siena, lempa, langas pro kurį žiūri, rūbai kuriuos vilki. Viskas pagaminta žmogaus naudojant žinias ir priemones kurias mums davė mokslas. Kitaip sakant, mes jau dabar gyvenam mokslo šventovėje, tiesiog mums nieko nereikia garbinti.
O tada jau atsiranda ir vietos religijai. Gal labiau dvasingumui. Labai gerai apie tai parašęs yra TheOatMeal. Va čia. http://theoatmeal.com/comics/religion