sekmadienis, lapkričio 20, 2016

Kosmonautai politikoje

https://en.wikipedia.org/wiki/Law_of_triviality

Įsivaizduokime, kad NASA ruošias statyti kosminį laivą skrydžiui į marsą. Gauna valstybinį biudžetą ir užuot surinkę komandą iš geriausių inžinierių, paskelbia demokratinius rinkimus. Kandidatuoti gali visi. Rinkimo teisę turi kiekvienas 18+ pilietis. Ką žadą kandidatai inžinieriai niekas netikrina. Visiems ok, jei kuris nors žada padaryti jog raketa skristų didesniu nei šviesos greičių, kitas žada padaryti kad raketa skristų nenaudodama kuro, kitas sako esąs geriausias indžinierius, nes jo senelis buvo labai geras inžinierius (beje pastarasis vis tiek atrodo patikimiausiai). Atrodo neįtikėtina, kad NASA kada nors taip pasielgs. Ir visiems OK dėl to, niekas nesako, "ė, NASA naudoja valstybinius pinigus" dėl to turi būti demokratiniai rinkimai.
Bet va su valstybės valdymų kažkaip šitas nesigauna dalykas. Niekam nekyla klausimas, kodėl norint gauti leidimą projektuoti paprastos konstrukcijos statinius reikia daugiau egzaminų išlaikyti nei norint projektuoti valstybę. Net mašiną norint vairuoti reik teises išsilaikyti. Ir tuo labiau niekam nekliūna, kai per rinkimus į valstybės inžinierių postus kakžkas žada jog BVP augs 89% per mėnesį, arba kad padidins išmokas ir sumažins mokesčius, nu ir dar visiems po butą.
Mano momentine nuomone demokrainė technokratija (nemaišyti su autokratija) būtų geresnis būdas valstybėms "skristi į marsą" (ilgalaikis, sudėtingas uždavinys reikalaujantis daug bendradarbiavimo). Žmonės balsuoja už tikslus, o tikslus įgyvendina ekspertai, remdamiesi realiais duomenimis. Matuodami kaip sekasi tuos tikslus įgyvendinti ir pateikdami ataskaitas tiesiogiai rinkėjams.

P.S čia yra padrikos dušo mintys, tiesiog burbančios ir nesiūlančios nieko konstruktyvaus. Nepriimkite rimtai, aš valstybės valdyme visai nenusimanau. Tiesiog mąstau analogijom.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą