Laiko supratimas

Perspėjimas

Nevažiavusiems slidinėti į Livigno : kiekvienas žodis įžangoje važiavusiems sukels prisiminimus ar asocijacijas, tačiau nedalyvavusiems įžanga gali pasirodyti, kaip paviršutiniškas ir tuščias žodžių kratinys.

Įžanga

Kaip visada, pradžia nuo aplinkui. Savaitė poilsio Italijos alpėse, kur 29 slidžių ir lentų lordai laiką leido kalnų ir pigaus alkoholio apsupty. Livigno. Po pirmų kelių dienų didžioji dalis dalyvių, matomai nuo suvartoto alkholio kiekio, pradėjo kriuksėti ir karščiuoti. Teko gydytis dar didesnėmis dozėmis vaistų. Tačiau tiek sveikieji, tiek sergantys nuoširdžiai išvažinėjo visas Livigno trąsas ir netrąsas. Pajautė kalnų gaivą, vėjo stiprumą, sniego pučiamo į veidą aštrumą, saulės ryškumą, pusnų klampumą offroad'e, skirtumus tarp greitų ir lėtų, atvirų ir uždarų keltuvų ir visus kitus kalnų teikiamus privalumus bei trūkumus (Visi ant kalno sutikti žmonės atrodė labai artimi). Vakarais vykdavo stropūs vakarienių gaminimai su akrobatiniais triukais. Netikėtai pakilęs vėjas iš miegų žadino aitvarus (Vidinis vėjas). Šaltuose balkonuose vyko pokalbiai kurių turinį ir prasmę jau sunku atgaminti. Beje, labai tikėtina, kad balkonai ir neaprengtos kojos buvo viena iš sukiaulėjimo priežasčių. Bet kaip bepaiimtum, buvo geras laikas. Laikas apie kurio supratimą dabar ir reikėtų rašyti. Laikas prabėgo greitai, bet bėgo ilgai.

Artėja

Atėjo laikas išskristi. Buvo priduoti lagaminai. Kaip kas tilpo į apribotus 15 ryanair'o kg, kaip kas netilpo. Bet galų gale, visi lagaminai buvo priduoti. Liko tik rankinis bagažas ir alkoholio likučiai buteliuose. Kaip žiniai į lektuvą jų pranešti nebūtų gavęsi, bet išmesti nekilo rankos. Teko imtis reikalo ir padaryti tvarką. Ramiai laukiamosios salės vidury susėdę lietuviai laukė savo skrydžio. Apibendrinant...

Tekstas

Į lektuvą atsisėdau šiltas. Ir nežinau kaip taip atsitiko, bet su keleive 'i' kilo diskusija apie laiko supratima. Štai čia ir prasideda mintis. Kaip žmonės supranta laiką. Kaip jį įsivaizduoja. Na bent tie, kurie turi vaizdinį mąstymą. (Žodžių atminties žaidimas) . Diskusiją šiuo klausimu jau turėjau su kita 'I'. Diskusija nesibaigė, nes kilo ginčas. Blogai. O klausimas diskusijai buvo toks. Jei metus įsivaizduoti kaip apskritimą, kurioje apskritimo vietoje būtų naujieji metai. Sausio pirmoji. Klausimas į kurį nėra teisingo atsakymo. Tiesiog man įdomu sužinoti kitų žmonių nuomonę. Tiksliau sužinoti kitų žmonių nuomonę tam, kad įsitikinčiau, jog aš mąstau bent jau panašiai kaip kiti. Nes man, apvaliuose metuose, naujieji metai yra ties dvylikta valanda. Bet kaip man teko nusivilti, kai aš uždaviau šitą klausimą aplinkiniams. Mano susidarytas supratimas dužo į šipulius, nes beveik niekas neatsakė jog sausio pirmoji yra ties dvylikta valanda. Na, kai kas visgi atsake, bet mažuma. Visi kiti į mane pažiūrėjo labai keistai. Lyg nesupratę klausimo. Kiti nieko neatsakė. Gal visgi sudėtinga atsakyti į klausimą, kai į jį nėra teisingo atsakymo (Klausimas be teisingo atsakymo). Man visgi nuoširdžiai buvo įdomu, ar tikrai mes visi taip skirtingai įsivaizduojame metus. Nes mano supratimas buvo toks, jog metai sukasi ratu, savaitės sukasi ratu, viskas sukasi ratu.

Buvo toks supratimas, bet paskui atejo kitoks. Būtent dėl to atėjusio ir iškėliau šitą klausimą. Supratau, jog niekas visgi jokiu ratu nesisuka. Viskas eina viena tiesia linija. Kaip kokios kopėčios į dangų, kurių galo nematyti. Nei viena diena nepasikartos nei po savaites nei po mėnesio nei po metų. Viskas kas praeina lieka kopečių apačioje, o tau belieka lipti aukštyn, nematant kas ten yra ir nežinant, kada visgi nuo tu kopėčių nusiversi. Kiekviena diena, tai vienas laiptelis. Štai toks laiko supratimas jau prieš kurį laiką stuktelėjo man į galvą.

O supratimas keičia elgesį. Apvalusis supratimas, yra nuspėjamas, jis suteikia ramumo, nes tu žinai jog ratas apsisuks. Apvalus ratas leidžia visai laiko visumai sutilpti galvoje. Ramumas ir nuspėjamumas. Tiesusis laikas yra baisus, nes nėra kelio atgal. Nė pro kur. O galimybės sugryžti netekimas yra labai gąsdinantis dalykas (predictably irrational - keeping doors open). Taip pat, tos begalo ilgos kopečios netelpa galvoje, matosi tik iki tos vietos, kur kopečios pasislepia gyvenimo debesyse. Bet mane visgi kopečių variantas užkabino. Dėl to, kad galbūt realiau atspindi gyvenimą ir juo neapgaudinėji ir neužliuliuoji savęs. Supranti, kad laikas eina pirmyn ir kiekviena diena yra verta daryti. O ką daryti, tai jau priklauso nuo kiekvieno.

Senovės majų kalendorius. Nelabai panašus į kopėčias.

Klausimas

Klausimas tiems, kas nepatingės ir daskaitys iki šitos vietos. Kokį laiką matai tu, kur ant apskritimo yra sausio pirmoji ? Ne majų kalendoriuje. Savo galvoje.

Internetas

Ir žinoma, po visų rašinių patikrinau, ką internetas mano apie laiko supratimą. Circular and straight time philosophy atvedė prie Ethernal return koncepto. Tada akis užkliuvo už Friedrich Nietzsche teksto Thus Spoke Zarathustra.

"'Everything straight lies,' murmured the dwarf disdainfully. 'All truth is crooked, time itself is a circle.'"

Tada tiesiu taikymu gutenberg.org paskaityti visos knygos kuri jau ilgą laiką yra public domen'e. Prie jos, pasirodo yra ir audio knyga. Už akių užkliuvo skyrius "War and Warriors". Klausiau gal penkis kartus. Vis dar nesupratau. Tada prisiminiau kitą knygą kurią citavo filme "Dead man".

"If the doors of perception were cleansed every thing would appear to man as it is, infinite. For man has closed himself up, till he sees all things through narrow chinks of his cavern." - Aldous Huxley, doors of perception.

Išvados

Ir tada supratau, kad apie viską yra prifilosofuota tokie kalnai, ir kad visa informacija yra taip lengvai pasiekiama, jog galima nuprotėti. Mintys, kam jos reikalingos. Manau, kad visi šitie pamąstymai, pasvaičiojimai ir supratimo ar nuomonės ieškojimai, tai kaip treniruotė kūnui, kur atidirbti judesiai įsimenami. Raumenų atmintis, kai judesį atlieki negalvodamas apie jį, kai jis gaunasi natūraliai ir gerai, nes jį jau darei šimtus kartų prieš tai. Lygiai taip pat ir su mintimis. Prasukdamas vis tą pačią juostelę galvoje, išdegini smegenų vingius (Mintys ir jų ratai), paruoši vagą mintims, ir jei kada gyvenime, mintis įšoks į tą paruoštą vagą, ir kas tada bus, tu būsi pasiruošęs. Taip, kaip apie tai jau galvojei. Tai laikas susiprasti ir susivokti. Kodėl tai rašau. Gal todėl, kad nepamirščiau, labiau suprasčiau ir kad kiti žinotų ką aš galvoju. Gal nepakenks šis mąstymas, svarbu gal kaip ir fizinėje treniruotėje, nepasitempti smegenų. Nežiniai, kaip paskui jas pagydyti...

P.S.

mmmm mėtų arbata su romu daro stebuklus. nom nom.