Tai ką gali padaryti dabar, daryk dabar

Turiu naują istoriją ir naują simbolį, kuris man primena apie dalykus, kurių nepadariau. Kaip žinia, šį rudenį vyko Onos bažnyčios remontas. Buvo keičiamas stogas, o visas fasadas iki pat bokštų viršaus buvo užstatytas pastoliais. Vaizdas maždaug toks.

Žinant mano pomėgį lipti sienomis ir lysti ten, kur šiaip nereikėtų lysti, suprantama, kad tik pamačius tuos pastolius, sugalvojau jog turiu užlipti prie Onos kryžių. Taip pat dar buvo mintis nufotografuoti bažnyčią tokiu rakursu, kuriuo paskui tikrai bus sunku nufotografuoti. "Paskui", tai yra, kai pastoliai bus nuimti.

Ir ką, pastoliai jau nuimti, stogas perdengtas, o ant bokštų puikuojasi nauji kryžiai su blizgančiais paauksuotais burbulais. Burbulais, kurie kiekvieną kartą man einant pro bažnyčią, nuo bokštų rėkia:

- "MES TIE SIMBOLIAI KURIE PRIMINS TAU DALYKUS KURIUOS TU GALĖJAI PADARYTI, BET NEPADAREI".

Ir aš turiu galvoje ne tik tą vienintelį lipimą ant pastolių, bet visas galimybes, kurios nuėjo į laiko spiralę ir vis dar matosi už kelių vingių. Burbulai man patinka. Jie mane stebi ir aš žinau, kad ateity reiks nepamiršti, kad tai ką gali padaryti dabar, daryk dabar.