Keliauti su Coutchsurfing

Tai, parašai ir priima? Taip.

Visame pasaulyje? Taip.

Bet tu nepažįsti to žmogaus? Nu ne.

Nu tai apvogs, apgaus arba nužudys. Manau taip ir bus.

Nebūtina vadovautis kažkokia moraline knyga tam kad būtum svetingas. O pabuvęs gerai priimtu svečiu, negali pats nebūti geru šeimininku. Ir taip užsisuka amžinas ratas. Supranti, kad už tavo miesto ribų nelaksto vien aštriadančiai žudikai. Supranti, kokie skirtingi ir tuo pačiu panašūs visi mes esame ir kaip gera būti geru. Ok, pakankamai prigyriau.

Couchsurfing'as tai viena populiariausių svetingumo grupių pasaulyje. Jos nariai priima į jų miestą atvykusius keliautojus, arba keliaudami patys apsistoja pas ką nors iš svetimos šalies. Nemokamai. Nors žodis nemokamai nelabai tinka šiuo atveju, nes bent jau aš tai darau ne tam kad sutaupyčiau. Iš tikro, tai ką gauni, negalėtum nusipirkti už pinigus. Žmogus įsileidžia tave į savo namus, gauni puikią galimybę susipažinti su tos šalies žmonėmis, jų būdu, kartais papročiais, virtuve, sužinai tai, ko nerastum kelionių vadovuose, kartu aplankai ne turistines vietas, barus, miesto užkabarius, kartais net dienai ar dviem pilnai pasineri į to žmogaus gyvenimą kartu su jo draugais ar pažystamais. Aišku, nereikia tikėtis, kad kievieną kartą būtent taip viskas ir vyksta. Iš tikro pas žmogų ateini be jokių lūkesčių. Pasiruošęs bet kam, net ir blogiausiam. Bet iš mano patirties galiu pasakyti, kad atėjus be lūkesčių, visuomet išeinu nustebintas kiek daug gaunu. O už visą tai ką gauni, negali nenorėti atsilyginti tuo pačiu. Tam pačiam žmogui ar kitam keliautojui, kuris užklysta iš nežinai kurio pasaulio krašto pas tave. O ir būdamas šeimininku visuomet gauni pažinti žmogų, sužinai apie gyvenimą šalyje iš kur jis atvyko. Aišku visa ši veikla reikalauja laiko ir pastangų, būna, kad atvykus, šeimininkas tau duoda savo buto raktus, o pats kažkur išlekia savo reikalų tvarkyti ir tu jo taip ir nebepamatai iki pat išvykimo. Palieki raktus virtuvėje ant stalo ir išeini. Būna, kad nerandi bendros kalbos su žmogumi. Abu lyg ir geranoriškai nusiteikę, nu bet nesiriša pokalbis. Būna. Visaip būna. Bet man asmeniškai tai blogiausia kas buvo nutikę. Aišku aš keliavau tik europoje, negaliu pasakoti apie kitas šalis. Bet keliaudamas, dažnai klausiu žmonių, kas blogiausio jiems buvo nutikę keliaujant ar priimant svečius. Viena mergina priėmusi vaikiną, turėjo jį išprašyti lauk vidury nakties, nes anam pasirodė kad ji su juo flirtavo. Kitam vaikinui, pakliuvo svečias kuris paliko apjauktą jam skirtą kambarį. Dar kitas turėjo diabetikę, kuri buvo pamiršusi savo insuliną. Bet tai argi dabar dėl tokių smulkmenų atsisakysi galimybės pažinti ir patirti tai ką siūlo visi kiti žmonės. O banditam pakliųti ir šiaip gali, net iš namų neidamas. Taigi, kad nebaigti liūdna gaida, pasidalinsiu viena šiam įrašui labai tinkančia citata iš filmo "The Beatch" :

So never refuse an invitation, never resist the unfamiliar, never fail to be polite and never outstay the welcome. Just keep your mind open and suck in the experience.

Tiksliau dviem, antra labai gerai atspindi tą nuotaiką, kai nieko nesitikėdamas gauni su kaupu.

And me, I still believe in paradise. But now at least I know it's not some place you can look for, 'cause it's not where you go. It's how you feel for a moment in your life when you're a part of something, and if you find that moment... it lasts forever...

Aišku "paradise" gal per stiprus žodis, bet kaip sako, žodžių iš citatos neišimsi. Taigi, visiems norintiems keliauti, labai rekomenduoju pabandyti. Ir jei patiks, praneškite man. Couchsurfing'e aš atrodau va taip.