Kosmonautai politikoje

https://en.wikipedia.org/wiki/Law_of_triviality

Įsivaizduokime, kad NASA ruošias statyti kosminį laivą skrydžiui į marsą. Gauna valstybinį biudžetą ir užuot surinkę komandą iš geriausių inžinierių, paskelbia demokratinius rinkimus. Kandidatuoti gali visi. Rinkimo teisę turi kiekvienas 18+ pilietis. Ką žadą kandidatai inžinieriai niekas netikrina. Visiems ok, jei kuris nors žada padaryti jog raketa skristų didesniu nei šviesos greičių, kitas žada padaryti kad raketa skristų nenaudodama kuro, kitas sako esąs geriausias indžinierius, nes jo senelis buvo labai geras inžinierius (beje pastarasis vis tiek atrodo patikimiausiai). Atrodo neįtikėtina, kad NASA kada nors taip pasielgs. Ir visiems OK dėl to, niekas nesako, "ė, NASA naudoja valstybinius pinigus" dėl to turi būti demokratiniai rinkimai.
Bet va su valstybės valdymų kažkaip šitas nesigauna dalykas. Niekam nekyla klausimas, kodėl norint gauti leidimą projektuoti paprastos konstrukcijos statinius reikia daugiau egzaminų išlaikyti nei norint projektuoti valstybę. Net mašiną norint vairuoti reik teises išsilaikyti. Ir tuo labiau niekam nekliūna, kai per rinkimus į valstybės inžinierių postus kakžkas žada jog BVP augs 89% per mėnesį, arba kad padidins išmokas ir sumažins mokesčius, nu ir dar visiems po butą.
Mano momentine nuomone demokrainė technokratija (nemaišyti su autokratija) būtų geresnis būdas valstybėms "skristi į marsą" (ilgalaikis, sudėtingas uždavinys reikalaujantis daug bendradarbiavimo). Žmonės balsuoja už tikslus, o tikslus įgyvendina ekspertai, remdamiesi realiais duomenimis. Matuodami kaip sekasi tuos tikslus įgyvendinti ir pateikdami ataskaitas tiesiogiai rinkėjams.

P.S čia yra padrikos dušo mintys, tiesiog burbančios ir nesiūlančios nieko konstruktyvaus. Nepriimkite rimtai, aš valstybės valdyme visai nenusimanau. Tiesiog mąstau analogijom.

Kuo skiriasi plyta nuo "eismas draudžiamas"

Draudžiamoji trijulė.

Kuo skiriasi šie ženklai, ilgą laiką man buvo mįslė. Bet man rodos pradedu suprasti. Tai noriu tuo supratimu pasidalinti.

Draudžiama įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą. Šitas yra pats griežčiausias. Jį pamatęs, turėtum įsivaizduoti, kad priešais tave mūrinė siena. Jokiu būdu negali ten važiuoti. Nesvarbu, gyveni ten ar keleivius veži. Jis paprastai naudojamas "uždaryti" vienpuses gatves, kad žmonės prieš eismą nepradėtų važiuoti, arba gatvę paverčia pėsčiųjų gatve po darbo valandų, taip kaip padaryta gedimino prospekto pradžioje Vilniuje.

Draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus maršrutinį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones. Šiek tiek švelnesnis draudimas nei plyta. galima važiuoti neįgaliesiems. Bet priešingai nei plyta, labai tikėtina, kad tai nėra vienpusė gatvė ir eismas yra draudžiamas toje gatvėje iš visų pusių. Šis ženklas draudžia važiuoti net jei veži prekes ar gyveni toje gatvėje. Todėl šis ženklas naudojamas rečiau nei "draudžiamas motorinių  transporto priemonių eismas".

Draudžiamas motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų eismas, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones. Šis ženklas labiausiai paplitęs ir mažiausia apribojantis. Jis negalioja taksistams, kurie veža keleivius, gyventojams kuriems reikia iki namų privažiuoti, taip pat aptarnaujančiam personalui kuris veža prekes. Šio ženklo šalutinis efektas yra tas, kad kažkodėl jis leidžia motociklų eismą. Dėl ko aš visai nepykstu, bet manau, kad čia šalutinis efektas, o ne užmanymas.

O pabaigai vilniečiams aktuali nuotrauka, kuri jau kurį laiką man neduoda ramybės. Pagal aukščiau surašytus paaiškinimus, kaip galvojate, ar galėčiau kurią dieną po darbo, tarkim aštuntą ateiti su draugais futbolą pažaisti gedo prospekte? Gal kas norėtų prisijungti?

Mano dabartinė nuomonė apie narkotines medžiagas

Nesugalvojau neutralios asociatyvinės nuotraukos...

Prieš rinkimus vienas iš kandidatų testų yra paklausti kokia jų pozicija dėl kanapių legalizaavimo. Kadangi aš ne kandidatas, tai manęs niekas neklausia, bet aš vistiek pasakysiu. Mano nuomone visų pirma, visom narkotinėms medžiagoms turi būti taikomi vienodi apribojimai. Gal tiksliau, bet kokia išimtis turi būti pagrįsta tyrimais. Nes narkotikas nelygus narkotikui (alkoholis kaip ir nikotinas mano nuomone yra narkotikas). Narkotikų esmė yra jų vartojimas. Tai yra, žmogus nori svaigintis, naudoja narkotikus, žmogaus tikslas paiektas, jis niekam tai darydamas nemaišo (Gal kas svaiginasi galvą į sieną daužydamas). Todėl manau jog žmogus turi turėti visišką laisvę pats gaminti ir vartoti ką tik nori. Problema atsiranda kai atsiranda pinigai. Kaip jau rašiau, kai įsijungia kapitalizmas, jis neturi viršutinės ribos pelnui. Kai kas nors pradeda gaminti ir pardavinėti narkotikus ir iš to uždirbti, yra visais būdais skatinamas vartojimas ir bandoma didinti pelną. Ar tai būtų alkoholis ar tabakas. Dabar turimi du legalūs narkotikai kuriuos žinau. Todėl mano nuomone turėtų būti draudžiama ekonominė veikla kuri pelną gautų iš narkotikų gamybos. Nori svaigintis, užsiaugink, pasigamink. Išmoksi sodininkystės, chemijos, knygų paskaitysi. Bet neturėtų būti įmonių, kurios pelnytųsi iš to. Aišku čia visai ekonomikai nenaudinga, mažiau darbo vietų, mažiau pinigų. Bet gal ką gudriau dirbti galim sugalvoti.
Aišku yra išimčių tam pačiam alkoholiui kuris ne tik svaigintis naudojamas. Tarkim laboratorijose, pramonėj, langų valikliuose. Bet tai manau išsprendžiama. Nes kad ir tuos pačius opijatus dabar medicina naudoja ir sugeba kažkaip legaliai pagaminti ir niekas dėl to neverkia.
Ir dar, pažiūrėkite šitą trumpą filmuką.

P.S. žiūrėsime kaip keisis mano nuomonė augant mano vaikams. Ir taip čia daug klausimų lieka neatsakyta ir viskas labai supaprastintai pateikta.

Kodėl reikia ilgesnių savaitgalių

Man kartais neduoda ramybės kapitalistinės ekonomikos veikimas. Tiksliau gal to veikimo rezultatas. Pabandysiu paaiškinti. Kapitalizmo esmė (kaip aš, nestudijavęs ekonomikos, suprantu) yra uždirbti pinigus ir tai daryti kuo efektyviau. O rezultatai matuojami pagal sukuriamą vertę. Kuo daugiau jos, tuo geriau (kaip ją paskaičiuoti čia jau kitas klausimas). Taigi tarkim esu skutimosi peiliukų gamintojas. Gaminu peiliukus ir juos parduodu. Gautus pinigus panaudoju geresnių peiliukų gamybai. Gaunu dar daugiau pinigų. Dalį jų jau skiriu ne tik gamybai, ar tobulinimui bet ir reklamai, kad žmonės pirktų būtent mano gaminamus peiliukus. Bet ateina laikas kai pagaminu tiek daug peiliukų, kad žmonės tiesiog nebespėja jų sunaudoti. Mano verslas nebegali augti kiekiu. Tada pradedu skirti dar daugiau pinigų reklamai ir pardavinėju peiliukus brangiau. Verslas ir toliau auga, sukuriamos naujos darbo vietos reklamos specialistams. Gaunu dar daugiau pinigų. Verslas vis dar negali augti kiekiu, taigi vėl didinu kainas, pridedu daugiau ašmenų į peiliukus, dar daugiau pinigų išleidžiu reklamai, sukuriu dar daugiau darbo vietų. Ant popieriaus viskas labai gražu mano rinkos vertė milžiniška, sukurtas kalnas darbo vietų. Bet kiek atsitraukus supranti, kad beauginant efektyvumą ir pajamas, kažkur pasimiršo pagrindinis tikslas. Nusiskusti. Kapitalizmo problema yra tai, kad jis neturi apibrėžtos viršutinės ribos. Kitaip sakant kapitalizmui niekada nėra "pakankamai". Nėra to galutinio tikslo, kurį galima pasiekti ir eiti ilsėtis. Taip, kapitalizmas skatina efektyvumą. Bet tas efektyvumas nepavirsta į daugiau laisvo laiko. Jis visada pavirsta į dar daugiau naujo darbo.
Būtent apie tai man priminė Aurimo pasidalintas straipsnis "ON THE PHENOMENON OF BULLSHIT JOBS"
Tai kaip gi to išvengti, kaip padaryti, kad kylant efektyvumui pagaliau reikėtų mažiau dirbti, o ne užsiversti naujoviškais darbais, kad tik būti užimtam penkias dienas iš septynių... Taip, teisingai, reikia ilginti savaitgalius. Kaip teko girdėti sakant skandinavus, work smart, not hard... Labai tikiuosi sulaukti keturių dienų darbo savaitės.

P.S. taip čia atsiranda nauji iššūkiai. Ką daryti su elektrinėm kurios veikia ištisą parą, ligoninės, mokyklos, darbai kuriuos reikia daryti nuolatos, bet manau tai yra išsprendžiama.

Interneto naujienų 101*

Interneto naujienas galima suskirstyti į kelias grupes. Apie vieną iš jų noriu parašyti. Pagal 1976 metų filmą The Network pavadinsiu šią naujienų grupę "You got to get MAD!!!" Iš filmo ištraukos tūrėtų būti aišku kodėl:



Susižavėjusiems šia kalba pateikiu filmo tag-line: "A television network cynically exploits a deranged former anchor's ravings and revelations about the news media for its own profit."

Manau, kad tokio tipo naujienos geriausiu atveju sugaišina visų mūsų laiką, blogiausiu atveju - supriešina mus ir kažkam padeda siekti savo tikslų.
Štai keletas pavyzdžių iš mano asmeninio socialinio srauto:

• SWITZERLAND’S NOT PLAYING GAMES With Muslim Immigrants: “If you reject our culture, we will reject your application for citizenship".
• Lietuviškame DELFI šios naujienos nėra: Europos Komisija labai nepatenkinta, kad Lietuva drįsta atsirinkinėti kvotinius pabėgėlius.
• Vienoje Albanijos ligoninėje gyvi sudeginti pacientai. Viskas vyko prieš stebėjimo kameras.

Mano nuomone, tai nėra naujienos. Tai yra informacija, kuri jus piktina (be realaus pagrindo). Atiminėja jūsų laiką, o svarbiausia nukreipia jūsų dėmėsį nuo iš tikro svarbių (kas jums bebūtų svarbu gyvenime) dalykų. Todėl labai prašau, nesidalinkite tokia informacija ir neleiskite jai plisti. Visada prieš dalindamiesi, pasitikrinkite bent kelis dalykus:

• straipsnis turi autorių;
• straipsnyje nurodytas informacijos šaltinis (patikrinkite, ar šaltinis originalus, o ne dar vienas portalas);
• straipsnis turi datą (atrodo elementaru, bet būna, kad penkerių metų senumo straipsniu dalijasi kaip aktualija);
• pažiūrėkite kitus to paties portalo straipsnius, ar jie visi nėra tendencingi;
• jei straipsnyje kažkas kritikuojama, ar yra kritikuojamos pusės atsakymas;
• jei dalinamasi video įrašu ar nuotrauka, ar tikrai tekstas atitinka turinį;
• ar portalas, kuriame patalpinta informacija, turi kontaktinius duomenis (max234@gmail.com - nesiskaito);
• ar straipsnio antraštė atitinka straipsnio turinį;
• ar straipnis jus pasiekė per "Sponsored" kanalus.

Kodėl jums tai turėtų rūpėti? Įsivaizduokite, dabar yra balandžio pirmoji. Internetuose pamatote straipsnį apie tai, kad lietus paplovė Gedimino kalną ir nugriuvo pilies bokštas. Jūs nesusimastęs pasidalinate šia informacija feisbuke ir išskubate gyvai pažiūrėti, kaipgi atrodo ta nugriuvusi pilis. Ir tik pakeliui suprantate, kad šiandien balandžio pirmoji. Jaučiatės apgautas, norite ištrinti tą post'ą, bet po juo jau pilna pašiepiančių komentarų, apie tai, kad čia ne tiesa, o tik balandžio pirmosios pokštas. 

Įsivaizdavote?

Tai dabar supraskite, kad suinteresuoti žmonės nepergyvena, ar šiandien yra balandžio pirmoji, ar ne, ir rašo "you got to get MAD!!!" straipsnius kiekvieną dieną. O tikslas geriausiu atveju - pelnas iš reklamos, blogiausiu - supriešinimas ir destabilizacija. O tai naudinga tam, kas nepatenkitas dabartine situacija. Pasidalinsiu keliomis citatomis iš šio straipsnio: "America, welcome to the war":

"Russia is effectively using our democracies and our systems of rule of law against us. The method works like a computer virus. They insert a lie, a false accusation, a fabrication, an illegally-obtained private conversation — some form of kompromat — into our media, competing for ratings and ad revenue, and then they let us tear ourselves apart."

"They are elements of an openly stated doctrine — a resurrection of Soviet style political warfare, in which intelligence agencies seek to amplify divisions among their enemies, weakening the Western front by sowing discord and dissent whenever the opportunity presents itself."

Taigi, dar kartą, būtike atidūs, nepamirškite, kad kiekviena diena propogandai yra "balandžio pirmoji" ir nepasimaukite ant jos spąstų. O jei tai ir ne propoganda, o tik bandymas užsidirbti iš reklamos, tai bent jau negaišikite kitų laiko.


(*) 101 (one-o-one) taip žymimas pirmasis kursas kokio nors dėstomo dalyko. Kitaip sakant pradmenys.

Niekada nepamiršk

Šiandien mieste už akių užkliuvo lipdukas ant mašinos. Nenupaveikslavau, tai teks įsivaizduoti. Bet labai paprastas, tai nebus sunku. "Laikykis atstumo" ženklas, tik žmogiukams vietoj galvų svastika ir pjautuvas su kūju. Suprask, "padarėm" fašizmą per užpakalį. Labai mane triggerino (interneto slangas, kai kažkokia informacija smarkiai sujaukia mintis, kartais ir veiksmus). Iš karto raudonoji aikštė prieš akis, pergalės dienos paradas, pasipūtę generolai išsirikiavę ant lentymų, didysis vadas moja tėviška ranka ir visi labai džiaugiasi. Ir tas jausmas, kad džiaugiasi ne dėl to, kad karas pasiaigė, bet dėl to kad jie jį laimėjo. Kad jie nugalėjo. Kad jie kiečiausi ir va žiūrėkite atvažiuoja tankai ir raketos kurios parodo, kokie mes kieti. Visiems gėlių ir degtinės.
Taip viskas galvoje susijaukė, čia kaip švęstum, kad baigė degti Londonas (great fire of London). Ir va štai mūsų gaisrininkai patys kiečiausi ir kai kitą kartą kils gaisras, tai mes vėl ji užgesinsime. O jei prireiks, tai pakursime ir tada užgesinsime.
Neįsivaizduoju kitokio su karu susijusio minėjimo, kaip tik gedulo ir atminimo, kaip tai žiauriai baisu ir kaip reikia viską daryti, kad tai jokiu būdų nepasikartotų. O aš karo net nesu matęs, bet kažkaip tas žinojimas į mane iš aplinkos jau persismelkė ir tikrai nenorėčiau patikrinti šio suformuoto supratimo savo kailiu. Palyginimui subjektyviai parinktos dvi nuotraukos iš pergalės parado Maskvoje ir iš atminimo dienos Londone. Pabandykite pajausti emocijos skirtumą nuotraukose.

Londonas. Aguonų laukas. aguona, kaip šautinės žaizdos simbolis.

Maskva. Vaikas su kareivio uniforma. you go girl.

O pabaigai dar flashbackas iš praeities. Šituo video jau dalinausi prieš šešis metus, bet pasidalinsiu dar kartą. Turintys laiko užsidėkite ausines ir paklausykite ką apsiskaitęs žmogus jums gali apie karą papasakoti.

P.S. ir dar kartą, gerai pažiūrėkite į tą aguonų lauką ir pagalvokite apie tai, kad kažkada toks laukas buvo ne iš aguonų padarytas, o iš žmonių, kurių kiekvienas turėjo savo gyvenimą su savo visais džiaugsmais, rūpesčiais, vaikais, draugais, darbais ir viskuo ką turi tu.

Transcendentiniai žmonės

Neutrinas.

Yra žmonių, kurie mano gyvenima atsirado iš niekur, netikėtai ir be priežasties, bet po jų atsiradimo atrodo jog kitaip ir negalėjo būti ir kad jie yra būtent ten kur reikia. Kai kurie iš jų, kaip netikėtai atsiradę, taip nepastebimai ir pradingsta. Lyg tau sėdint svetainėje pro sieną įeitų vaiduoklis, prisėstų šalia, tu su juo pasikalbėtum kaip su senu draugu, jis atsistotų ir išeitų per kitą sieną ir tau net nekiltų minties jog čia kažkas keisto nutiko... Man tokius žmones norisi vadinti transcendentiniais žmonėmis. Protingi žmonės man pasakys, kad tas žodis jau užimtas ir reiškia visai ką kitą. Bet kažkodėl pažodinis vertimas man rodos tinkamas. Trans- + -scendere. Perlipti. Perlipantis. Žmonės kuriems negalioja socialiniai ratai, išankstinės nuostatos, socialinis lanšaftas. Tokie žmonės kurie eina gyvenime kiaurai visus šiuos konceptus kaip neutrinai per materiją. O su savimi jie dažnai atneša tai kas neįprasta tavo erdvėje. Man patinka transcendentiniai žmonės. Ir tiek kurie pasilieka ir tie kurie išeina.

P.S. pradžioje, prie palyginimo kaip kiaurai transcendentiniai žmonės eina per viską, norėjau naudoti "burtininkas pereina kiaurai didžiąją kinų sieną", bet tada susimąsčiau, jog jis iš tikro nieko kiaurai nepraeina, o tik sukuria to iliuziją. Todėl atsisakiau šio palyginimo ir pasirinkau neutriną.

Minimalizmas atrodo paprastai

Man patinka minimalizmas. Ypač interjere. Iš vienos pusės dėl to, jog aš esu programuotojas ir gyvenimas su kompiuteriu suformuoja tam tikrus lūkesčius tikslumui ir paprastumui. Iš kitos pusės, man patinka daryti daiktus. O minimalizmas atrodo paprastai. Taip pat atrodo, jog ir padaryti minimalistinį daiktą yra paprasta. O suprojektuoti dar paprasčiau. Apie visa tai turėjau laiko pagalvoti gamindamas kabyklą. Atrodo tikrai paprastai.

Kabykla vulgaris.

Medinis bruselis, 45° kampo skylės ir nupjauti pagaliukai. Bet tada prasideda labai konkretūs klausimai. Kokio ilgio daryti pagaliukus, kokio dydžio bruselį, kokiais tarpais gręžti skyles. Galų gale, kokio skersmens pagaliukus naudoti. Ir minimalizmas nebeatrodo taip paprastai. Na, žinoma, jei gražaus minimalizmo nori.

Po projektavimo neišvengiamai keliauji į dirbtuves ir bandai pagal savo projektą išsipjauti detales. Ir čia dar vienas barjeras. Išgręžti skylę medyje yra labai lengva. Išgręžti medyje skylę ten, kur reikia, ir tokią, kokios reikia, yra labai sunku. Nupjauti medį, kad jis būtų tiksliai 90° kampu, yra sunku. 

Pirmasis prototipas, kurio negėda parodyti viešai.

O minimalizmas šitoje vietoje visai nepadeda, nes tavo daiktas stovi prieš žiūrovą plikas. Minimalus. Jis neturi plintuso, kuriuo galėtų prisidengti savo gėdingus netikslumus. Tiesios linijos parodo visus netiksliai nupjautus  kampus. Pasikartojantys pagaliukai parodo šiaip nepastebimus ilgių skirtumus. Čia tau ne tautodailininko iš kelmo padaryta kėdė su šakų atlošu. Minimalizmas negali pasislėpti už dekoracijų, nes tiesiog jų neturi.

Tai štai tokios mano mintys apie minimalizmą. O ta pačia proga noriu pasidalinti daugiau kabyklos nuotraukų ir paprašyti patarimų ar pastabų, kaip šią kabyklą padaryti gražesnę, ką sumažinti, ką pailginti, gal pakreipti. Medį galima keisti, pagaliukus galima daryti iš metalo, etc. Suradus tą tikrąją formą, būtinai pasidalinsiu brėžiniais bei instrukcijomis ir kiekvienas norintis galės pasigaminti tokią kabyklą arba paprašyti, kad kas pagamintų.

• Google+ albumas
• Facebook albumas

Ir pabaigai dar atskleidimas (disclosure). Autoriai, paklausti apie savo kūrinius, kartais sako, kad juos įkvėpė tas ir tas, tai šios pakabos atveju mane įkvėpė arba tiesiog nusprendžiau pasinaudoti Faudet ir Harisson kabyklos idėja. Crosscut hooks by Faudet-Harisson

Klaidingas supratimas apie dviračių eismą

Gedimino prospektas yra gyvenamoji zona (max 20 km/h) , o savaitgaliais juo esimas yra draudžiamas. 

Eilinį kartą atsitiktinė FB diskusija privertė atsiversti kelių eismo taisykles. Šį kartą apie dviračius ir dviratininkus. Dviratininkų dalis ypač trumpa. Dešimt punktų. 420 žodžių. (KET). Čia noriu pasidalinti savo neprofesionalia interpretacija apie klaidingus dviračių eismo supratimus.

1. Dviratininkas visada privalo važiuoti dešine kelio puse.

106. Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto.

Kitaip sakant, jei dviratininkui reikia pasukti į kairę, jis persirikiuoja į kairę kelio pusę.

2. Norėdamas kirsti važiuojamąją kelio dalį dviratininka privalo nulipti nuo dviračio.

58. Dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį, jeigu eismo sąlygos to reikalauja.

Paboldinau aktualų tekstą. Tai yra, jei eismas normalu, dviratininkas gali važiuoti kur jam reikia nenulipdamas nuo dviračio. 

3. Dviratininkai gali važiuoti tik dviračių takais.

57. Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako, dviračių juostos, kelkraščio nėra arba jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto

Manau papildomo paaiškinimo nereikia. 

4. Dviratininkams draudžiama važiuoti šaligatviu.

Žiūrėti prieš tai esantį punktą.

5. Važiuodamas per perėją dviratininka privalo nulipti nuo dviračio.

Čia jokio punkto nepacituosiu, nes tiesiog niekur taisyklėse nerašoma, kad dviratininkui reikia nulipti nuo dviračio važiuojant per perėją. Tiesiog pagal taisykles dviratininkas net neturėtų važiuoti per perėją. Dažnai per kelią eina ir perėja ir dviračių takas greta. Ir per tokį taką kertantį kelią dviratininkas važiuoja nenulipdamas. Ir neturėdamas pirmumo.

6. Kirsdamas kelią dviratininkas niekada neturi pirmumo teisės.

60. ...privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.

Kitaip sakant, jei važiuoji sankryža tiesiai, o varuotojas nori paskuti į dešinę, jis privalopraleisti dviratininką. 

7. Vokiečių gatvėje aštuonmetis negali važinėtis dviračiu.

55. Važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.

Čia labiau bonusas, bet gal ne visi žino. Vokiečių gatvė ir didėle dalis senamiesčio centro yra gyvenamoji zona. Joje maksimalus leistinas greitis yra 20 km/h. Ir ne be reikalo. Nes pėstieji net ir važiuojamoje dalyje turi pirmumo teisę (gali eiti per kelią kur panorėję), o aštunmetis gali nebijodamas važiuoti dviračiu gatve. Čia jei kas nori pažiūrėti, gyvenamųjų zonų žemėlapis : https://goo.gl/bbbvcg

Taip pat gyvenamojoje zonoje riedutininkas turi pirmenybę prieš mašinas, nes jis taip pat skaitomas pėsčiuoju.

Ar norėtum pasitreniruoti su mediniu kardu?

Žinau, kad ir tarp mano pažįstamų yra prieš skiepus nusistačiusių, tai bus proga viešai padiskutuoti. Gal kas ką nors naujo sužinos. Taigi. Kartas nuo karto Lietuvoje atsiranda koks užsimiegojęs antiskiepininkas ir iš internetų išsitraukia (dažniausiai tiesiog peršarina) 2011 metų "mokslinį" straipsnį, kuriame neva parodoma, kaip skiepų kiekis susijęs su vaikų iki vienerių metų mirtingumu. Abejoju, ar jie skaito tai, kuo dalinasi. Plius, prie tokių straipsnių dar populiaru įdėti ir skiepijamo ir baisiai jau graudžiai verkiančio vaiko filmuką. Kas garantuoja, jog už širdies sugriebtos mamytės net neatsidarys straipsnio ir tiesiog komentaruose paverks: "kaip baisu, kokie daktarai žvėrys, pati juos subadyčiau ta adata", ir t.t...

Taigi, apie viską iš eilės. Mokslinis straipsnis "Infant mortality rates regressed against number of vaccine doses routinely given: Is there a biochemical or synergistic toxicity?". Jau ką ką, bet iš delfio ar 15min turėjome išmokti, kad straipsnis su klaustuku gale nieko rimto nežada. Straipsnio esmė. Paimtos 32 šalys, sugrupuotos pagal tai, kiek skiepų privaloma vaikams iki vienerių metų, ir pabandyta susieti tai su vaikų iki vienerių metų mirtingumu. Kodėl tai yra netikslu? Dėl daug ko. Viskas gražiai surašyta straipsnyje: Vaccines and infant mortality rates: A false relationship promoted by the anti-vaccine movement. Bet kad nereikėtų vargintis ir skaityti (!), pasakysiu paprastai. Paimtos mirtys iki vienerių metų, neatsižvelgiant į mirties priežastį. Neatsižvelgiama, ar vaikas mirė per pirmas dienas, kai nebuvo gavęs beveik nė vieno skiepo, ar jau sulaukęs beveik metukų. Kažkodėl paimamos tik 32 šalys, nors duomenų yra ir daugiau. Čia jau spekuliuoju, bet matomai į mirusių naujagimių skaičių patenka ir tie, kurie atsisakė skiepytis.

Antra. Verkiantis vaikas badomas adatomis. Sutinku, nėra malonus vaizdas, aš pats ant rankų savo dukrą laikiau, kai ją skiepijo, ir tikrai ji graudžiai verkė. Kokias 30 sekundžių. Paskui pamiršo. Manau daugumos vaikai daugiau ir graudžiau verkia, kai negauna norimo saldainio. O štai kas būna, kai vaikas nepaskiepijamas ir suserga kokliušu. Non stop kosulys su realia galimybe numirti. Įsijunkite garsą.

Parodykite visiems šitą video, kai pamatysite badomo vaiko vaizdus. Lai žino, kokios alternatyvos bakstelėjimui yra. Stiprių nervų turėtojams paskaitykite ir pažiūrėkite šį straipsnį: Parents share video of baby's last days to promote whooping cough vaccination

Tie, kas treniruojasi su mediniais kardais : youtube

Trečia. Šalutinis poveikis. Čia gal ne moksliškai, bet palyginimu pasisakysiu. Aišku, viskas turi šalutinį poveikį. Net vandens per daug išgėrus galima numirti. Woman dies after water-drinking contest. Įsivaizduokime skiepus kaip kovą su mediniais kardais. Aišku, gali įsivaryti pašiną, gali nagus atsidaužyti, labai retais atvejais, gali priešininkui netyčia akį išdurti, ir labai labai labai retai gali kažkaip ypatingai nelaimingai susiklosčius aplinkybėms pasismeigti ant savo medinio kardo. Bet privalumas kovos su mediniais kardais, manau, labai gerai pasireiškia kovos lauke susitikus priešininką, kuris metaliniu kardu be ceremonijų tau nukerta ranką vienu kirčiu, nes tu nežinai ką daryti su savo metaliniu kardu arba apskritai tokio net neturi.

Taigi, visiems vaikams po medinį kardą, kad laikui atėjus, žinotų ką su metaliniu daryti.

Well scientifically traditions are an idiot thing

Zoomed and enhanced...

Kurią tai dieną internetuose radau tokį štai paveiksliuką. Su pirerašu alia "aš mieliau būsiu vergas nei laisvas". Suprask, mieliau bučiuosiuos su Василиса Прекрасная (Vasilisa Nuostabioji) nei dalyvaučiau kažkokiam gėjų parade. Autoriaus mintis aiški, tik jis pateikia labai pri'zoom'intą paveiksliuką. Man iš karto kilo mintis pateikti patikslintą paveiksliuką. Štai jis:

Daugiau apimantis vaizdas.

Nežinau, ar reikia daug komentuoti, bet, kai kažkas sako, kad mano tradicijos geresnės už tavo, netenki laisvės būti savimi. Būk savimi, leisk kitam mėgautis tuo, kuo jis yra, ir, jei jau tau taip reikia - laikykis savo tradicijų, bet neversk jų laikytis kitų*. Čia labai man patikęs epizodas iš serialo Rick and Morty. Apie tradicijas (Well scientifically traditions are an idiot thing).

*Turiu vieną tradiciją, kurios verčiu laikytis savo žmoną. Mano giminėj pirmasis sūnus vadinamas senelio vardu. Vincentas - Justinas - Vincentas - Justinas - Vincentas ...

Show me the money.

Viskas prasidėjo nuo komentaro feisbuke, bet visgi peraugo į atskirą įrašą. Atstiktinė idėja :

Atpėkite, kokios profesijos idėjos autorius.

Manau, kiekvienas programuotojas gyvenime pergyvena etapą, kai nori sutvarkyti kažkieno kito daržą pagal IT supratimą. Aš irgi, kai buvau jaunas, sukau galvą, kaip čia padaryti sistemą, kurioje galėtum lengvai analizuoti teisės aktus, surasti prieštaravimus, spragas ar kokius neatitikimus. Kitaip sakant, išmokyti kompiuterį skaityti įstatymus. Tokių kaip aš mačiau ne vieną ir hackatlonuose. Visi labai kilniom idėjom. Bet pagyvenau su teisininke, labiau supratau teisę ir turiu alternatyvų pasiūlymą visiems norintiems pagerinti ar kompiuterizuoti įstatymus.

Įstaymai yra smulkmena. Mūsų kapitalistinėje santvarkoje tai tik priemonė reikiamai valdyti pinigus. Pinigai yra tai, ką visi idealistai turėtų norėti praskaidrinti. Ideali situacija būtų, jei visi valstybės finansai būtų skaidrūs ir viešai prieinami realiu laiku. Atėjai į puslapį ir matai, kiek biudžete esamu momentu pinigų, kiek per paskutinę savaitę išleista ir kam. Nes valstybės pinigai - tai mūsų visų pinigai, ir tokia informacija negali būti neprieinama.
Tokia tai ideali situacija. Bet, manau, beveik kiekvienam aišku, kad tai yra nerealistiška. Pačiam teko dirbti banke ir esu girdėjęs gandų apie bankuose esančias sąskaitas, į kurias sukrenta pinigai, kurie neaišku, kam priklauso (būna tokių pinigų bankuose). Ir tai yra bankas, komercinė insitucija, kuri geriausiai turėtų mokėti elgtis su pinigais. Spėkit, ar bankas gali kiekvienu momentu pasakyti, kiek jis turi pinigų? Kodėl ketvirtinės ataskaitos kai kam taip kelia galvos skausmus. Nes turi kalną skaičių apie pinigus iš įvairių pakampių ir tau reikia juos į ataskaitą sudėlioti taip, kad balansas gražiai atrodytų.
Realus pavyzdys - didžiausias pasaulio (?) bankas DB (vokiečių bankas). Po to, kai buvo riebiau apibauduotas įvairių valstybių už tai, kad nesugeba pateikti teisingų ataskaitų apie savo finansus, nusprendė apjungti visas ataskaitų ruošimo programas į vieną bendrą. Pavadino projektą STRIDE (Strategic Reporting and Information Delivery Program). Projektas prasidėjo 2010 ir, jei neklystu, tęsiasi iki šiol. Kainavo belenkiek milijonų pinigų. Dalį tų pinigų gavau ir aš. Trumpai apie tai WSJ.

Matomai po team buildingo pratimo liko ant lentos...

Taigi, visus pinigus suskaičiuoti Lietuvoje manau taip pat nerealistiška, bet galėtume pradžiai supaprastinti užduotį ir papublikuoti jau ir taip žinomą informaciją. Sodra, VMI turi tai žinoti. Visų valstybės tarnautojų atlyginimus. Kas, kokiose pareigose, kokioj įstaigoje, kiek pinigų gavo. Tokia sistema, mano nuomone, realistiška ir būtų geras žingsnis finansinio skaidrumo link. Labai aiškiai pasimatytų valstybės organizacinė struktūra. Tarnautojų skaičius. Galų gale pareigybių dubliavimas. Aišku, siekiamybė būtų visuotinis privalomas pajamų deklaravimas, bet čia jau svajonės.
Taigi, IT'šnikai, užuot bandę išnarplioti įstatymus, skip the middle man ir eikite tiesiai prie esmės. Show me the money. Bapkės, bapkės, kam tau tos tapkės...

P. S. redaktorius miega, klaidos netaisytos...

Good guy netflix. Tikslas ir priemonės.

Netflix and chill

Sausio mėnesį labai džiugiai sutikau žinią apie tai, jog Netflix paslauga prieinama ir Lietuvoje. Nieko nelaukdamas išsitraukiau kreditinę ir nulėkiau registruotis. Malonus netikėtumas - pirmas mėnuo nemokamai. Puiku, registruojamės ir žiūrime. Bet dar tos pačios dienos vakare pabandžiau susirasti tam tikrą turinį ir buvau nemaloniai nustebęs, kai jo neradau. Pasirodo Netflix US ≠ Netflix LT. Ką padarysi. Artėjant nemokamo termino pabaigai, nusprendžiau, kad visgi apsieisiu nesumokėjęs 9 € per mėnesį ir atšaukiau savo registraciją. Ir vėl maloni staigmena. Nutraukus registracija, man buvo pranešta, jog vis tiek galiu iki termino pabaigos nemokamai naudotis. Tokia štai priešistorė. O mintis, kuria noriu pasidalinti, - tai tikslai ir priemonės jiems pasiekti.

Taip paviršutiniškai žiūrint, jei aš siūlyčiau kažkokią mokamą paslaugą ir teikčiau nemokamą bandomąjį laikotarpį, vartotojui, nutraukus bandomąjį laikotarpį, nutraukčiau paslaugos teikimą, ir kriukis baigtas. Pabandei, nepatiko, ką padarysi. Bet pasigilinus, nemokamo bandymo suteikimo tikslas nėra pats pabandymas. Tikslas yra, kad vartotojas iš nemokamo pereitų į mokamą. Ir kai galvoji iš šios perspektyvos, tai sustabdyti vartotojui nemokamos paslaugos teikimą jam nutraukus bandomąjį laikotarpį yra visiška beprasmybė. Ir Netflix labai protingai čia daro. Ok, nutraukei nemokamą bandymą, bet jei ką naudokis ir toliau, gal visgi dar persigalvosi. Gal kam ir elementari tokia įžvalga pasirodys, bet man tik dabar tai susijungė.