Kempiniukas plačiakelnis

Pradėsiu nuo kito galo. Prieš naujuosius buvau kalnuose. Murgdžiausi sniege ir visaip karsčiausi ant uolų ir ledo. Paskutinę kelionės dieną atsipalaidavimui, ėjom pasivaikščioti paprastesniu maršrutu iki vienos iš chatų. Anoji garsėja savo česnakine sriuba, kurią tradiciškai pasimėgaujama iki jos nuėjus. Atsipalaidavimo kelionė į vieną pusę trunka maždaug dvi valandas, atgal apie tris. Atgal eiti kiek sunkiau nes reikia užpuškuoti į kalną. O puškuojant atgalios, kas be ko, tenka kiek prakaito pralieti. Čia neišvengiamai. O dėl ko apie visa tai rašau? Todėl kad, tas puškavimas ir prakaito liejimas pakeliui namo, pakeitė mano supratimą apie kūną kuriame šiuo metu reziduoju.
Iki tol mano supratimas apie maistą kurį valgau buvo maždaug toks: mano viduje yra vamzdis, prasidedantis burna, tada skrandis, žarnokai ir viskas pasibaigia šikna. Va vaizdingas paveikslėlis.

Maistas ateina į burną ir prakritęs per vamzdį išlenda per šikną. Pakeliui organizmas iš maisto pasiima ko jam reikia, o visas kitas šūdas eina lauk. Nes mano organizmas gi krūtas ir jis žino, ko jam reikia ir jokių nesamonių nepriima, o jei kokia ir pakliūna, tai kepenys tuo pasirūpina ir gaunasi sysaliukas.
O visgi pasirodo, ne taip jau kiaurai viskas tuo vamzdžiu praeina. Papuškavęs į kalną po puikios česnakinės sriubos, supratau, kad mano virškinimo sistema yra labiau panaši į šį personažą.

Taip taip, kempiniukas plačiakelnis. Raktinis žodis yra kempiniukas. Prakaitas kurį liejau buvo stipraus česnakinio kvapo. Visa sriuba kurią valgiau labai šauniai į mane susigėrė ir kad taip nutiko supratau iš česnakinio prakaito. O tai tik parodo, jog daug kas, ką valgai, labai šauniai keliauja po visą kūną. Ir nesvarbu ar tai naudinga ar kenksminga medžiaga. Kažkas sakė, kad valgant daug morkų arba geriant daug morkų sulčių oda tampa morkinė. Taip pat Donatas iš pietų amerikos rašė, jog flamingai rūžavi dėl to, kad valgo rūžavas krevetes.
Taigi, keičiasi mano požiūris ir supratimas. Pamenu labai skeptiškai kažkada priėmiau pasakymą, jog badaujant kūnas valosi nuo visokių kenksmingų medžiagų. Dabar šis dalykas nebeatrodo toks nepagrįstas. Man tiesiog trūko paaiškinimo, kuris surištų mano egzistuojantį požiūrį su nauja informacija. Taip pat koreguojasi požiūris į vegetarus. Tiksliau gal pateisinimą labiau susietą su savo supratimu atradau, jog vegetaru gali būti ne dėl to, kad tau gaila gyvūnėlių, bet tiesiog nenori sau į organizmą kišti lavonienos. Ir ne, aš ne vegetaras, vis dar valgau lavonieną, bet vis dažniau renkuosi vegetarišką maistą, nes jis man tiesiog skanesnis.
Taigi, mielieji, kempiniukai, žiūrėkite ko leidžiate prisigerti į save...