Memuarai iš Švedijos

Ketvirta diena

Darbe dar vienas siurprizas. Ketvirtadieniais acando turi bendrus pusryčius. Kaip man paaiškino vienas kolega, kadangi didelis ofisas tai pusričiaujant bent pamatai kaip kas atrodo ir gali pakalbėti kaip ka skam sekas. Nieko įpatingo, bet malonu ir nemokama. Bandelės, sūris, mėsa daržovės, kava , arbata. O po pietų dar ir torto gavome kažkokio bendradarbio išėjimo proga. Po darbo.

Kaip ir planavau, šiandien po darbo pavyko paplaukoti su laivu. Su savaitiniu bilietu stokholme galima nemokamai plaukti vieninteliu laiveliu, kuris plugdo iš centro į djurgarden sala. Atstumas juokingas, tik pats plaukimo faktas svarbu. Ne bent jau aš tai iš tos salos po to pesčiomis atgal parėjau.

Ta sala tai didžiulis parkas. Joje yra atrakcijonų parkas, arkariumas terariumas, zologijos sodas ir tikriausiai dar kas nors ko aš nemačiau. Labiausiai gaila dėl to jog aš ten galiu nukeliauti tik po darbo, o tuo metu niekas jau nedirba. Beje kai kur dar net sezonas neatidarytas. Tai tik iš lauko pažiūri ir tiek. Bet vistiek idomu. Mačiau beje nuomuojamas kanojas bei vandens dviračiu, turint laiku manau butu nerealybė tą sala apiplaukti, arba bent jau dviračiu po ją pasivažinėti.

Na ką jau vakaras, keliauju pas Domą. Dar minus pusvalandis. O pas Domą yra svečių, užeinu ir girdžiu rusų kalbą. Kaip senai rusiškai kalbėjau, teko prisimininėti. Bet man patiko. Pasirodo i stokholma atvarė domo įmonės šefų šefas, o ta rusiškai kalbanti Sabrina yra šefo asistentė. Ir ją pas Domą išgrūdo todėl kad ten kur apsistojęs šefų šefas jai nebuvo laisvos lovos. (Nežinau, gal kvailas tas šefas ar ką). Tai atsirado pas Domą ir vyno iš kažkur, susisiekiem su Vilniumi ir darėme tele – vakarėlį. Ramiai viskas praėjo, visgi ryt dar į darbus visiem.

Ryšium su tuo kad domas turi ryšį, dar ir Heroes seriją prieš miegą gavau pažiūrėti. Pilnas komplektas.

Šiandien pagalvojau, jog jei ir Lietuvoje taip gyvenčiau kaip čia, keikvieną dieną bandydamas pamatyti ar patirti ką naujo, mano gyvenimas būtu dar ilgesnis. Taip pat pastebėjau jog iš vakaro sugalvoti ką darysi kitą dieną yra labai naudinga. Atsiranda tarsi jungtis tarp dienų. Nes kai tik išryto atsikėlęs pradedi galvoti ką čia nuveikus, visos dienos tampa atskiros ir nesusijusios ir įsisuka rutina.

Penkta diena

Nieko įpating. Siuvenyrų dalybos darbe, siuvenyrų pirkimas namo, daiktų pakavimas.

Šešta diena

Sėdžiu sau oro uoste ir laukdamas lektuvo rašau memuarus. Kol įsiregistravau kokią valandą eilėje prastovėjau. Gerai kad anksčiau į vietą atkeliavau. Na va ir mano lektuvas nuskrido, pražiopsojau, kito dabar laukti reiks...

Memuarai iš Svedijos

Trečia diena

Na, po truputi rutinėju. Rytas vėl tas pats. Atsikeli, pavalgai, į metro, dirbi iki nudurnėjimo, nes nalabai supranti viska ir neviskas gaunasi. Beje ir pats Stefanas nevisada žino kaip padaryti kad veiktu. O daugiau kaip ir niekas nieko nežino. Bėda. Tai šiandien prasikankinau visą dieną bandydamas panaudoti komponentą kuris pagal idėja būtent ten kur man reikia ir turi būti naudojamas, bet niekas nežino kaip ji reikia teisingai panaudoti, kad gautisi norimas rezultatas. Tai į darbo pabaigą persigalvojom ir nusprenėm daryti kitu būdu. Stefanas vėl bandė ikišti į realizacija freimus. Vo ne vos susitarėm kad apsieisim. Beje freimai nuo pat pradžių bando ilysti. Kai tik pradėjau dirbti vartotojas turėjo turėti keturi freimus pimame puslapyje.

Dar apie joną. Šiandien su juo pakalbėjoma ką jis prieš čia dirbdamas veikė. Tai pasirodo jis yra sukūręs muzikos valdymo sistemą kurią bando prastumti žaidimų kurėjams. Jos idėja yra pagal išorinius veiksnius dinamiškai keisti muziką. Kaip pavyzdžiui žaidimo metu prasidėjus kovai ar kokiam įtemptam veiksmui padidinti tempą ar dar ką nors padaryti. Dar pasiteiravau kokią IDE jis naudoja, tai pasirodo emac'a. Ok čiau jau per daug į profesines lankas nuvariau.

Taigi po darbo, kaip ir vakar planavau turėjau keliauti paplaukioti laivu. Bet kažkaip per ilgai užsisedėjau. Labai norėjos valgyti, tai parkeliavau namo, pavalgiau ir žiukiu kad dar krūvą laiko turiu. Plaukioti jau nebesinorėjau, tai iškeliavau į miestą interneto ieškoti. Pasiimiau savo labai nešiojamą kompą ir nokia.

Nokia yra geras dalykas mieste iškant bevielės prieigos. Bet val 3 deklaruojamų valandų su ja tikrai neištrauksi, vos tik pradedi naudoti bevielį ryšį, baterija miršta. Bet šiaip ne taip radau vieną atvirą prieigą. Pažymėjau ją žemėlapy jei kam prireiktu. maps.google.com.

Pasedėjau parkejyje, paskambinau draugei, papliurpėm ogi žiuriu jau ir vakaras atėjo ir batarėjos sėda, tai susipakavau šmutkes ir namo. Tokia paprasta diena. Namo važiuodamas metro mačiau su elektrine gitara koncertuojantį vaikinuką. Ir dar pagalvojau kad gyvenimo trukmė skaičiuojama ne valandom ar minutėm, o patyrimais. Mano šios trys dienos buvo labai ilgos.

Memuarai iš Švedijos

Antra diena

Antra diena prasidėjo anksčiau nei esu ipratęs, kadangi švedija yra viena valanda į vakarus. Taigi pabudau šešta valanda. Kambatyje oro ne per daugiausiai, nes jei nakti palieki praverta langą, tai negali užmigti, bėl didelio triukšmo. Kaip jau ir ruošiausi nusipirkau super krutą savaitinį bilietą ir laimingas per 10 minuičių nuvykau į darbą. Metro yra jėga. Su trulikais pusvalandi bildėjęs būčiau.

Darbo diena ofise. Dar šiek tiek isikirtau į jų super krutai brangią sistemą. Po truputi progresuojam. Išbandžiau šiandien ir vietinę virtuvėlę. Labai nebloga su dviem dideliais šaldytuvais ir vienu šaldikliu, dviem sofkutėm, pabrėžiu, DVIEM SOFKUTĖM, atitinkamai dar keletu fotelių, bei muzikiniu centru. Arbata, kava pienas ir t.t. Kas nauja buvo, tai jog yra vaisių pintinės, kurios pastoviai pačios užsipildo visokiais vaisiais. Man teko sutikti bananą ir obuolį. Visai neblogai toks dalykas.

Po darbo, kuris pasibaigė labai anksti, net 18:00. Blemba prisėdo švedas prie mano klabetūros ir instaliavo švedišką layoutą. Tai va darbas pasibaigė anksti nes jei iš ofiso nori išeiti po šeštos valandos turi turėti atitinkamas privilegijas. Beje ofise yra ir miegamasis kambarėlis ir dušas. Nei to nei to dar neteko išbandyti.

Kadangi ofisas yra pašiame stokholmo centre, tai po darbo labai maloniai paklaidžiojau po senamiestį. Ką galiu pasakyti, tai kad švedai akmens turi tiek pat dauk kaip ir proto. Bliamba visas senamiestis iš akmenų luitų. Didžiuliai 3 – 5 aukštų namai, akmenimis grystos gatvelės. Mūsų senamiesčiui dar stengtis ir stengtis. Vat jei mes tiek akmenų turėtume gal tokie patys protingi kaip švedai būtume.

Ok, po senamiestį klaidžioti užteks, reikia skubėti apsipirkti bo vėl be maisto sedėsiu ir turėsiu likusius makaronus virtis. Po mano butu pasirodo ne tik metro yra bet ir supermarketukas. Oj oj kaip aš jame prasikeikiau. Iš pradžių labai buvo sunku kainas skaičiuoti, tai pasitelkiau į pagalbą telefoną kuris pasako kiek litų yra atitinkamas kronų kiekis. Paiimi prekę, paskaičiuoji kainą, sukeriais švedai, paiimi kitą, sukeriai, sukeriai, sukeriai. Tai jau prasikeikiau. Išleidau 150 SEK. Pacituosiu čekį

• sūris 200g 19.90

• sausi pusryčiai 375g 32.99

• bananai 1kg 17.27

• pienas 1l 8.90

• duona 17.90

• krem bonjur 16.90

• dešra 16.90

Sukeriai. Pietauti irgi ne ką pigiau, be 70 SEK niekur. Ok kaip nors išgyvensiu. Tai va apsipirkęs ir pavalgęs susitikau su Domu, kuris kaip tyčia irgi švedam yra parduotas. O tie savo ruoštu ji perparduoda dar kitiem švedam. Jis gyvena toliau nuo centro Kistos priemestyje. Kaip jis pasakojo tai ala švedijos silicon valey. Aplankiau Domo gyvenamasias patalpas, visai neblogos, palyginti su mano, turi skalbyklę, saloną, kambarioką ir svarbiausia, internetą, bevielį. Man apie tokią prabangą tik pasvajoti.

Ryt planas pasiteirauti ofise kur ir ką geriau pažiurėti, nes pačiam susirasti išskirtines vietas bus sudetinga, taip pat norėčiau nukeliauti prie jūros. Reiks išsiaiškinti ar laivai isiskaito i visuomeninį transportą ir jei taip tai naudosiu savo super bilietą iš paskutiniūjų. Taip pat, kaip šiandien naudojau metro. Su laivais turėtu būti faina paplaukioti. Gražus ir tvarkingas tas stokholmas.

O iš metro išlipę žmonė labai tvarkingai stojasi ant keliančių laiptų, taip, kad pro šoną skubantys galėtu lengvai praeiti. Labai gražus ir tvarkingas vienpusis dviejų juostų kelias gaunasi, kur dešine juda neskubantys, o per kairę lipa tie kuriem ara nuobodu stovėti ir laukti kol juos užkels, arba kažkur skubantys.

Jaučiuosi pavargęs, labanak.

Memuarai iš Švedijos

Pirma diena

Iškeliavau i švediją padėti prie acando projekto. Anksti ryta sėdau į lektuvą ir išskridau į kopenhaga, ten persėdau į kitą lektuvą ir nuskridau į sokholmą. Tuomet įsėdau į greitą traukinį atsidūriau stokholmo centre, kur ofise praleidau likusią dieną ir apie aštuntą valandą grįžęs į savo viešbutį rašau tai ką katik perskaitėte.

O dabar apie smulkmenas. Skristi su persedimu dar neteko. Buvo visai idomu per pusvalandi išsiaiškinti kaip irkur nueiti, ypač turint galvoje kopenhagos oro uosto dydi. Dar gediminas, tas pats kuris dirbo WM ir peskui perejo į IBM, patarimas įsiregistruoti išvedė iš kelio. Pasirodo niekur registruotis daugiau nebereikėjo. Reikėjo tiesiog nueiti prie kitų vartų.

Taigis, atkeliavus į stokholmą ir belaukiant savo bagažo per garsiakalbius tarp neaiškių švediškų burbėjimų išgirdau taip pat neaiškiai tariama savo pavardę. Pasirodo mano lagaminai kažkur pasiklydo. Na ka, nieko baisaus, pasiklydo, tai ir atsiras. Beje, kiek daug akmenų toje skandinavijoje. Jie turbut niekaip mūsu nesupranta su mūsų puntuku, “didžiausiu” akmeniu lietuvoje.

Iš oro uosto pabrangiaisku traukiniu 200 km\h greičiu parlekiau į centrą ir neskubėdamas nukulniavau į ofisą. Oras normalus, viskas tvarkinga. Nemažai motociklų tvarkingai priparkuotų jiem skirtose vietose. Ofisas labai didelis, bent jau kiek klausiau savo angelo sago Stefano tai sakė kad 600 žmonių ten dirba.

Ofise labai idomi tvarka, niekas neturi savo stalo. Kas pirmas ateina tas sėda ten kur nori. Yra prie sienų tvarkingai sustatytos spintelės, kur galima pasidėti savo asmeninius daiktus. Bet savo stale nėra. O darbo vietos labai įvairios, gali sėstis prie lango, gali sėsti i 3 kvadratinių metrų uždarą budelę, gali sėstis kur liko vietų. Yra didžiulė virtuvelė su kavom arbatom ir pienu.

Ok laikas namo. Pirmą dieną pasidarbavau kaip niekada. Iki pusės aštuonių. Būčiau ir ilgiau buvęs, bet paskambino is SAS ir pranešė jog atsirado mano lagaminas ir turėtu atvežti jį pradedant nuo 20:00 į mano butą. Beje dabar jau 21:30 bet savo lagamino dar taip ir neturiu. Taigi, palidėjo mane Stefanas su Jonu iki metro.

Jonas pasirodo yra dažnas švediškas vardas. Ir mano bendradarbis Jonas turi dar ir pažystamų iš lietuvos. Kažkokių labai aktivisktiškų, sakė papasakos man būtinai apie juos. Beje Jonas tai gerokai pagyvenes. Labai keista su 45 ar daugiau bendradarbiu apie java ir programavimą kalbėti.

Taigi, palidėjo mane iki metro, bilietų jau nebepardavinėjo tai sakė važiuok taip jei reiks iš kontrolieriaus nusipirksiu. Ką pastebėjau, tai pas švedus nėra tokio dalyko kaip bauda už važiavimą be bilieto, tiesiog visur parašyta kad važiuojant bilietas brangesnis, tarkim su traukiniu 80 SEK, su metro dar kažkiek. Taigi niekas manes bilieto taip ir nepaprašė. Reiks ryt apsišopinti.

Valgymas. Visą dieną prasedėjau ofise, parduotuvės neveikia. Kuprinėje valgomo nieko nėra. Jau buvau pasiruošęs badavimo vakarui. Visa laimė kad savo vieno kambario butelio virtuvėlėje atidaręs spintele pamačiau cukraus. Iškart nuotaika pakilo, sakau nu valio badu nemirsiu, gersiu sirupą. Bet labiau pasigilinęs į spintelės turinį radau ryžių ir makaronų. Tai jau pasidariau sau baliu festivalių. Tai va ryt vėl į darbą, gal pavyks ryt su domu susitikti ir gal dar kaip nors lagaminą atgausiu, suktinio tai norisi.

Bendras turtas

Dar viena mintis, kuri kartas nuo larto vis išlenda iš smegenų gilumos, tai bendras turtas. Tarkim man reikia gražto pragrežti skylę. Ką aš galiu daryti :

• Išsinuomoti gražtą
• Nusipirkti gražtą
• Pasiskolinti gražtą
• Pasisamdyti grežeją kuris tai padarys už mane
• Persigalvoti ir nieko negrežti

Išsinuomoti turbūt būtu priimtiniausias variantas iš visų išvardintu. Nes pirkti gražtą keliem panaudojimam kaip ir brangu. Pasiskolinti galima, jei turi gerą kaimyna ir dažnai tuo nepiknaudžiauji. Samdyti daugeliu atveju bus brangiau ir užtruks ilgiau. Aišku, visada galima nieko nedaryti.
O gal susimesti su kaimynu ir jo draugu ir nusipirkti gražtą bendram naudojimui. Tokioj situacijoj reikia tiksliai žinoti:

• Kas bus atsakingas už isigytą daiktą
• Kas ir kiek ir kada juo naudosis
• Kaip bus daiktas taisomas gedimo atveju (garantija, remonto fondas)
• Ar galima po isigyjimo prie daikto naudojimo prisidėti dar kam nors
• Ką daryti jei vienas iš bendrasavinikų nebenori juo būti

Tai tokios va mintys man kartas nuo karto neduoda ramybės. Vis užeina impulsyvus noras nusipirkti žaidimų kopiuterį Wii. Bet kai pagalvoji tai vienas ir pastoviai juo tikrai nežaisiu. Tai va ir galvoju ar tokio principo negalima būtu pritaikyti.

Drabužių džiovinimo spinta

Šiais metasi slidinėdamas Čekijoje, susidūriau su šlapių rūbų problema. Tada man kilo klausimas, kodėl aš niekur nemačiau naudojant drabužių džiovinimo spintos. Taigi dabar, kartas nuo karto vis pagalvoju, kad būtu idomu patikrinti kaip spintoje, iš apačios pučiant šiltą orą, džiūtų drabužiai.
Reiktu išsiaiškinti, drabužių džiūvimo greičio priklausomybę nuo pučiamo oro temperatūros bei oro kiekio. Taip pat energijos sanaudas.
Tokiam bandymui atlikti reiktu sukonstruoti spintą su tokiais transducer'iais:

• Oro santykinės drėgmės sensorius
• Temperatūros sensorius
  
• Svorio sensorius
• Oro pūtikas
• Oro šildytuvas

Turint tokią instaliaciją, būtu galima stebėti kaip kinta džiovinamo drabužio svoris, kaip pasikeičia įeinančio ir išeinančio oro dregmė bei temperatūra.
Panašus bandymas yra aprašytas čia. Tačiau šis bandymas man nepatiko tuo, jog jis labai retai nustatinėjo aplinkos parametrus, bei oro padavimas, mano manymu, buvo neoptimalus. Taip pat jis taip ir neatsakė mano klausimo, kodėl aš niekur nemačiau naudojant džiovinimo spintos.

Idea 1

Updated info