Dar viena mintis, kuri kartas nuo larto vis išlenda iš smegenų gilumos, tai bendras turtas. Tarkim man reikia gražto pragrežti skylę. Ką aš galiu daryti :
- Išsinuomoti gražtą
- Nusipirkti gražtą
- Pasiskolinti gražtą
- Pasisamdyti grežeją kuris tai padarys už mane
- Persigalvoti ir nieko negrežti
Išsinuomoti turbūt būtu priimtiniausias variantas iš visų išvardintu. Nes pirkti gražtą keliem panaudojimam kaip ir brangu. Pasiskolinti galima, jei turi gerą kaimyna ir dažnai tuo nepiknaudžiauji. Samdyti daugeliu atveju bus brangiau ir užtruks ilgiau. Aišku, visada galima nieko nedaryti.
O gal susimesti su kaimynu ir jo draugu ir nusipirkti gražtą bendram naudojimui. Tokioj situacijoj reikia tiksliai žinoti:
- Kas bus atsakingas už isigytą daiktą
- Kas ir kiek ir kada juo naudosis
- Kaip bus daiktas taisomas gedimo atveju (garantija, remonto fondas)
- Ar galima po isigyjimo prie daikto naudojimo prisidėti dar kam nors
- Ką daryti jei vienas iš bendrasavinikų nebenori juo būti
Tai tokios va mintys man kartas nuo karto neduoda ramybės. Vis užeina impulsyvus noras nusipirkti žaidimų kopiuterį
Wii. Bet kai pagalvoji tai vienas ir pastoviai juo tikrai nežaisiu. Tai va ir galvoju ar tokio principo negalima būtu pritaikyti.
Pranešimai
Vincentai, geros idėjos - bendros idėjos. O tai apie ką rašai yra vadinama bendrosios nuosavybės teise, Cvilinio kodekso ketvirtas skirsnis aprašo ir kiekvienas daiktas gali būti bendras :)
AtsakytiPanaikinti