ketvirtadienis, balandžio 26, 2007

Memuarai iš Svedijos

Trečia diena

Na, po truputi rutinėju. Rytas vėl tas pats. Atsikeli, pavalgai, į metro, dirbi iki nudurnėjimo, nes nalabai supranti viska ir neviskas gaunasi. Beje ir pats Stefanas nevisada žino kaip padaryti kad veiktu. O daugiau kaip ir niekas nieko nežino. Bėda. Tai šiandien prasikankinau visą dieną bandydamas panaudoti komponentą kuris pagal idėja būtent ten kur man reikia ir turi būti naudojamas, bet niekas nežino kaip ji reikia teisingai panaudoti, kad gautisi norimas rezultatas. Tai į darbo pabaigą persigalvojom ir nusprenėm daryti kitu būdu. Stefanas vėl bandė ikišti į realizacija freimus. Vo ne vos susitarėm kad apsieisim. Beje freimai nuo pat pradžių bando ilysti. Kai tik pradėjau dirbti vartotojas turėjo turėti keturi freimus pimame puslapyje.

Dar apie joną. Šiandien su juo pakalbėjoma ką jis prieš čia dirbdamas veikė. Tai pasirodo jis yra sukūręs muzikos valdymo sistemą kurią bando prastumti žaidimų kurėjams. Jos idėja yra pagal išorinius veiksnius dinamiškai keisti muziką. Kaip pavyzdžiui žaidimo metu prasidėjus kovai ar kokiam įtemptam veiksmui padidinti tempą ar dar ką nors padaryti. Dar pasiteiravau kokią IDE jis naudoja, tai pasirodo emac'a. Ok čiau jau per daug į profesines lankas nuvariau.

Taigi po darbo, kaip ir vakar planavau turėjau keliauti paplaukioti laivu. Bet kažkaip per ilgai užsisedėjau. Labai norėjos valgyti, tai parkeliavau namo, pavalgiau ir žiukiu kad dar krūvą laiko turiu. Plaukioti jau nebesinorėjau, tai iškeliavau į miestą interneto ieškoti. Pasiimiau savo labai nešiojamą kompą ir nokia.

Nokia yra geras dalykas mieste iškant bevielės prieigos. Bet val 3 deklaruojamų valandų su ja tikrai neištrauksi, vos tik pradedi naudoti bevielį ryšį, baterija miršta. Bet šiaip ne taip radau vieną atvirą prieigą. Pažymėjau ją žemėlapy jei kam prireiktu. maps.google.com.

Pasedėjau parkejyje, paskambinau draugei, papliurpėm ogi žiuriu jau ir vakaras atėjo ir batarėjos sėda, tai susipakavau šmutkes ir namo. Tokia paprasta diena. Namo važiuodamas metro mačiau su elektrine gitara koncertuojantį vaikinuką. Ir dar pagalvojau kad gyvenimo trukmė skaičiuojama ne valandom ar minutėm, o patyrimais. Mano šios trys dienos buvo labai ilgos.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą