Memuarai iš Švedijos

Antra diena

Antra diena prasidėjo anksčiau nei esu ipratęs, kadangi švedija yra viena valanda į vakarus. Taigi pabudau šešta valanda. Kambatyje oro ne per daugiausiai, nes jei nakti palieki praverta langą, tai negali užmigti, bėl didelio triukšmo. Kaip jau ir ruošiausi nusipirkau super krutą savaitinį bilietą ir laimingas per 10 minuičių nuvykau į darbą. Metro yra jėga. Su trulikais pusvalandi bildėjęs būčiau.

Darbo diena ofise. Dar šiek tiek isikirtau į jų super krutai brangią sistemą. Po truputi progresuojam. Išbandžiau šiandien ir vietinę virtuvėlę. Labai nebloga su dviem dideliais šaldytuvais ir vienu šaldikliu, dviem sofkutėm, pabrėžiu, DVIEM SOFKUTĖM, atitinkamai dar keletu fotelių, bei muzikiniu centru. Arbata, kava pienas ir t.t. Kas nauja buvo, tai jog yra vaisių pintinės, kurios pastoviai pačios užsipildo visokiais vaisiais. Man teko sutikti bananą ir obuolį. Visai neblogai toks dalykas.

Po darbo, kuris pasibaigė labai anksti, net 18:00. Blemba prisėdo švedas prie mano klabetūros ir instaliavo švedišką layoutą. Tai va darbas pasibaigė anksti nes jei iš ofiso nori išeiti po šeštos valandos turi turėti atitinkamas privilegijas. Beje ofise yra ir miegamasis kambarėlis ir dušas. Nei to nei to dar neteko išbandyti.

Kadangi ofisas yra pašiame stokholmo centre, tai po darbo labai maloniai paklaidžiojau po senamiestį. Ką galiu pasakyti, tai kad švedai akmens turi tiek pat dauk kaip ir proto. Bliamba visas senamiestis iš akmenų luitų. Didžiuliai 3 – 5 aukštų namai, akmenimis grystos gatvelės. Mūsų senamiesčiui dar stengtis ir stengtis. Vat jei mes tiek akmenų turėtume gal tokie patys protingi kaip švedai būtume.

Ok, po senamiestį klaidžioti užteks, reikia skubėti apsipirkti bo vėl be maisto sedėsiu ir turėsiu likusius makaronus virtis. Po mano butu pasirodo ne tik metro yra bet ir supermarketukas. Oj oj kaip aš jame prasikeikiau. Iš pradžių labai buvo sunku kainas skaičiuoti, tai pasitelkiau į pagalbą telefoną kuris pasako kiek litų yra atitinkamas kronų kiekis. Paiimi prekę, paskaičiuoji kainą, sukeriais švedai, paiimi kitą, sukeriai, sukeriai, sukeriai. Tai jau prasikeikiau. Išleidau 150 SEK. Pacituosiu čekį

• sūris 200g 19.90

• sausi pusryčiai 375g 32.99

• bananai 1kg 17.27

• pienas 1l 8.90

• duona 17.90

• krem bonjur 16.90

• dešra 16.90

Sukeriai. Pietauti irgi ne ką pigiau, be 70 SEK niekur. Ok kaip nors išgyvensiu. Tai va apsipirkęs ir pavalgęs susitikau su Domu, kuris kaip tyčia irgi švedam yra parduotas. O tie savo ruoštu ji perparduoda dar kitiem švedam. Jis gyvena toliau nuo centro Kistos priemestyje. Kaip jis pasakojo tai ala švedijos silicon valey. Aplankiau Domo gyvenamasias patalpas, visai neblogos, palyginti su mano, turi skalbyklę, saloną, kambarioką ir svarbiausia, internetą, bevielį. Man apie tokią prabangą tik pasvajoti.

Ryt planas pasiteirauti ofise kur ir ką geriau pažiurėti, nes pačiam susirasti išskirtines vietas bus sudetinga, taip pat norėčiau nukeliauti prie jūros. Reiks išsiaiškinti ar laivai isiskaito i visuomeninį transportą ir jei taip tai naudosiu savo super bilietą iš paskutiniūjų. Taip pat, kaip šiandien naudojau metro. Su laivais turėtu būti faina paplaukioti. Gražus ir tvarkingas tas stokholmas.

O iš metro išlipę žmonė labai tvarkingai stojasi ant keliančių laiptų, taip, kad pro šoną skubantys galėtu lengvai praeiti. Labai gražus ir tvarkingas vienpusis dviejų juostų kelias gaunasi, kur dešine juda neskubantys, o per kairę lipa tie kuriem ara nuobodu stovėti ir laukti kol juos užkels, arba kažkur skubantys.

Jaučiuosi pavargęs, labanak.