Memuarai iš Švedijos

Ketvirta diena

Darbe dar vienas siurprizas. Ketvirtadieniais acando turi bendrus pusryčius. Kaip man paaiškino vienas kolega, kadangi didelis ofisas tai pusričiaujant bent pamatai kaip kas atrodo ir gali pakalbėti kaip ka skam sekas. Nieko įpatingo, bet malonu ir nemokama. Bandelės, sūris, mėsa daržovės, kava , arbata. O po pietų dar ir torto gavome kažkokio bendradarbio išėjimo proga. Po darbo.

Kaip ir planavau, šiandien po darbo pavyko paplaukoti su laivu. Su savaitiniu bilietu stokholme galima nemokamai plaukti vieninteliu laiveliu, kuris plugdo iš centro į djurgarden sala. Atstumas juokingas, tik pats plaukimo faktas svarbu. Ne bent jau aš tai iš tos salos po to pesčiomis atgal parėjau.

Ta sala tai didžiulis parkas. Joje yra atrakcijonų parkas, arkariumas terariumas, zologijos sodas ir tikriausiai dar kas nors ko aš nemačiau. Labiausiai gaila dėl to jog aš ten galiu nukeliauti tik po darbo, o tuo metu niekas jau nedirba. Beje kai kur dar net sezonas neatidarytas. Tai tik iš lauko pažiūri ir tiek. Bet vistiek idomu. Mačiau beje nuomuojamas kanojas bei vandens dviračiu, turint laiku manau butu nerealybė tą sala apiplaukti, arba bent jau dviračiu po ją pasivažinėti.

Na ką jau vakaras, keliauju pas Domą. Dar minus pusvalandis. O pas Domą yra svečių, užeinu ir girdžiu rusų kalbą. Kaip senai rusiškai kalbėjau, teko prisimininėti. Bet man patiko. Pasirodo i stokholma atvarė domo įmonės šefų šefas, o ta rusiškai kalbanti Sabrina yra šefo asistentė. Ir ją pas Domą išgrūdo todėl kad ten kur apsistojęs šefų šefas jai nebuvo laisvos lovos. (Nežinau, gal kvailas tas šefas ar ką). Tai atsirado pas Domą ir vyno iš kažkur, susisiekiem su Vilniumi ir darėme tele – vakarėlį. Ramiai viskas praėjo, visgi ryt dar į darbus visiem.

Ryšium su tuo kad domas turi ryšį, dar ir Heroes seriją prieš miegą gavau pažiūrėti. Pilnas komplektas.

Šiandien pagalvojau, jog jei ir Lietuvoje taip gyvenčiau kaip čia, keikvieną dieną bandydamas pamatyti ar patirti ką naujo, mano gyvenimas būtu dar ilgesnis. Taip pat pastebėjau jog iš vakaro sugalvoti ką darysi kitą dieną yra labai naudinga. Atsiranda tarsi jungtis tarp dienų. Nes kai tik išryto atsikėlęs pradedi galvoti ką čia nuveikus, visos dienos tampa atskiros ir nesusijusios ir įsisuka rutina.

Penkta diena

Nieko įpating. Siuvenyrų dalybos darbe, siuvenyrų pirkimas namo, daiktų pakavimas.

Šešta diena

Sėdžiu sau oro uoste ir laukdamas lektuvo rašau memuarus. Kol įsiregistravau kokią valandą eilėje prastovėjau. Gerai kad anksčiau į vietą atkeliavau. Na va ir mano lektuvas nuskrido, pražiopsojau, kito dabar laukti reiks...