Demokratija online ir kalbų mokinimasis

Dar pora idėjų. Neseniai mano draugė Ieva nusprendė, kad jai reikia mokintis anglų kalbą. Pradžiai palankė kursus. Pasimokė, o dabar sugalvojo, kad reikia per dieną išmokti po tam tikrą skaičių žodžių. Taip pat, kiti mano pažįstami jau kurį laiką mokosi anglų žodžius naudodami "Flashcard" metodą. Taigi pagalvojau, reikia padėti savo draugei ir prašyti programą, kuria ji galėtu naudotis savo telefone ir mokintis žodžius, kada tik turi laisvo laiko. Tam reikalui startavau savo projektelį.
Kita idėja kilo, kai dvidešimt minučių laukiau autobuso. Visos jos čia nedėstysiu, tik esmę. Pabandyti kaip veikia online demokratija. Tai yra, kaip žmonės turėdami visas galimybes greitai ir skaidriai priiminėti bendrus sprendimus, tomis galimybemis naudotųsi. Pvz, kiekvienas norintis dalyvauti, savo du procentus kažkokių pinigų paskiria specialiai tam įsteigtai nepelno organizacijai. Tada naudodamiesi internetu, bendrai, balsavimu nusprendžia kam surinktus pinigus panaudoti. Jei kas nori gali ir savo asmenines lėšas aukoti. Bet esmė būtu tame, kad pažiūrėti, kaip toks dalykas aplamai veiktų.

Priminimas

Tai yra priminimas sau parašyti apie šiuos dalykus :

• Klientas, geras ir blogas. Tas kuriam svarbu padaryti ir tas kuriam svarbu dalyvauti.
• Kodas pasmerktas būti blogu dėl blogo arba gero kliento
• Neišvengiamas micro-managementas visuomenėje ir jo nebūvimas įstaigose
  

Mielas kalėdų seneli

Kadangi visus metus buvau geras vaikas ir nekrėčiau šunybių, tai šiandien netikėtai užsinorėjau kalėdom dovanų. Nenustebk, bet užsimaniau paskaityti knygą. Na, ne romaną, bet vistiek. Profesinės literatūros :

1. Pragmatic Project Automation
2. Pragmatic Version Control using Subversion
3. Pragmatic Unit Testing in Java with JUnit

Dar žinoma reiktu pažiūrėti piratinių kopijų kurių tikrai rasčiau, bet norėtusi turėti ir popierinę versiją.

Ačiū

P.S. jei dar ko užsinorėsiu, būtinai tau parašysiu ;)

Papildymas :

Mano draugė Ieva labai norėtu dovanų gauti rinkinį piešimui pieštuku (popieriai, pieštukai ir tt), bei stygų komplektą jos klasikinei gitarai (metalinės).

Idėjos

Neseniai savaitgaliui buvau nukeliavęs į Prahą. Prieš iškeliaudamas dariau namų darbus ir internete ieškojau informacijos kur ir ką reikia pažiūrėti Prahoje. Ir radau nuostabu Google Earth resursą. Prague - complete travel guide. Nusprendžiau kad tokio būtinai reikia ir Vilniui. Taigi bandysiu po truputi surankioti tai, ką ir kur turėtu pamatyti į sostinę atvykę svečiai.
Antra mintis kilo po to, kai pažiūrėjau Tado rekomenduotą filmą Zeitgeist. Jį pažiūrėjus kažkodėl nusprendžiau, kad turiu jį parodyti visiem, kam tik galėsiu. Bet viena iš pagrindinių atsisakymo žiūrėti priežasčių yra ta, jog filmas yra anglų kalba. Kaip tai išspresti ? Parašyti lietuviškus titrus.
Beje, jei kas pažiūrės šį filma ir be lietuviškų subtitrų, tai rekomenduoju dar dozę dokumentikos :

• Why we fight
  
• The Corporation
  
• The Power of Nightmares

Oficialu

Taigi, nuo vakar esu oficialiai susižadėjęs su savo drauge Ieva. It's official :) Laukite vestuvių...

Naro sertifikatas

Prisiminiau, kad rugpjuti išsilaikiau PADI Open Water Diver sertifikatą. Vis neprisėsdavau apie tai pasigirti. Dabar tik laukiu, kol iš anglijos atstovydės man atkeliaus oficialus pažymėjimas.
Šis sertifikatas reiškia, kad dabar aš galiu visuose PADI nardyno centruose be didelių aiškinimusi išsinuomuoti nardymo įrangą ir nerti į 18 metų gylį. Ir dar padariau atradimą kad būdamas plateliuose nepatingėjau parašyti padrikus memuarus. Dabar juos ir idėsiu. Beje, čia galima pažiūrėti nuotraukas. O čia naktinės nuotrukos iš tų pačių platelių.

Grobuonys

Būna vyru grobuonių. Kai kurie yra vilkai ir jie įsivelka į avies kailius. Vyrai grobuonys yra labai negeri ir savaitgaliais su savo draugais, kitais vyrais grobuonimis, pasiima degtinės butelį ir eina žvejoti. Kartais žvejoja žuvį, kartais kitas moteris. Vyrai grobuonys ne visada būna vilkai su avies kailiu. Buna ir didesnių vyrų grobuonių meškų. Meškos irgi bando įsivilkti į avių kailius, bet kadangi jos yra labai dideles, tai netelpa į avių kailius. Joms gaunasi tik avių kepurės. Taip ir sėdi vyrai grobuonys valtyje, kas su avies kailiu, kas su kepure ir žvejoja. Vilkai su meškerėm, o didesni grobuonys su dinamitu arba akumuliatoriais. Aš tai irgi vilkas avies kailyje. Ne iš tikro tai aš kiaulė avies kailyje. Visgi ne, aš vilkas avies kailyje, suvalgęs tris paršiukus. Ne, ne tris, o du, nes trečiasis parčiukas gyveno alytaus stiliaus name ir jo vilkas nesuvalgė. Pabaiga.

Dviprasmybės

• Nužydėti - Tapti visišku žydu
  
• Vadovėlis - Mažos įmonės vadovas
  
• Priekaba/Kabinetas - Ta/Tas kur kabinėjasi
  
• Sugertukas - Sugerovas
  
• Mentelė - Maža policininkė
• Pasienietė - Pasieniais besitrainiojanti mergina
• Nežmoniška - Žmonos savybių stokojanti žmona
  

...

Jei tik nori šviestis

Šiandien suradau internete MIT paskaitas, nemokamai prieinamas internetu. Taip kad, jei dabar nori ką nors išmokti, tai ar išmoksi priklauso tik nuo tavęs. Šiandien “sudalyvavau” fizikos paskaitoje apie kvantinę mechaniką. Ir supratau kaip veikia spektroskopija ir tikimybės kvantinėje mechanikoje. Kam tai idomu rekomenduoju pažiūrėti. Kitos to paties semestro paskaitos.

Kaip dalintis dešrą ?

Kartą, su Ieva, važiuojant iš Nidos, teko ilgokai stovėti eilėje prie kelto. Iš po savaitgalio, bagažinėje dar buvo likusi labai skani vytinta dežra. Ieva, būdama didžiulė visokio plauko mėsų mėgėja, puolė kapoti tą dešrą. Aš irgi neatsilikau. Skanavau kartu. O dilema yra dabar tame kad Ieva dešrą skanauja x centimetrų per minutę greičiu, o aš y centimetrų per minutę greičiu, kai x > y. Man tos dešros ištikro nei gaila nei ką. Bet, vienu atveju aš tyliu ir toliau skanauju y centimetrų per minutę greičiu, kitu, pasidalinu su Ieva savo samprotavimais, kaip beje ir padariau. Rezultatas, pirmu atveju aš suvalgau mažiau dešros, antru, Ieva sako ok, dalinamės per pusę ir pirma pribaigia savo pusę. Lyg viskas ir gerai, bet aš likęs su savąja puse ir lėtai (y cm/min) ją valgydamas jaučiuosi negerai, nes nesidalinu dešra su varkše Ieva, kuri savo dešrą jau suvalgė.

Betkuriuo atveju, arba aš blogai jaučiuosi, arba gaunu mažiau dešros. Panašią situaciją galima dar labiau praplėsti, kai yra daugiau dalyvių, kurie turi ribotus resursus, ir kai kurie naudoja principą : “Pirma suvalgom tavo, paskui kiekvienas savo”. Tai kaip visgi dalintis dešrą ?

Kažkade pamenu žiurėjau filmą apie kažką panašaus : Richard Dawkins: Nice guys finish first. Ir Richard Dawkins pateikė labai idomią teoriją apie tai kaip reikia dalintis dešrą. Jos esmė, jog pradžiai dešrą reikia dalintis su visais ir prisimiti su kuo dalinaisi ir jei tas su kuo tu jau dalinaisi, su tavim nesidalina, daugiau su juo nesidalinti. Čia ne į temą, bet tuo pačiu noriu parekomenduoti to paties Richard Dawkins : on the strangeness of science.

Plaukimas Šventąja

Šį savaitgalį su baidarėmis plaukiau šventąja. Plaukėm nuo Dusetų iki Degėsių.
Maršrutą galėčiau apibūdinti kaip labai lėtą ir tolygų. Tekmės beveik nėra,
upė plati pakeliu sutinkama nemažai ežerų. Reikia daug irkluoti. Ypač kai
daiktus palieki Degėsiuose, o esi nuvežamas prie Dusetų. Tuomet trūks plyš turi
iki vakaro dasikapanoti iki pradinės vietos.
Taigi po pirmos dienos trūks plyš kapanojimosi antrą dieną jėgų toliau plaukti
nebeliko. Taigi vietoj dviejų dienų plaukimo gavosi dienos plaukimas ir dienos
poilsis.
Sekanti savaitgali planuojam plaukti Lakaja. Šį kartą teks labaiu pasverti
savo jėgas.
Ir dar, nuotraukos.

Paskolų automatas

Šiandien susapnavau nerealybę. Akropolyje, prie kiekvieno įėjimo stovi po paskolų automatą. Virš jų didžiuliai plakatai skelbiantys kažką panašaus į : nera pinigų ? jokių problemų, tisiog paspauskite mygtuką ir laimingo pirkimo. Viskas maždaug tokio paprastumo kaip banke, ar kokioje kitoje aptarnavimo vietoje, pasiimant eilės bilietėlį. Sapne pasiimiau 10 000 Lt. Bet paskui pagalvojau kad visgi nieko man nereikia ir "bilietėlį" išmečiau.
Šiek tiek prabudęs, dar vis iš inercijos rutuliojau tą pačią idėją. Tiesa sakant, kas dabar trugdo, pastatyti automatus kurie nuskenuotu pasą, arba asmens kortelę ir per kelias sekundes suteiktu paskolą. Vartotojo rojus. O ateityje tai net nereiktu jokio paso ar kortelės, tiesiog spaudžiant "bilietėlio"mygtuką būtu atpažystamas piršto atspaudas.
Neduok dieve sulaukti tokių laikų.

Kelionė į Kroatiją

Birželio viduryje, pasiimiau trumpas, vienos savaitės atostogas ir iškeliavau pro Čekiją į Kroatiją. Kolkas tingiu memuarus rašyti, tai pradžiai tik nuotraukų albumas.

Daiktai su istorija ir Fondu stebėjimo programa

Penkias valandas keliavau iš Klaipėdos. Jėgų ką nors veikti nebuvo, bet galva nepaisant to sukosi. Ir susukau dar kelias idėjas. Kaip sako Juozas, haliucinavau. Idėja be realizavimo, tai haliucinacija. Ir suhaliucinavau idėjas.
Kadangi neseniai paleidau pinigus i karjėrą haza banke, tai yra nusipirkau fondų, labai smalsu kaip jie ten laikosi. Tik va labai tingiu kiekvieną dieną ten jungtis žiurėti ir skaičiuoti, koks gi mano pelnas atskaičius komisinius, ar mano polieriai dar nebankrutavo ir tt. O jei dar kokius popierius nusipirkčiau Vilniaus banke, tai dvigubai tingėčiau jungtis. Tai pagalvojau, kad būtu miela paštu ryte gauti savo portfelio statusą (kas savaitę, po tam tikro pasikeitimo, ar dar kada) .
Kita idėja tai labiau abstrakti. Pajūryje prisirinkau gintaro. Mintyse pagalvojau kad labai gražiai atrodytu stiklinė moneta su viduje esančiu gintaru. Toks kaip ir beprasmis daikas, be jokios paskirties ar naudos. Bet jis turėtu su savimi susietą istoriją. Istoriją apie tai, kaip ir kas tą gintarą rado. Kur ir kodėl. Jei aš nuspresčiau tą monetą padovanoti kokiam sau mielam žmogui, monetos istorija testusi. Ir ji įgautu kažkokią didesnę prasmę. Gal vertę, bet ne piniginę ar praktinę. Labai idomu būtu tokius artefaktus paskleisti po pasaulį ir su jais vis naujas istorijas. Istorijas turiu minty ne žodines, bet rašytines. Knygutes kurios keliautu su savo artefaktais.

Papildymas: fondų stebėjimui yra specializuotas portalas traders. Viskas ten labai gerai, tik galėtu būti informavimas elektroniniu paštu.

Skelbimai ir Interjero dizainas

Šią savaitę galvoje pradėjo suktis dvi idėjos. Pakankamai ikyriai, tai nusprendžiau išmesti jas iš galvos i blogą.
Kurią tai dieną, bendro išsilavinimo tikslias naršiau po google teikiamus servisus. Google Base ir Google Web Toolkit. Ir pagal jų funcionalumą susišvietė man jog galima pakankamai greitai ir be didelių resursų padaryti autopliuso kloną. Didelių resursų nereikia nes visi duomenys vistiek google base guli, o pakankamai lengvai tai dėl to kad taip pasirodė. Esmė ta kad skelbimų talpinimas nebūtu apmokęstinamas. Pagyvensim pamatysim.
Antra idėja kilo iš mano draugės profesijos. Ji kartas nuo karto vis kokį interjerą gamina. Ir kai pradedamas gaminti interjeras ji su kalnu žurnalų, keliauja pas klientus. Ji pasiklaba su klientais, pavarto tuos žurnalus jie, parodo kas jiem patinka, kas nepatinka. Kartais tuos žurnalus ji jiem palieka ilgesniam laikui, kad jie vakarais galėtu susėdę pasvajoti ko nori.
Mano idėja yra padaryti galimybę klientam internete peržiūrinėti pavyzdinių interjerų nuotraukas. Kiekvienoje nuotraukoje galima būtu pažymėti regioną, kuris patinka ar nepatinka, parašyti komentarą. Tokia sistema, pagal klientų pasirinktus elementus galėtu pateikti klientui patikusią spalvų gamą. Taip pat, vienu metu keli klientai galėtu galvoti apie savo interjerus, nes žurnalų kiekis nebebūtu ribojamas. Bet šita idėja tik po autopliuso klono.

Motociklų sezono atidarymas

Šinadien Vilniuje vyko motociklų sezono atidarymas. Aš kaip motociklininkas, nors pagal motociklo išvaizdą nelabai save gerbiantis, taip pat sudalyvavau. Susirinko siemens stovėjimo aikštelėje gyvas galas motocikletininkų. O motociklų ivairovė - visa gama, pradedant nuo nusilaupiusiu motorolerių baigiant brangiausiais harlejeis.
Linksmumas prasidėjo, kai visa šita galybė motociklų pajudėjo į vingio parką. Tiksliai nežinau, bet mano manymu motociklų virtinė nusidriekė porą kilometrų. Vaizdas važiuojant miestu buvo tragiškas. Kolona visiškai paralyžavo bet kokį kitą eismą. Vairuotojai, ramiai užgesinę automobilius stoviniavo lauke. Prie pesčiūjų perėju minios žmonių. Net pėstieji negalėjo kirsti gatvės.
Mano nuomone, motociklų paradas sezono atidarymo proga yra geras dalykas, bet paradas turi būti paradas. Sutinku, prikyje važiuojantys čioperiai tikrai virpino ne tik orą bet ir stebėtojų širdys. Bet likę 3 penktadaliai triušenu, įskaitant ir mano, tikrai niekieno susidomėjimo nekėlė, o tik laikė sustabdytą eismą.
Kitais metais reiks bent motociklą nusiblizginti važiuojant į tokius pasirodymus. Beje, tikėtina, jog nuotraukos iš atidarymo jau artimiausiu metu pasirodys www.motomanai.lt.

Karas ir ginklai

Neseniai pradėjau žiūrėti discovery serija Future Weapons. Apie visokius modernius ginklus. Labai gražūs žaisliukai. Bet kai pasako jų kainas tai susimastai. Pagalvojau, visi pastoviai mini jog karas amerikai labai brangiai kainuoja ir kad ji jam išleidžia tiek ir tiek pinigų. Jei skaičiais, tai pagooglinus galima sakyti maždaug 6,4 milijardo $ per mėnesį. Bet čia kažkoks neteisingas karas, kaip pasakytu mikė pukuotukas. Paprastai kai įsivaizduoji karą tai visa valstybė, visi jos piliečiai jaučia kad vyksta karas, kad yra tikslas, nugalėti priešą ir visi daro ką gali kad tai padaryti kaip galima greičiau.
Bet dabar kiek aš susidarau vaizdą, situacija tokia kad, dalis amerikiečių kasdien eina į darbą banke, kita dalis eina į darbą fabrikam, o kita dalis eina į darbą karan. Ir vieni apie kitus nelabai ką žino. O tie 6,4 milijardo doleriu kurie yra išleidžiami. Jei pagalvoji tai jie niekur nedingsta. Jie iš valstybės biudžeto, tai yra visų piliečių, pereina į karo pramonės kišenes. Prisiminiau būtent su tuo susijusią, citatą iš filmo "Why we fight" :
When war becomes that profitable, you're going to see a lot more of it.

Memuarai iš Švedijos

Ketvirta diena

Darbe dar vienas siurprizas. Ketvirtadieniais acando turi bendrus pusryčius. Kaip man paaiškino vienas kolega, kadangi didelis ofisas tai pusričiaujant bent pamatai kaip kas atrodo ir gali pakalbėti kaip ka skam sekas. Nieko įpatingo, bet malonu ir nemokama. Bandelės, sūris, mėsa daržovės, kava , arbata. O po pietų dar ir torto gavome kažkokio bendradarbio išėjimo proga. Po darbo.

Kaip ir planavau, šiandien po darbo pavyko paplaukoti su laivu. Su savaitiniu bilietu stokholme galima nemokamai plaukti vieninteliu laiveliu, kuris plugdo iš centro į djurgarden sala. Atstumas juokingas, tik pats plaukimo faktas svarbu. Ne bent jau aš tai iš tos salos po to pesčiomis atgal parėjau.

Ta sala tai didžiulis parkas. Joje yra atrakcijonų parkas, arkariumas terariumas, zologijos sodas ir tikriausiai dar kas nors ko aš nemačiau. Labiausiai gaila dėl to jog aš ten galiu nukeliauti tik po darbo, o tuo metu niekas jau nedirba. Beje kai kur dar net sezonas neatidarytas. Tai tik iš lauko pažiūri ir tiek. Bet vistiek idomu. Mačiau beje nuomuojamas kanojas bei vandens dviračiu, turint laiku manau butu nerealybė tą sala apiplaukti, arba bent jau dviračiu po ją pasivažinėti.

Na ką jau vakaras, keliauju pas Domą. Dar minus pusvalandis. O pas Domą yra svečių, užeinu ir girdžiu rusų kalbą. Kaip senai rusiškai kalbėjau, teko prisimininėti. Bet man patiko. Pasirodo i stokholma atvarė domo įmonės šefų šefas, o ta rusiškai kalbanti Sabrina yra šefo asistentė. Ir ją pas Domą išgrūdo todėl kad ten kur apsistojęs šefų šefas jai nebuvo laisvos lovos. (Nežinau, gal kvailas tas šefas ar ką). Tai atsirado pas Domą ir vyno iš kažkur, susisiekiem su Vilniumi ir darėme tele – vakarėlį. Ramiai viskas praėjo, visgi ryt dar į darbus visiem.

Ryšium su tuo kad domas turi ryšį, dar ir Heroes seriją prieš miegą gavau pažiūrėti. Pilnas komplektas.

Šiandien pagalvojau, jog jei ir Lietuvoje taip gyvenčiau kaip čia, keikvieną dieną bandydamas pamatyti ar patirti ką naujo, mano gyvenimas būtu dar ilgesnis. Taip pat pastebėjau jog iš vakaro sugalvoti ką darysi kitą dieną yra labai naudinga. Atsiranda tarsi jungtis tarp dienų. Nes kai tik išryto atsikėlęs pradedi galvoti ką čia nuveikus, visos dienos tampa atskiros ir nesusijusios ir įsisuka rutina.

Penkta diena

Nieko įpating. Siuvenyrų dalybos darbe, siuvenyrų pirkimas namo, daiktų pakavimas.

Šešta diena

Sėdžiu sau oro uoste ir laukdamas lektuvo rašau memuarus. Kol įsiregistravau kokią valandą eilėje prastovėjau. Gerai kad anksčiau į vietą atkeliavau. Na va ir mano lektuvas nuskrido, pražiopsojau, kito dabar laukti reiks...

Memuarai iš Svedijos

Trečia diena

Na, po truputi rutinėju. Rytas vėl tas pats. Atsikeli, pavalgai, į metro, dirbi iki nudurnėjimo, nes nalabai supranti viska ir neviskas gaunasi. Beje ir pats Stefanas nevisada žino kaip padaryti kad veiktu. O daugiau kaip ir niekas nieko nežino. Bėda. Tai šiandien prasikankinau visą dieną bandydamas panaudoti komponentą kuris pagal idėja būtent ten kur man reikia ir turi būti naudojamas, bet niekas nežino kaip ji reikia teisingai panaudoti, kad gautisi norimas rezultatas. Tai į darbo pabaigą persigalvojom ir nusprenėm daryti kitu būdu. Stefanas vėl bandė ikišti į realizacija freimus. Vo ne vos susitarėm kad apsieisim. Beje freimai nuo pat pradžių bando ilysti. Kai tik pradėjau dirbti vartotojas turėjo turėti keturi freimus pimame puslapyje.

Dar apie joną. Šiandien su juo pakalbėjoma ką jis prieš čia dirbdamas veikė. Tai pasirodo jis yra sukūręs muzikos valdymo sistemą kurią bando prastumti žaidimų kurėjams. Jos idėja yra pagal išorinius veiksnius dinamiškai keisti muziką. Kaip pavyzdžiui žaidimo metu prasidėjus kovai ar kokiam įtemptam veiksmui padidinti tempą ar dar ką nors padaryti. Dar pasiteiravau kokią IDE jis naudoja, tai pasirodo emac'a. Ok čiau jau per daug į profesines lankas nuvariau.

Taigi po darbo, kaip ir vakar planavau turėjau keliauti paplaukioti laivu. Bet kažkaip per ilgai užsisedėjau. Labai norėjos valgyti, tai parkeliavau namo, pavalgiau ir žiukiu kad dar krūvą laiko turiu. Plaukioti jau nebesinorėjau, tai iškeliavau į miestą interneto ieškoti. Pasiimiau savo labai nešiojamą kompą ir nokia.

Nokia yra geras dalykas mieste iškant bevielės prieigos. Bet val 3 deklaruojamų valandų su ja tikrai neištrauksi, vos tik pradedi naudoti bevielį ryšį, baterija miršta. Bet šiaip ne taip radau vieną atvirą prieigą. Pažymėjau ją žemėlapy jei kam prireiktu. maps.google.com.

Pasedėjau parkejyje, paskambinau draugei, papliurpėm ogi žiuriu jau ir vakaras atėjo ir batarėjos sėda, tai susipakavau šmutkes ir namo. Tokia paprasta diena. Namo važiuodamas metro mačiau su elektrine gitara koncertuojantį vaikinuką. Ir dar pagalvojau kad gyvenimo trukmė skaičiuojama ne valandom ar minutėm, o patyrimais. Mano šios trys dienos buvo labai ilgos.

Memuarai iš Švedijos

Antra diena

Antra diena prasidėjo anksčiau nei esu ipratęs, kadangi švedija yra viena valanda į vakarus. Taigi pabudau šešta valanda. Kambatyje oro ne per daugiausiai, nes jei nakti palieki praverta langą, tai negali užmigti, bėl didelio triukšmo. Kaip jau ir ruošiausi nusipirkau super krutą savaitinį bilietą ir laimingas per 10 minuičių nuvykau į darbą. Metro yra jėga. Su trulikais pusvalandi bildėjęs būčiau.

Darbo diena ofise. Dar šiek tiek isikirtau į jų super krutai brangią sistemą. Po truputi progresuojam. Išbandžiau šiandien ir vietinę virtuvėlę. Labai nebloga su dviem dideliais šaldytuvais ir vienu šaldikliu, dviem sofkutėm, pabrėžiu, DVIEM SOFKUTĖM, atitinkamai dar keletu fotelių, bei muzikiniu centru. Arbata, kava pienas ir t.t. Kas nauja buvo, tai jog yra vaisių pintinės, kurios pastoviai pačios užsipildo visokiais vaisiais. Man teko sutikti bananą ir obuolį. Visai neblogai toks dalykas.

Po darbo, kuris pasibaigė labai anksti, net 18:00. Blemba prisėdo švedas prie mano klabetūros ir instaliavo švedišką layoutą. Tai va darbas pasibaigė anksti nes jei iš ofiso nori išeiti po šeštos valandos turi turėti atitinkamas privilegijas. Beje ofise yra ir miegamasis kambarėlis ir dušas. Nei to nei to dar neteko išbandyti.

Kadangi ofisas yra pašiame stokholmo centre, tai po darbo labai maloniai paklaidžiojau po senamiestį. Ką galiu pasakyti, tai kad švedai akmens turi tiek pat dauk kaip ir proto. Bliamba visas senamiestis iš akmenų luitų. Didžiuliai 3 – 5 aukštų namai, akmenimis grystos gatvelės. Mūsų senamiesčiui dar stengtis ir stengtis. Vat jei mes tiek akmenų turėtume gal tokie patys protingi kaip švedai būtume.

Ok, po senamiestį klaidžioti užteks, reikia skubėti apsipirkti bo vėl be maisto sedėsiu ir turėsiu likusius makaronus virtis. Po mano butu pasirodo ne tik metro yra bet ir supermarketukas. Oj oj kaip aš jame prasikeikiau. Iš pradžių labai buvo sunku kainas skaičiuoti, tai pasitelkiau į pagalbą telefoną kuris pasako kiek litų yra atitinkamas kronų kiekis. Paiimi prekę, paskaičiuoji kainą, sukeriais švedai, paiimi kitą, sukeriai, sukeriai, sukeriai. Tai jau prasikeikiau. Išleidau 150 SEK. Pacituosiu čekį

• sūris 200g 19.90

• sausi pusryčiai 375g 32.99

• bananai 1kg 17.27

• pienas 1l 8.90

• duona 17.90

• krem bonjur 16.90

• dešra 16.90

Sukeriai. Pietauti irgi ne ką pigiau, be 70 SEK niekur. Ok kaip nors išgyvensiu. Tai va apsipirkęs ir pavalgęs susitikau su Domu, kuris kaip tyčia irgi švedam yra parduotas. O tie savo ruoštu ji perparduoda dar kitiem švedam. Jis gyvena toliau nuo centro Kistos priemestyje. Kaip jis pasakojo tai ala švedijos silicon valey. Aplankiau Domo gyvenamasias patalpas, visai neblogos, palyginti su mano, turi skalbyklę, saloną, kambarioką ir svarbiausia, internetą, bevielį. Man apie tokią prabangą tik pasvajoti.

Ryt planas pasiteirauti ofise kur ir ką geriau pažiurėti, nes pačiam susirasti išskirtines vietas bus sudetinga, taip pat norėčiau nukeliauti prie jūros. Reiks išsiaiškinti ar laivai isiskaito i visuomeninį transportą ir jei taip tai naudosiu savo super bilietą iš paskutiniūjų. Taip pat, kaip šiandien naudojau metro. Su laivais turėtu būti faina paplaukioti. Gražus ir tvarkingas tas stokholmas.

O iš metro išlipę žmonė labai tvarkingai stojasi ant keliančių laiptų, taip, kad pro šoną skubantys galėtu lengvai praeiti. Labai gražus ir tvarkingas vienpusis dviejų juostų kelias gaunasi, kur dešine juda neskubantys, o per kairę lipa tie kuriem ara nuobodu stovėti ir laukti kol juos užkels, arba kažkur skubantys.

Jaučiuosi pavargęs, labanak.

Memuarai iš Švedijos

Pirma diena

Iškeliavau i švediją padėti prie acando projekto. Anksti ryta sėdau į lektuvą ir išskridau į kopenhaga, ten persėdau į kitą lektuvą ir nuskridau į sokholmą. Tuomet įsėdau į greitą traukinį atsidūriau stokholmo centre, kur ofise praleidau likusią dieną ir apie aštuntą valandą grįžęs į savo viešbutį rašau tai ką katik perskaitėte.

O dabar apie smulkmenas. Skristi su persedimu dar neteko. Buvo visai idomu per pusvalandi išsiaiškinti kaip irkur nueiti, ypač turint galvoje kopenhagos oro uosto dydi. Dar gediminas, tas pats kuris dirbo WM ir peskui perejo į IBM, patarimas įsiregistruoti išvedė iš kelio. Pasirodo niekur registruotis daugiau nebereikėjo. Reikėjo tiesiog nueiti prie kitų vartų.

Taigis, atkeliavus į stokholmą ir belaukiant savo bagažo per garsiakalbius tarp neaiškių švediškų burbėjimų išgirdau taip pat neaiškiai tariama savo pavardę. Pasirodo mano lagaminai kažkur pasiklydo. Na ka, nieko baisaus, pasiklydo, tai ir atsiras. Beje, kiek daug akmenų toje skandinavijoje. Jie turbut niekaip mūsu nesupranta su mūsų puntuku, “didžiausiu” akmeniu lietuvoje.

Iš oro uosto pabrangiaisku traukiniu 200 km\h greičiu parlekiau į centrą ir neskubėdamas nukulniavau į ofisą. Oras normalus, viskas tvarkinga. Nemažai motociklų tvarkingai priparkuotų jiem skirtose vietose. Ofisas labai didelis, bent jau kiek klausiau savo angelo sago Stefano tai sakė kad 600 žmonių ten dirba.

Ofise labai idomi tvarka, niekas neturi savo stalo. Kas pirmas ateina tas sėda ten kur nori. Yra prie sienų tvarkingai sustatytos spintelės, kur galima pasidėti savo asmeninius daiktus. Bet savo stale nėra. O darbo vietos labai įvairios, gali sėstis prie lango, gali sėsti i 3 kvadratinių metrų uždarą budelę, gali sėstis kur liko vietų. Yra didžiulė virtuvelė su kavom arbatom ir pienu.

Ok laikas namo. Pirmą dieną pasidarbavau kaip niekada. Iki pusės aštuonių. Būčiau ir ilgiau buvęs, bet paskambino is SAS ir pranešė jog atsirado mano lagaminas ir turėtu atvežti jį pradedant nuo 20:00 į mano butą. Beje dabar jau 21:30 bet savo lagamino dar taip ir neturiu. Taigi, palidėjo mane Stefanas su Jonu iki metro.

Jonas pasirodo yra dažnas švediškas vardas. Ir mano bendradarbis Jonas turi dar ir pažystamų iš lietuvos. Kažkokių labai aktivisktiškų, sakė papasakos man būtinai apie juos. Beje Jonas tai gerokai pagyvenes. Labai keista su 45 ar daugiau bendradarbiu apie java ir programavimą kalbėti.

Taigi, palidėjo mane iki metro, bilietų jau nebepardavinėjo tai sakė važiuok taip jei reiks iš kontrolieriaus nusipirksiu. Ką pastebėjau, tai pas švedus nėra tokio dalyko kaip bauda už važiavimą be bilieto, tiesiog visur parašyta kad važiuojant bilietas brangesnis, tarkim su traukiniu 80 SEK, su metro dar kažkiek. Taigi niekas manes bilieto taip ir nepaprašė. Reiks ryt apsišopinti.

Valgymas. Visą dieną prasedėjau ofise, parduotuvės neveikia. Kuprinėje valgomo nieko nėra. Jau buvau pasiruošęs badavimo vakarui. Visa laimė kad savo vieno kambario butelio virtuvėlėje atidaręs spintele pamačiau cukraus. Iškart nuotaika pakilo, sakau nu valio badu nemirsiu, gersiu sirupą. Bet labiau pasigilinęs į spintelės turinį radau ryžių ir makaronų. Tai jau pasidariau sau baliu festivalių. Tai va ryt vėl į darbą, gal pavyks ryt su domu susitikti ir gal dar kaip nors lagaminą atgausiu, suktinio tai norisi.

Bendras turtas

Dar viena mintis, kuri kartas nuo larto vis išlenda iš smegenų gilumos, tai bendras turtas. Tarkim man reikia gražto pragrežti skylę. Ką aš galiu daryti :

• Išsinuomoti gražtą
• Nusipirkti gražtą
• Pasiskolinti gražtą
• Pasisamdyti grežeją kuris tai padarys už mane
• Persigalvoti ir nieko negrežti

Išsinuomoti turbūt būtu priimtiniausias variantas iš visų išvardintu. Nes pirkti gražtą keliem panaudojimam kaip ir brangu. Pasiskolinti galima, jei turi gerą kaimyna ir dažnai tuo nepiknaudžiauji. Samdyti daugeliu atveju bus brangiau ir užtruks ilgiau. Aišku, visada galima nieko nedaryti.
O gal susimesti su kaimynu ir jo draugu ir nusipirkti gražtą bendram naudojimui. Tokioj situacijoj reikia tiksliai žinoti:

• Kas bus atsakingas už isigytą daiktą
• Kas ir kiek ir kada juo naudosis
• Kaip bus daiktas taisomas gedimo atveju (garantija, remonto fondas)
• Ar galima po isigyjimo prie daikto naudojimo prisidėti dar kam nors
• Ką daryti jei vienas iš bendrasavinikų nebenori juo būti

Tai tokios va mintys man kartas nuo karto neduoda ramybės. Vis užeina impulsyvus noras nusipirkti žaidimų kopiuterį Wii. Bet kai pagalvoji tai vienas ir pastoviai juo tikrai nežaisiu. Tai va ir galvoju ar tokio principo negalima būtu pritaikyti.

Drabužių džiovinimo spinta

Šiais metasi slidinėdamas Čekijoje, susidūriau su šlapių rūbų problema. Tada man kilo klausimas, kodėl aš niekur nemačiau naudojant drabužių džiovinimo spintos. Taigi dabar, kartas nuo karto vis pagalvoju, kad būtu idomu patikrinti kaip spintoje, iš apačios pučiant šiltą orą, džiūtų drabužiai.
Reiktu išsiaiškinti, drabužių džiūvimo greičio priklausomybę nuo pučiamo oro temperatūros bei oro kiekio. Taip pat energijos sanaudas.
Tokiam bandymui atlikti reiktu sukonstruoti spintą su tokiais transducer'iais:

• Oro santykinės drėgmės sensorius
• Temperatūros sensorius
  
• Svorio sensorius
• Oro pūtikas
• Oro šildytuvas

Turint tokią instaliaciją, būtu galima stebėti kaip kinta džiovinamo drabužio svoris, kaip pasikeičia įeinančio ir išeinančio oro dregmė bei temperatūra.
Panašus bandymas yra aprašytas čia. Tačiau šis bandymas man nepatiko tuo, jog jis labai retai nustatinėjo aplinkos parametrus, bei oro padavimas, mano manymu, buvo neoptimalus. Taip pat jis taip ir neatsakė mano klausimo, kodėl aš niekur nemačiau naudojant džiovinimo spintos.

Idea 1

Updated info