Vertindamas šią Eduardo Kriščiūno veiką teismas pažymi, kad, vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 8 punkto nuostata, jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu, taigi šioje situacijoje Eduardas Kriščiūnas, matydamas, kad kelio ženkle nurodyta informacija skiriasi nuo kelių ženklinimo, privalėjo vadovautis kelio ženklu Nr. 533, Nr. 534 "Pėsčiųjų perėja", kuris yra akivaizdžiai matomas, ir privalėjo kirsti kelio važiuojamąją dalį nulipęs nuo dviračio.O dabar apie viską nuo pradžių. Yra toks Vilniaus gyventojas Eduardas Kričšiūnas, kuris be visų kitų man nežinomų užsiėmimų yra aktyvus miestietis, kovojantis už pėsčiųjų ir dviratininkų teises bei labai smarkiai neduodantis ramybės projektuotojams, kurie projektuoja, nesilaikydami STR (statybų techniniai reglamentai). Ypač visuomeninės erdvės. Per siauras šaligatvis, per mažai parkavimo vietų, pažeistos zonos, etc...
Iš dalies dėka Eduardo dauguma vilniečių šią vasarą savaitgaliais pagaliau galėjo laisvai vaikščioti Gedimino prospekto viduriu. Netolima praeitis kaip atrodė situacija Gedo prospekte iki tol:
Dėl savo veiklos Eduardas turi labai daug jo nemylinčių žmonių. Viena grupė, kuri smarkiai nemyli Eduardo, yra taksistai (dėl aiškinimo, kad reik KET laikytis). Kita yra politikai (dėl nepatogių klausimų), bet čia kita tema. Taigi, vieną dieną taksistas vaizdo registratoriumi užfiksavo, kaip Eduardas dviračiu važiuoja per perėją. Čia užregistruotas vaizdas:
O dabar apie visas detales, kurios pačios savaime kaip ir normaliai atrodo, bet kai viskas susijungia į visumą, gaunasi labai keista situacija.
Veiksmas vyksta Vokiečių gatvėje, kuri visa yra paženklinta "Gyvenamoji zona" ženklu. Pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.
Kaip matom, dar yra ir perėjos ženklas. Ir realiai šiuo atveju jis nepagerina pėsčiųjų situacijos, bet pablogina, nes jau nors ir veiksmas vyksta "Gyvenamojoje zonoje", atsiradęs kelio ženklas įpareigoja pėsčiuosius per gatvę eiti tik šioje vietoje.
Be visa to, ant grindinio yra 1.14 kelio ženklinimas. Kitaip sakant ant žemės nupieštas dviračių takas. Taisyklėse aprašytas taip :
1.14. Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį, arba žymi dviračių juostos dalį važiuojamojoje dalyje. Šias linijas leidžiama kirsti iš abiejų pusių.Ir prie šios situacijos pridėjus dar ir teismo sprendimą, rezultate gaunasi, jog jei kur prie perėjos ir matote pažymėtą dviračių taką, jis automatiškai nebegalioja, nes yra "Pėsčiųjų perėjos" ženklas. Laimei teismo sprendimas dar ne galutinis ir yra galimybė jį skųsti. Taigi jei esi teisininkas, prijaučiantis pėstiesiems ir / arba dviratininkams, Eduardui padėtų tavo pagalba. Čia yra paskutinis teismo sprendimas.
Yra, aišku, ir gerų dalykų šioje istorijoje. Pasirodo, policija turi pajėgumų reaguoti į tokius nusižengimus, taigi drąsiai galite fiksuoti ir siųsti policijai mieste pastebėtus pažeidimus. Kad dar ir savivaldybė taip pat efektyviai tokias kelių ženklinimo klaidas ištaisytų, būtų nuostabu.
P. S. Čia yra visa istorija nuo pradžių: "Vilniaus dviračių takų kuriozai"
P. P. S. Kai užupio gyventojai prašė įrengti perėją prie Angelo paminklo, jiems buvo atsakyta, jog gyvenamojoje zonoje perejos neįrenginėjamos, nes ir taip pėstieji turi pirmenybę. Tačiau po kurio laiko, eilinio miesto gerinimo etapu, paišant dar perėjų gyvenamosiose zonose, ir užupis gavo savo perėjų. Istorija čia.