Kelių ženklinimo klaida

Vertindamas šią Eduardo Kriščiūno veiką teismas pažymi, kad, vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 8 punkto nuostata, jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu, taigi šioje situacijoje Eduardas Kriščiūnas, matydamas, kad kelio ženkle nurodyta informacija skiriasi nuo kelių ženklinimo, privalėjo vadovautis kelio ženklu Nr. 533, Nr. 534 "Pėsčiųjų perėja", kuris yra akivaizdžiai matomas, ir privalėjo kirsti kelio važiuojamąją dalį nulipęs nuo dviračio.

O dabar apie viską nuo pradžių. Yra toks Vilniaus gyventojas Eduardas Kričšiūnas, kuris be visų kitų man nežinomų užsiėmimų yra aktyvus miestietis, kovojantis už pėsčiųjų ir dviratininkų teises bei labai smarkiai neduodantis ramybės projektuotojams, kurie projektuoja, nesilaikydami STR (statybų techniniai reglamentai). Ypač visuomeninės erdvės. Per siauras šaligatvis, per mažai parkavimo vietų, pažeistos zonos, etc...

Iš dalies dėka Eduardo dauguma vilniečių šią vasarą savaitgaliais pagaliau galėjo laisvai vaikščioti Gedimino prospekto viduriu. Netolima praeitis kaip atrodė situacija Gedo prospekte iki tol:

Dėl savo veiklos Eduardas turi labai daug jo nemylinčių žmonių. Viena grupė, kuri smarkiai nemyli Eduardo, yra taksistai (dėl aiškinimo, kad reik KET laikytis). Kita yra politikai (dėl nepatogių klausimų), bet čia kita tema. Taigi, vieną dieną taksistas vaizdo registratoriumi užfiksavo, kaip Eduardas dviračiu važiuoja per perėją. Čia užregistruotas vaizdas:

O dabar apie visas detales, kurios pačios savaime kaip ir normaliai atrodo, bet kai viskas susijungia į visumą, gaunasi labai keista situacija.

Veiksmas vyksta Vokiečių gatvėje, kuri visa yra paženklinta "Gyvenamoji zona" ženklu. Pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.

Kaip matom, dar yra ir perėjos ženklas. Ir realiai šiuo atveju jis nepagerina pėsčiųjų situacijos, bet pablogina, nes jau nors ir veiksmas vyksta "Gyvenamojoje zonoje", atsiradęs kelio ženklas įpareigoja pėsčiuosius per gatvę eiti tik šioje vietoje.

Be visa to, ant grindinio yra 1.14 kelio ženklinimas. Kitaip sakant ant žemės nupieštas dviračių takas. Taisyklėse aprašytas taip :

1.14. Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį, arba žymi dviračių juostos dalį važiuojamojoje dalyje. Šias linijas leidžiama kirsti iš abiejų pusių.

Ir prie šios situacijos pridėjus dar ir teismo sprendimą, rezultate gaunasi, jog jei kur prie perėjos ir matote pažymėtą dviračių taką, jis automatiškai nebegalioja, nes yra "Pėsčiųjų perėjos" ženklas. Laimei teismo sprendimas dar ne galutinis ir yra galimybė jį skųsti. Taigi jei esi teisininkas, prijaučiantis pėstiesiems ir / arba dviratininkams, Eduardui padėtų tavo pagalba. Čia yra paskutinis teismo sprendimas.

Yra, aišku, ir gerų dalykų šioje istorijoje. Pasirodo, policija turi pajėgumų reaguoti į tokius nusižengimus, taigi drąsiai galite fiksuoti ir siųsti policijai mieste pastebėtus pažeidimus. Kad dar ir savivaldybė taip pat efektyviai tokias kelių ženklinimo klaidas ištaisytų, būtų nuostabu.

P. S. Čia yra visa istorija nuo pradžių: "Vilniaus dviračių takų kuriozai"

P. P. S. Kai užupio gyventojai prašė įrengti perėją prie Angelo paminklo, jiems buvo atsakyta, jog gyvenamojoje zonoje perejos neįrenginėjamos, nes ir taip pėstieji turi pirmenybę. Tačiau po kurio laiko, eilinio miesto gerinimo etapu, paišant dar perėjų gyvenamosiose zonose, ir užupis gavo savo perėjų. Istorija čia.

Apie greičio viršijimą

Didžiąją gyvenimo dalį buvau daugiau pėstysis nei vairuotojas. Šią vasarą taip jau nutiko, kad iš miesto centro persikėliau gyventi į miesto pakraštį ir dabar daug dažniau važiuoju automobiliu nei vaikštau pėsčiomis. Dažniausias mano maršrutas darbas - namai - darbas. Ir beveik kiekvieną kartą važiuodamas negaliu nepastebėti, kaip dauguma vairuotojų nepaiso greičio ribojimo ženklų. Nesakau, aš ne šventasis, tikrai kartais viršiju greitį, bet kai 50 km/h atkarpoje su perėja, prietemoje ir lyjant, tave pralenkia sunkvežinis 80+ km/h greičiu - darosi pikta. Tada prisimeni klasikinę "Trolley problem". Pateiksiu ją čia perfrazuotą:

Važiuoji sunkvežimiu, kai staiga ant perėjos iš nežinia kur iššoka iš mokyklos keliaujantis penktokas (dėl didesnės dilemos, tarkim, tas penktokas yra tavo sūnus). Sustoti nebėra laiko. Tu gali pasirinkti: 

a) važiuoti toliau tiesiai ir mirtinai partrenkti moksleivį, arba 

b) pasukti ir nunešti stotelę su joje autobuso laukiančiomis pensininkėmis.

Ši dilema dažnai prisimenama ir diskusijose apie autonominius automobilius. Kaip teisingai pasielgti kompiuteriui tokiose situacijose. Bet ką pamiršta dauguma, kad autonominiai automobiliai visų pirma nepakliūna į tokias situacijas, nes jie neviršyja leistino greičio. Sunkvežimio atveju tu nužudei tą moksleivį ne tada kai fiziškai į jį atsitrenkei, bet tada kai viršijai greitį. Viršydamas greitį tu pastatai save į situaciją, kurioje (galimai) nebeturi kito pasirinkimo kaip tik ką nors nužudyti.
Nes jei neviršyji greičio, "Trolley problem" ne be tokia jau ir dramatiška gaunasi, nes atsiranda slaptas punktas:

c) sustoji ir praleidi moksleivį per perėją

 Tai jei kas nori / gali, imkite ir naudokite šią idėja socialinėse reklamose. Gal supras žmonės, kad "nėra pasiteisinimo viršyti greitį" (žiopli pėstieji, nemato kad aš važiuoju, naudoja telefonus ir šiaip važinėtų geriau). Čia reklaminis šūkis iš olandiškos reklaminės kompanijos

Kosmonautai politikoje

https://en.wikipedia.org/wiki/Law_of_triviality

Įsivaizduokime, kad NASA ruošias statyti kosminį laivą skrydžiui į marsą. Gauna valstybinį biudžetą ir užuot surinkę komandą iš geriausių inžinierių, paskelbia demokratinius rinkimus. Kandidatuoti gali visi. Rinkimo teisę turi kiekvienas 18+ pilietis. Ką žadą kandidatai inžinieriai niekas netikrina. Visiems ok, jei kuris nors žada padaryti jog raketa skristų didesniu nei šviesos greičių, kitas žada padaryti kad raketa skristų nenaudodama kuro, kitas sako esąs geriausias indžinierius, nes jo senelis buvo labai geras inžinierius (beje pastarasis vis tiek atrodo patikimiausiai). Atrodo neįtikėtina, kad NASA kada nors taip pasielgs. Ir visiems OK dėl to, niekas nesako, "ė, NASA naudoja valstybinius pinigus" dėl to turi būti demokratiniai rinkimai.
Bet va su valstybės valdymų kažkaip šitas nesigauna dalykas. Niekam nekyla klausimas, kodėl norint gauti leidimą projektuoti paprastos konstrukcijos statinius reikia daugiau egzaminų išlaikyti nei norint projektuoti valstybę. Net mašiną norint vairuoti reik teises išsilaikyti. Ir tuo labiau niekam nekliūna, kai per rinkimus į valstybės inžinierių postus kakžkas žada jog BVP augs 89% per mėnesį, arba kad padidins išmokas ir sumažins mokesčius, nu ir dar visiems po butą.
Mano momentine nuomone demokrainė technokratija (nemaišyti su autokratija) būtų geresnis būdas valstybėms "skristi į marsą" (ilgalaikis, sudėtingas uždavinys reikalaujantis daug bendradarbiavimo). Žmonės balsuoja už tikslus, o tikslus įgyvendina ekspertai, remdamiesi realiais duomenimis. Matuodami kaip sekasi tuos tikslus įgyvendinti ir pateikdami ataskaitas tiesiogiai rinkėjams.

P.S čia yra padrikos dušo mintys, tiesiog burbančios ir nesiūlančios nieko konstruktyvaus. Nepriimkite rimtai, aš valstybės valdyme visai nenusimanau. Tiesiog mąstau analogijom.

Kuo skiriasi plyta nuo "eismas draudžiamas"

Draudžiamoji trijulė.

Kuo skiriasi šie ženklai, ilgą laiką man buvo mįslė. Bet man rodos pradedu suprasti. Tai noriu tuo supratimu pasidalinti.

Draudžiama įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą. Šitas yra pats griežčiausias. Jį pamatęs, turėtum įsivaizduoti, kad priešais tave mūrinė siena. Jokiu būdu negali ten važiuoti. Nesvarbu, gyveni ten ar keleivius veži. Jis paprastai naudojamas "uždaryti" vienpuses gatves, kad žmonės prieš eismą nepradėtų važiuoti, arba gatvę paverčia pėsčiųjų gatve po darbo valandų, taip kaip padaryta gedimino prospekto pradžioje Vilniuje.

Draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus maršrutinį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones. Šiek tiek švelnesnis draudimas nei plyta. galima važiuoti neįgaliesiems. Bet priešingai nei plyta, labai tikėtina, kad tai nėra vienpusė gatvė ir eismas yra draudžiamas toje gatvėje iš visų pusių. Šis ženklas draudžia važiuoti net jei veži prekes ar gyveni toje gatvėje. Todėl šis ženklas naudojamas rečiau nei "draudžiamas motorinių  transporto priemonių eismas".

Draudžiamas motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų eismas, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones. Šis ženklas labiausiai paplitęs ir mažiausia apribojantis. Jis negalioja taksistams, kurie veža keleivius, gyventojams kuriems reikia iki namų privažiuoti, taip pat aptarnaujančiam personalui kuris veža prekes. Šio ženklo šalutinis efektas yra tas, kad kažkodėl jis leidžia motociklų eismą. Dėl ko aš visai nepykstu, bet manau, kad čia šalutinis efektas, o ne užmanymas.

O pabaigai vilniečiams aktuali nuotrauka, kuri jau kurį laiką man neduoda ramybės. Pagal aukščiau surašytus paaiškinimus, kaip galvojate, ar galėčiau kurią dieną po darbo, tarkim aštuntą ateiti su draugais futbolą pažaisti gedo prospekte? Gal kas norėtų prisijungti?

Mano dabartinė nuomonė apie narkotines medžiagas

Nesugalvojau neutralios asociatyvinės nuotraukos...

Prieš rinkimus vienas iš kandidatų testų yra paklausti kokia jų pozicija dėl kanapių legalizaavimo. Kadangi aš ne kandidatas, tai manęs niekas neklausia, bet aš vistiek pasakysiu. Mano nuomone visų pirma, visom narkotinėms medžiagoms turi būti taikomi vienodi apribojimai. Gal tiksliau, bet kokia išimtis turi būti pagrįsta tyrimais. Nes narkotikas nelygus narkotikui (alkoholis kaip ir nikotinas mano nuomone yra narkotikas). Narkotikų esmė yra jų vartojimas. Tai yra, žmogus nori svaigintis, naudoja narkotikus, žmogaus tikslas paiektas, jis niekam tai darydamas nemaišo (Gal kas svaiginasi galvą į sieną daužydamas). Todėl manau jog žmogus turi turėti visišką laisvę pats gaminti ir vartoti ką tik nori. Problema atsiranda kai atsiranda pinigai. Kaip jau rašiau, kai įsijungia kapitalizmas, jis neturi viršutinės ribos pelnui. Kai kas nors pradeda gaminti ir pardavinėti narkotikus ir iš to uždirbti, yra visais būdais skatinamas vartojimas ir bandoma didinti pelną. Ar tai būtų alkoholis ar tabakas. Dabar turimi du legalūs narkotikai kuriuos žinau. Todėl mano nuomone turėtų būti draudžiama ekonominė veikla kuri pelną gautų iš narkotikų gamybos. Nori svaigintis, užsiaugink, pasigamink. Išmoksi sodininkystės, chemijos, knygų paskaitysi. Bet neturėtų būti įmonių, kurios pelnytųsi iš to. Aišku čia visai ekonomikai nenaudinga, mažiau darbo vietų, mažiau pinigų. Bet gal ką gudriau dirbti galim sugalvoti.
Aišku yra išimčių tam pačiam alkoholiui kuris ne tik svaigintis naudojamas. Tarkim laboratorijose, pramonėj, langų valikliuose. Bet tai manau išsprendžiama. Nes kad ir tuos pačius opijatus dabar medicina naudoja ir sugeba kažkaip legaliai pagaminti ir niekas dėl to neverkia.
Ir dar, pažiūrėkite šitą trumpą filmuką.

P.S. žiūrėsime kaip keisis mano nuomonė augant mano vaikams. Ir taip čia daug klausimų lieka neatsakyta ir viskas labai supaprastintai pateikta.

Kodėl reikia ilgesnių savaitgalių

Man kartais neduoda ramybės kapitalistinės ekonomikos veikimas. Tiksliau gal to veikimo rezultatas. Pabandysiu paaiškinti. Kapitalizmo esmė (kaip aš, nestudijavęs ekonomikos, suprantu) yra uždirbti pinigus ir tai daryti kuo efektyviau. O rezultatai matuojami pagal sukuriamą vertę. Kuo daugiau jos, tuo geriau (kaip ją paskaičiuoti čia jau kitas klausimas). Taigi tarkim esu skutimosi peiliukų gamintojas. Gaminu peiliukus ir juos parduodu. Gautus pinigus panaudoju geresnių peiliukų gamybai. Gaunu dar daugiau pinigų. Dalį jų jau skiriu ne tik gamybai, ar tobulinimui bet ir reklamai, kad žmonės pirktų būtent mano gaminamus peiliukus. Bet ateina laikas kai pagaminu tiek daug peiliukų, kad žmonės tiesiog nebespėja jų sunaudoti. Mano verslas nebegali augti kiekiu. Tada pradedu skirti dar daugiau pinigų reklamai ir pardavinėju peiliukus brangiau. Verslas ir toliau auga, sukuriamos naujos darbo vietos reklamos specialistams. Gaunu dar daugiau pinigų. Verslas vis dar negali augti kiekiu, taigi vėl didinu kainas, pridedu daugiau ašmenų į peiliukus, dar daugiau pinigų išleidžiu reklamai, sukuriu dar daugiau darbo vietų. Ant popieriaus viskas labai gražu mano rinkos vertė milžiniška, sukurtas kalnas darbo vietų. Bet kiek atsitraukus supranti, kad beauginant efektyvumą ir pajamas, kažkur pasimiršo pagrindinis tikslas. Nusiskusti. Kapitalizmo problema yra tai, kad jis neturi apibrėžtos viršutinės ribos. Kitaip sakant kapitalizmui niekada nėra "pakankamai". Nėra to galutinio tikslo, kurį galima pasiekti ir eiti ilsėtis. Taip, kapitalizmas skatina efektyvumą. Bet tas efektyvumas nepavirsta į daugiau laisvo laiko. Jis visada pavirsta į dar daugiau naujo darbo.
Būtent apie tai man priminė Aurimo pasidalintas straipsnis "ON THE PHENOMENON OF BULLSHIT JOBS"
Tai kaip gi to išvengti, kaip padaryti, kad kylant efektyvumui pagaliau reikėtų mažiau dirbti, o ne užsiversti naujoviškais darbais, kad tik būti užimtam penkias dienas iš septynių... Taip, teisingai, reikia ilginti savaitgalius. Kaip teko girdėti sakant skandinavus, work smart, not hard... Labai tikiuosi sulaukti keturių dienų darbo savaitės.

P.S. taip čia atsiranda nauji iššūkiai. Ką daryti su elektrinėm kurios veikia ištisą parą, ligoninės, mokyklos, darbai kuriuos reikia daryti nuolatos, bet manau tai yra išsprendžiama.

Interneto naujienų 101*

Interneto naujienas galima suskirstyti į kelias grupes. Apie vieną iš jų noriu parašyti. Pagal 1976 metų filmą The Network pavadinsiu šią naujienų grupę "You got to get MAD!!!" Iš filmo ištraukos tūrėtų būti aišku kodėl:



Susižavėjusiems šia kalba pateikiu filmo tag-line: "A television network cynically exploits a deranged former anchor's ravings and revelations about the news media for its own profit."

Manau, kad tokio tipo naujienos geriausiu atveju sugaišina visų mūsų laiką, blogiausiu atveju - supriešina mus ir kažkam padeda siekti savo tikslų.
Štai keletas pavyzdžių iš mano asmeninio socialinio srauto:

• SWITZERLAND’S NOT PLAYING GAMES With Muslim Immigrants: “If you reject our culture, we will reject your application for citizenship".
• Lietuviškame DELFI šios naujienos nėra: Europos Komisija labai nepatenkinta, kad Lietuva drįsta atsirinkinėti kvotinius pabėgėlius.
• Vienoje Albanijos ligoninėje gyvi sudeginti pacientai. Viskas vyko prieš stebėjimo kameras.

Mano nuomone, tai nėra naujienos. Tai yra informacija, kuri jus piktina (be realaus pagrindo). Atiminėja jūsų laiką, o svarbiausia nukreipia jūsų dėmėsį nuo iš tikro svarbių (kas jums bebūtų svarbu gyvenime) dalykų. Todėl labai prašau, nesidalinkite tokia informacija ir neleiskite jai plisti. Visada prieš dalindamiesi, pasitikrinkite bent kelis dalykus:

• straipsnis turi autorių;
• straipsnyje nurodytas informacijos šaltinis (patikrinkite, ar šaltinis originalus, o ne dar vienas portalas);
• straipsnis turi datą (atrodo elementaru, bet būna, kad penkerių metų senumo straipsniu dalijasi kaip aktualija);
• pažiūrėkite kitus to paties portalo straipsnius, ar jie visi nėra tendencingi;
• jei straipsnyje kažkas kritikuojama, ar yra kritikuojamos pusės atsakymas;
• jei dalinamasi video įrašu ar nuotrauka, ar tikrai tekstas atitinka turinį;
• ar portalas, kuriame patalpinta informacija, turi kontaktinius duomenis (max234@gmail.com - nesiskaito);
• ar straipsnio antraštė atitinka straipsnio turinį;
• ar straipnis jus pasiekė per "Sponsored" kanalus.

Kodėl jums tai turėtų rūpėti? Įsivaizduokite, dabar yra balandžio pirmoji. Internetuose pamatote straipsnį apie tai, kad lietus paplovė Gedimino kalną ir nugriuvo pilies bokštas. Jūs nesusimastęs pasidalinate šia informacija feisbuke ir išskubate gyvai pažiūrėti, kaipgi atrodo ta nugriuvusi pilis. Ir tik pakeliui suprantate, kad šiandien balandžio pirmoji. Jaučiatės apgautas, norite ištrinti tą post'ą, bet po juo jau pilna pašiepiančių komentarų, apie tai, kad čia ne tiesa, o tik balandžio pirmosios pokštas. 

Įsivaizdavote?

Tai dabar supraskite, kad suinteresuoti žmonės nepergyvena, ar šiandien yra balandžio pirmoji, ar ne, ir rašo "you got to get MAD!!!" straipsnius kiekvieną dieną. O tikslas geriausiu atveju - pelnas iš reklamos, blogiausiu - supriešinimas ir destabilizacija. O tai naudinga tam, kas nepatenkitas dabartine situacija. Pasidalinsiu keliomis citatomis iš šio straipsnio: "America, welcome to the war":

"Russia is effectively using our democracies and our systems of rule of law against us. The method works like a computer virus. They insert a lie, a false accusation, a fabrication, an illegally-obtained private conversation — some form of kompromat — into our media, competing for ratings and ad revenue, and then they let us tear ourselves apart."

"They are elements of an openly stated doctrine — a resurrection of Soviet style political warfare, in which intelligence agencies seek to amplify divisions among their enemies, weakening the Western front by sowing discord and dissent whenever the opportunity presents itself."

Taigi, dar kartą, būtike atidūs, nepamirškite, kad kiekviena diena propogandai yra "balandžio pirmoji" ir nepasimaukite ant jos spąstų. O jei tai ir ne propoganda, o tik bandymas užsidirbti iš reklamos, tai bent jau negaišikite kitų laiko.


(*) 101 (one-o-one) taip žymimas pirmasis kursas kokio nors dėstomo dalyko. Kitaip sakant pradmenys.