Saulė pastatyta?

Formalus įrašas apie progresą. Prieš beveik pusę metų išeidamas atostogų buvau deklaravęs savo planus. Vienas iš jų buvo saulės sistemos pagaminimas ir eksponavimas. Taigi, planas realizuotas. Per kultūros nakties renginį Vilniuje, sėkmingai pristačiau saulės sistemos modelį ant Neries pakrantės. Tai buvo laikina vienadienė instaliacija, vaizduojanti saulę ir keturias artimiausias planetas. Pradinis tikslas buvo pavaizduoti realius atstumo ir dydžio santykius tarp mūsų namų (žemės) ir artimiausios žvaigždės (saulės). Sutemus saulė ir žvakių kelias atrodė tikrai gražiai (nustebinau pats save), atėjo nemaži žmonių pasidomėti, kas čia per žibintas pastatytas. Interesantams aiškinau bei dalinau informacinę medžiagą beigi saldainius. Nežinau, kaip pavyko perteikti mintį, nes po renginio neišgirdau beveik jokių atsiliepimų. Na čia tik save gali kaltinti, kad nepasirūpinau efektyvumo pamatavimu. Taigi, keletas nuotraukų iš renginio. Ačiū Astai.

Po kultūros nakties, jau buvo suplanuotas tos pačios instaliacijos eksponavimas "Degančio Jono" festivalyje. Pirmas lietuvių bandymas rengti "Burning man" regioninį festivalį. Festivaliu labai patenkintas, bet jau pastebėjau pimus savo instaliacijos idėjos išsikraipymus. Naktį šviečianti saulė visiškai užgožia nutolusias ir žymiai blyškesnes planetas bei pagrindinę idėją. Daugumai net neaišku, kad planetos ir saulė yra ta pati instaliacija, o kai kas, net nepastebi planetų. Saulę mato tik kaip didžiulę šviečiančia sferą. Vėlgi, mano paties kaltė, jog nesugebu vizualiai paaiškinti ir nurodyti planetų ir saulės bendrumo.
Po "Jono" saulė buvo supakuota ir padėta į sandeliuką neapibrėžtam laiko tarpui, kol vieną dieną gavau pasiūlymą atvežti saulę (kaip koks komunistas) į dar vieną festivalį. Šį kartą "Yaga". Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad jau buvo pabodę surinkinėti ir išrinkinėti tą pačia konstrukciją. Čia galima pavadinti projektavimo klaida, kad nebuvo pagalvota apie efektyvų surinkimą ir išrinkimą. Nors technologiją jau atidirbom, bet vistiek surinkimas reikalauja nemažų fizinių ir laiko resursų. Taigi saulė patekėjo Yaga, bet šį kartą jau be planetų. Ir tai buvo visiškas nukrypimas nuo originalios idėjos. Saulė tapo paprastu festivalininkų traukos centru naktyje. Taip, ji atrodė tikrai gražiai ir patraukliai. Tiesiogine prasme patraukliai, tiek uodams, tiek naktinėjantiems festivalio dalyviams. Bet apie kosmosą ir jo beribes erdves jau niekam minčių tai nebekėlė.

Yaga saulė švietė net per lietų.

Taigi, dabar saulė vėl nusileidusi vasarnamio verandoje, laukia kito užtekėjimo. Ir šį kartą labai noriu, jog tai būtų patekėjimas be nusileidimo. Noriu šį kartą rasti vietą, kur saulė galėtų būti surinkta, suklijuota ir nudažyta aplinkos poveikiui atspariais dažais ir eksponuojama visą laiką, kol vandalai ar gamta privers ją nusileisti. Būtų nuostabu ją patekinti Nidos meno kolonijoje, kur ji ir gimė. Na bent pradinė mintis ir konstrukcijos idėja. O jei jau perskaitei visą šitą tekstą iki pat pabaigos, tai gal turi kokį nors pasiūlymą, kur dar galima būtų eksponuoti dviejų su puse metrų skersmens šviečiančią sfera. Parašyk komentarą. Parašyk, jei ir neturi pasiūlymo kur eksponuoti, bet turi kažkokių kitokių pastebėjimų ar pasiūlymų. Tai tiek.

1/20 sferos

1/20 sferos.

Šiandien pasirodė pirmasis saulės lopinėlis. Po ilgo tinginiavimo, pagaliau šis tas pajudėjo. Pavaizduotas vienas iš dvidešimties icosahedron'o trikampių, kuris priartintas prie apibrėžtinės sferos paviršiaus. Kolkas, tai tik bandomasis, apie metro diametro, modelis. Pasimokinęs iš jo klaidų, spauzdinsiu galutinę trijų metrų skersmens seferą. Ir dar darbų sąraše, dekoracijos. Visa sfera bus išraižyta saulės ir planetų simboliais. Čia bus sunkioji dalis, nes... Nu dar ne prie meno aš... Jei yra norinčių ką pasiūlyti, nesislėpkite.

Sukam vairą

Šiais metais mano aplinkoje atsirado nemažai žmonių, kurie nusprendė nustoti dirbti tai, ką dirbo ilgą laiką ir ilgesniam laikui pakeisti savo kasdienybes. Sulanksčiau pirštus, gaunasi dešimt žmonių. Ir kiek žinau nei vienas šių sprendimų nebuvo panašus į "dabartizmo" ar "craabs.ru" propoguojamus "daryk dabar", "daryk nieko" ar "pasiųsk viršininką" variantus. Nei vienas nebuvo nei atleistas, nei ko prisidirbęs (kiek žinau). Tiesiog suprato, kad nori kažko kito (ilgam ar trumpam) susipanavo ir įgyvendino. Vieniems tai truko ilgiau, kitiems trumpiau, kitiems dar vyksta. Viskas priklauso nuo gyvenimo inertiškumo.
Aš būsiu vienuoliktas žmogus. Nuo vasario mėnesio nustosiu dirbti maždaug pusei metų. Daug kas klausia ką darysiu. Ieškosiu savę? Keliausiu aplink pasaulį? Dykaduoniausiu? Negaliu tiksliai pasakyti veiksmų kuriuos darysiu. Neturiu plano kuris suvalgys mano pusmetį, bet turiu gaires, kaip leisiu laiką. Pagrindinis tikslas plėsti akiratį. Pamatyti, pažinti, patirti, tai kas praslydo pro mane iki šiol. Žinau, kad pusė metų yra juokingai mažai, bet bandysiu koncentruotis į žmones kurie :

• kuria ir vietas kuriuose tai vyksta. Kuria - plačiąja prasme. Ne tik menininkai kurie kuria meną. 
• daro daugiau nei iš jų reikalaujama, ar net tai, ko iš jų niekas nereikalauja. 
• žino ką nori padaryti ir tuo dalinasi su kitais. 
• sugeba uždegti kitus žmones savo idėjomis ir jas įgyvendina. 
• myli tai ką jie daro.

O kaip išeities tašką nuo ko pradėti sugalvojau iki vasaros saulėgįžos pagaminti ir eksponuoti saulės sistemos modelį. Aišku, dabar net man pačiam toks sumanymas vis dar kelia baimių, bet daugiau mažiau visos jos neracionalios. Žinoma tokių dalykų jau prikurtą daugiau nei gali tikėtis, bet galiu pasakyti, kad tik pradėjęs domėtis kaip tai realizuoti, jau spėjau praplėsti savo akiratį. Manau kuo toliau tuo įdomiau bus. Kodėl noriu padaryti būtent tai, plačiau parašysiu atskirai.
Taip pat, per tą laiką, noriu iki naudotino ir gyvybingo varianto pabaigti vystyti prieš metus pasaulį išvydusį projektą "Alaus radaras". Tikiuosi mano bendraminčiai šiuo klausimu nepraras entuziazmo, nes pastaruoju metu aš pats buvau pakankamai apatiškas šio projekto klausimu.
Keliausiu, bet keliausiu ne atstumais o patyrimais. Nebūtina nugabenti savo kūną į kitą planetos pusę, kad patirtum emocinį pakylėjimą. Nesakau, kad tai nepadeda, bet atradimo džiaugsmą gali išgyventi užėjęs į niekados nematytą kiemą esanti tavo kasdienio maršruto namai-darbas-namai kelyje. Įdomių žmonių gali sutikti net ir savo paties aplinkoje, jei tik užduosi teisingus klausimus, o kaimyninėje valstybėje gali pasijausti, kaip kitam pasaulio krašte jei sugebėsi neiti plačiais pramintais takais. Labai skeptiškai žiūrėjau kai man sakydavo "aplinka tau siunčia ženklus", bet gal taip ir yra, tik aš apversčiau šį pasakymą. Stebėk kas vyksta aplinkui ir žinok ko nori. Pamatysi ko nematęs.
O gyvenimo inerciškumą galima palyginti su laivu. Kuo didesnis laivas tuo sunkiau jį yra pasukti. Tam reikia laiko. Bet jei žinai, kur nori plaukti tiesiog reikia sukti. Jei plauki mažų įsipareigojimų kateriu, tai manevras bus pakankamai greitas. Jei transatlantiniu atsakomybės laineriu skrodi bangas, teks būti kantriam laukiant, kol laivas pradės reaguoti į vairo pasukimą. Ir tikrai joukingai šiame palyginime atrodytų "dabartistai" kurie nesukdami vairo, šoka per bortą ir krauliu varo į horizonte pamatytą tropinę svajonių salą. Kiekvienam savo.
Konfucijaus sakė (ne lietuviškai, bet čia laisvas vertimas): "Susirask mėgstamą veiklą ir tau niekada neteks dirbti", o perfrazuotas variantas "Susirask mėgiamą nedarbą ir nedirbk" (manau, kad atorius žinomas). Peace^*.


^* nežinau, kam priklauso copyright'as