Klaidingas supratimas apie dviračių eismą

Gedimino prospektas yra gyvenamoji zona (max 20 km/h) , o savaitgaliais juo esimas yra draudžiamas. 

Eilinį kartą atsitiktinė FB diskusija privertė atsiversti kelių eismo taisykles. Šį kartą apie dviračius ir dviratininkus. Dviratininkų dalis ypač trumpa. Dešimt punktų. 420 žodžių. (KET). Čia noriu pasidalinti savo neprofesionalia interpretacija apie klaidingus dviračių eismo supratimus.

1. Dviratininkas visada privalo važiuoti dešine kelio puse.

106. Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto.

Kitaip sakant, jei dviratininkui reikia pasukti į kairę, jis persirikiuoja į kairę kelio pusę.

2. Norėdamas kirsti važiuojamąją kelio dalį dviratininka privalo nulipti nuo dviračio.

58. Dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį, jeigu eismo sąlygos to reikalauja.

Paboldinau aktualų tekstą. Tai yra, jei eismas normalu, dviratininkas gali važiuoti kur jam reikia nenulipdamas nuo dviračio. 

3. Dviratininkai gali važiuoti tik dviračių takais.

57. Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako, dviračių juostos, kelkraščio nėra arba jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto

Manau papildomo paaiškinimo nereikia. 

4. Dviratininkams draudžiama važiuoti šaligatviu.

Žiūrėti prieš tai esantį punktą.

5. Važiuodamas per perėją dviratininka privalo nulipti nuo dviračio.

Čia jokio punkto nepacituosiu, nes tiesiog niekur taisyklėse nerašoma, kad dviratininkui reikia nulipti nuo dviračio važiuojant per perėją. Tiesiog pagal taisykles dviratininkas net neturėtų važiuoti per perėją. Dažnai per kelią eina ir perėja ir dviračių takas greta. Ir per tokį taką kertantį kelią dviratininkas važiuoja nenulipdamas. Ir neturėdamas pirmumo.

6. Kirsdamas kelią dviratininkas niekada neturi pirmumo teisės.

60. ...privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.

Kitaip sakant, jei važiuoji sankryža tiesiai, o varuotojas nori paskuti į dešinę, jis privalopraleisti dviratininką. 

7. Vokiečių gatvėje aštuonmetis negali važinėtis dviračiu.

55. Važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.

Čia labiau bonusas, bet gal ne visi žino. Vokiečių gatvė ir didėle dalis senamiesčio centro yra gyvenamoji zona. Joje maksimalus leistinas greitis yra 20 km/h. Ir ne be reikalo. Nes pėstieji net ir važiuojamoje dalyje turi pirmumo teisę (gali eiti per kelią kur panorėję), o aštunmetis gali nebijodamas važiuoti dviračiu gatve. Čia jei kas nori pažiūrėti, gyvenamųjų zonų žemėlapis : https://goo.gl/bbbvcg

Taip pat gyvenamojoje zonoje riedutininkas turi pirmenybę prieš mašinas, nes jis taip pat skaitomas pėsčiuoju.

Skundikas

Viena istorija, kuri, manau, verta užfiksavimo. Praėjusių metų gruodžio 16-tą dieną vienas dviračių aktyvistas išsiuntė savivaldybei skundą apie, jo nuomone, opią problemą. Masiškai ignoruojamas ženklas sustoti / stovėti draudžiama, dėl ko dviratininkams ir pėstiesiems, ypač mamoms su vežimėliais, yra labai sunku naudotis šaligatviu. Situacija iliustruota nuotraukomis:

Kaip turėtų būti.

Reali situacija.

Kadangi skundas buvo pasirašytas elektroniniu parašu, jis prilyginamas oficialiam dokumentui, į kurį savivaldybė turi atsakyti per nurodytą laiko tarpą. Aišku, atsakymo nebuvo sulaukta. Bėgo laikas, o mašinas toliau kaip statė, taip ir statė toje vietoje. Nežinau, gal už baudas daug surinkdavo toje vietoje, todėl nieko ir nekeitė (spekuliacija).

Antras raundas. 2015 gegužės 11-tą. Po mero rinkimų aktyvistas sugalvojo patikrinti naują merą ir suorganizavo masinį tag'inimą po šią problemą aprašančiu įrašu.

Ištrauka iš įrašo:

Reikalavimai: 1) įrengti A T I T V A R U S, neleidžiančius užvažiuoti ant šaligatvio (nors svarstytina ir galimybė palikti šaligatvyje vietos per automobilio plotį); 2) skirti minimalias N U O B A U D A S -- pastabas -- atsakingiems savivaldybės darbuotojams, per 5 mėnesius nesureagavusiems (2014.12.16: „Dėkojame Jums už elektroninį laišką. Informuojame, kad laiškas gautas, užregistruotas ir persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją“) į pranešimą apie nuolatinius ir daugybinius KET pažeidimus. Kol nepradėsime išreikalauti tiesioginės atsakomybės, esminių pokyčių nei Vilniuje, nei Lietuvoje nebus, hau.

Po mero tag'inimų gegužės 18-tą Remigijus Šimašius pats asmeniškai sureagavo ir į diskusiją įtraukė atsakingą savivaldybės darbuotoją.

Dar po kelių priminimų liepos 1-ą buvo patikinta, jog problema sprendžiama.

Ir štai, birželio 16-tą, matome, jog problema išspręsta.

Nuo gegužės 18-tos iki birželio 16-tos. Kiek daugiau nei mėnuo. Nors praėjusios kadencijos savivaldybė to nesugebėjo sutvarkyti per pusę metų. Bet noriu pabrėžti ne tik šį konkretų atvejį, noriu apskritai atkreipti dėmesį į piliečių aktyvumą, nepabijokime to žodžio, skundžiant ir skundžiantis problemomis, kurios jiems maišo gyventi. Jei matai problemą, neapsiribok pabumbėjimu "aj aj kaip blogai", naudokis egzistuojančiomis priemonėmis, kad ta problema būtų išspręsta. Kažkada jau rašiau savo pamąstymus apie skundimo mentalitetą. Atseit kaip tai blogai, skundikas, stukačius, bla bla bla. Pasikartosiu dar kartą:

P.S. čia dar iš sąmonės srauto apie požiūrį į taisyklių laužymą. Sovietinėj erdvėj sugebėjimas laužyti taisykles ir išdurti sistemą yra laikomas kietumo požymiu. Pasigirti, kaip, kur nusukai. O tie, kurie stengiasi, jog aplinkiniai laikytųsi taisyklių, priešingai, žeminami ir laikomi silpnais žmonėmis (stukačiai).
Tuo tarpu vakaruose atvirkščiai. Žmonės nemato problemos ir net stengiasi pranešti apie pažeistas taisykles: ne vietoje pastatytą automobilį, šiukšlinimą, įtartinus piliečius. Ir tikrai neįsivaizduoju, kad kas kompanijoje girtųsi, kaip nusuko mokesčius ar darbuotojui nesumokėjo atlyginimo.
Gal toks elgesys yra susijęs su ta pačia galimybe keisti taisykles. Įsivaizduoju, kad vakaruose žmonės jaučia, jog jie turi galimybę keisti taisykles, kad jos atitiktų jų interesus, ir dėl to laikosi taisyklių, tuo tarpu į rytus nuo mūsų piliečiai yra savo valdovų malonėje ir jaučiasi bejėgiai pakeisti sistemą, todėl tik belieka ją apeiti. Iš ten gal ir pagarba žmonėms, kurie sugeba apeiti sistemą.
P.P.S Dar prisimenu, kaip kažkas vaikystėje (aš 1981 gimimo) parvažiavęs pasakojo, kokie vokiečiai "stukačiai" ir kad iškart policiją iškviečia, jei bandai pernakvoti kokioje stovėjimo aikštelėje sustojęs. Baisūs ir nedraugiški tie vokiečiai, bet dabar jau pradedu juos suprasti, gal vakarai man praplovė pagaliau smegenis. Greit ir aš pradėsiu fotografuoti ne vietoje priparkuotus auto ir siųsti nuotraukas į policiją. Senas krienas FTW!!!

P.S. Beje, reikia atkreipti dėmesį, kad Vilnius tuo metu turėjo rimtesnių problemų nei ne vietoje statomi automobiliai.

„Air Lituanica“ šaukia kreditorių susirinkimą, bendrovei inicijuojamas neteisminis bankrotas