Kelių ženklinimo klaida

Vertindamas šią Eduardo Kriščiūno veiką teismas pažymi, kad, vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 8 punkto nuostata, jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu, taigi šioje situacijoje Eduardas Kriščiūnas, matydamas, kad kelio ženkle nurodyta informacija skiriasi nuo kelių ženklinimo, privalėjo vadovautis kelio ženklu Nr. 533, Nr. 534 "Pėsčiųjų perėja", kuris yra akivaizdžiai matomas, ir privalėjo kirsti kelio važiuojamąją dalį nulipęs nuo dviračio.

O dabar apie viską nuo pradžių. Yra toks Vilniaus gyventojas Eduardas Kričšiūnas, kuris be visų kitų man nežinomų užsiėmimų yra aktyvus miestietis, kovojantis už pėsčiųjų ir dviratininkų teises bei labai smarkiai neduodantis ramybės projektuotojams, kurie projektuoja, nesilaikydami STR (statybų techniniai reglamentai). Ypač visuomeninės erdvės. Per siauras šaligatvis, per mažai parkavimo vietų, pažeistos zonos, etc...

Iš dalies dėka Eduardo dauguma vilniečių šią vasarą savaitgaliais pagaliau galėjo laisvai vaikščioti Gedimino prospekto viduriu. Netolima praeitis kaip atrodė situacija Gedo prospekte iki tol:

Dėl savo veiklos Eduardas turi labai daug jo nemylinčių žmonių. Viena grupė, kuri smarkiai nemyli Eduardo, yra taksistai (dėl aiškinimo, kad reik KET laikytis). Kita yra politikai (dėl nepatogių klausimų), bet čia kita tema. Taigi, vieną dieną taksistas vaizdo registratoriumi užfiksavo, kaip Eduardas dviračiu važiuoja per perėją. Čia užregistruotas vaizdas:

O dabar apie visas detales, kurios pačios savaime kaip ir normaliai atrodo, bet kai viskas susijungia į visumą, gaunasi labai keista situacija.

Veiksmas vyksta Vokiečių gatvėje, kuri visa yra paženklinta "Gyvenamoji zona" ženklu. Pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.

Kaip matom, dar yra ir perėjos ženklas. Ir realiai šiuo atveju jis nepagerina pėsčiųjų situacijos, bet pablogina, nes jau nors ir veiksmas vyksta "Gyvenamojoje zonoje", atsiradęs kelio ženklas įpareigoja pėsčiuosius per gatvę eiti tik šioje vietoje.

Be visa to, ant grindinio yra 1.14 kelio ženklinimas. Kitaip sakant ant žemės nupieštas dviračių takas. Taisyklėse aprašytas taip :

1.14. Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį, arba žymi dviračių juostos dalį važiuojamojoje dalyje. Šias linijas leidžiama kirsti iš abiejų pusių.

Ir prie šios situacijos pridėjus dar ir teismo sprendimą, rezultate gaunasi, jog jei kur prie perėjos ir matote pažymėtą dviračių taką, jis automatiškai nebegalioja, nes yra "Pėsčiųjų perėjos" ženklas. Laimei teismo sprendimas dar ne galutinis ir yra galimybė jį skųsti. Taigi jei esi teisininkas, prijaučiantis pėstiesiems ir / arba dviratininkams, Eduardui padėtų tavo pagalba. Čia yra paskutinis teismo sprendimas.

Yra, aišku, ir gerų dalykų šioje istorijoje. Pasirodo, policija turi pajėgumų reaguoti į tokius nusižengimus, taigi drąsiai galite fiksuoti ir siųsti policijai mieste pastebėtus pažeidimus. Kad dar ir savivaldybė taip pat efektyviai tokias kelių ženklinimo klaidas ištaisytų, būtų nuostabu.

P. S. Čia yra visa istorija nuo pradžių: "Vilniaus dviračių takų kuriozai"

P. P. S. Kai užupio gyventojai prašė įrengti perėją prie Angelo paminklo, jiems buvo atsakyta, jog gyvenamojoje zonoje perejos neįrenginėjamos, nes ir taip pėstieji turi pirmenybę. Tačiau po kurio laiko, eilinio miesto gerinimo etapu, paišant dar perėjų gyvenamosiose zonose, ir užupis gavo savo perėjų. Istorija čia.

Klaidingas supratimas apie dviračių eismą

Gedimino prospektas yra gyvenamoji zona (max 20 km/h) , o savaitgaliais juo esimas yra draudžiamas. 

Eilinį kartą atsitiktinė FB diskusija privertė atsiversti kelių eismo taisykles. Šį kartą apie dviračius ir dviratininkus. Dviratininkų dalis ypač trumpa. Dešimt punktų. 420 žodžių. (KET). Čia noriu pasidalinti savo neprofesionalia interpretacija apie klaidingus dviračių eismo supratimus.

1. Dviratininkas visada privalo važiuoti dešine kelio puse.

106. Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto.

Kitaip sakant, jei dviratininkui reikia pasukti į kairę, jis persirikiuoja į kairę kelio pusę.

2. Norėdamas kirsti važiuojamąją kelio dalį dviratininka privalo nulipti nuo dviračio.

58. Dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį, jeigu eismo sąlygos to reikalauja.

Paboldinau aktualų tekstą. Tai yra, jei eismas normalu, dviratininkas gali važiuoti kur jam reikia nenulipdamas nuo dviračio. 

3. Dviratininkai gali važiuoti tik dviračių takais.

57. Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako, dviračių juostos, kelkraščio nėra arba jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto

Manau papildomo paaiškinimo nereikia. 

4. Dviratininkams draudžiama važiuoti šaligatviu.

Žiūrėti prieš tai esantį punktą.

5. Važiuodamas per perėją dviratininka privalo nulipti nuo dviračio.

Čia jokio punkto nepacituosiu, nes tiesiog niekur taisyklėse nerašoma, kad dviratininkui reikia nulipti nuo dviračio važiuojant per perėją. Tiesiog pagal taisykles dviratininkas net neturėtų važiuoti per perėją. Dažnai per kelią eina ir perėja ir dviračių takas greta. Ir per tokį taką kertantį kelią dviratininkas važiuoja nenulipdamas. Ir neturėdamas pirmumo.

6. Kirsdamas kelią dviratininkas niekada neturi pirmumo teisės.

60. ...privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.

Kitaip sakant, jei važiuoji sankryža tiesiai, o varuotojas nori paskuti į dešinę, jis privalopraleisti dviratininką. 

7. Vokiečių gatvėje aštuonmetis negali važinėtis dviračiu.

55. Važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.

Čia labiau bonusas, bet gal ne visi žino. Vokiečių gatvė ir didėle dalis senamiesčio centro yra gyvenamoji zona. Joje maksimalus leistinas greitis yra 20 km/h. Ir ne be reikalo. Nes pėstieji net ir važiuojamoje dalyje turi pirmumo teisę (gali eiti per kelią kur panorėję), o aštunmetis gali nebijodamas važiuoti dviračiu gatve. Čia jei kas nori pažiūrėti, gyvenamųjų zonų žemėlapis : https://goo.gl/bbbvcg

Taip pat gyvenamojoje zonoje riedutininkas turi pirmenybę prieš mašinas, nes jis taip pat skaitomas pėsčiuoju.