Netikėtos sąsajos

Pozitrono paliktas pėdsakas.

Kurią tai dieną pagalvojau, jog būtų smagu padaryti socialinį/technologinį eksperimentą. Išmatuoti, kokiu vidutiniu greičiu mašinos važiuoja kurioje nors opioje Vilniaus vietoje. Tarkim, kad ir Narbuto gatvės atkarpoje nuo Žvėryno iki spaudos rūmų. Užfiksavus laikus, kada automobilis buvo kelio pradžioje ir pabaigoje, galima suskaičiuoti, koks jo vidutinis greitis. Kadangi esu programuotojas ir pats nesu linkęs daryti to, ką gali padaryti kompiuteris, pradėjau domėtis, ar gali mobilus telefonas automatiškai užfiksuoti automobilius ir laiką.

Numerių atpažinimo problema. Angliškai automated license plate recognition (ALPR). Internete susiradau kelias atviro kodo programas, kurios automatiškai atpažįsta numerius. Atsirinkau vieną ir pradėjau ją tinkinti. Užkliuvo, kaip ji atskiria kurioje vietoje reikia ieškoti numerio raidžių, todėl nusprendžiau, tą vietą patobulinti. Intuicija kužda, kad reikia ieškoti balto stačiakampio.

Surask stačiakampį. Kompiuterinės regos specialistai iš karto pasakys, kad tam reikia naudoti Hough transformaciją (Hough transform). Tą patį pasakė ir wikipedija. pasirodo, Hough transformacijos pirminė paskirtis buvo automatizuoti elementariųjų dalelių stebėjimą. Tai yra, aptikti linijas paliekamas bouble chamber (nesugebėjau išversti).

Bouble chamber protėvis buvo cloud chamber. Paprastai sakant skaidri dėžė, pripildyta prisotintų garų (alkoholio arba vandens). Kai per tokius garus praskriejia kokia nors dalelė, tarkim elektronas, garai kondesuojasi ir pasimato dalelės skriejimo trajektorija. Skirtingos dalelės palieka skirtingus pėdsakus. Kaip kažkas pasakė:

Cloud chamber is as close as you can get to see subatomic particle with your naked eyes.

Ir kaip matosi filmuke, cloud chamber nuolatos bombarduoja kažkokios dalelės. Lygiai taip pat jos nesustodamos bombarduoja ir mus. Visą laiką. Ir tai, kad mes galime tai pamatyti, man pasirodė be galo nuostabu.

Tai va tokie netikėti ryšiai sieja socialinį greičio matavimo eksperimetą ir mus nuolatos bombarduojančias kosmines daleles, kurias pasirodo, galima gana lengvai pamatyti.

Sukam vairą

Šiais metais mano aplinkoje atsirado nemažai žmonių, kurie nusprendė nustoti dirbti tai, ką dirbo ilgą laiką ir ilgesniam laikui pakeisti savo kasdienybes. Sulanksčiau pirštus, gaunasi dešimt žmonių. Ir kiek žinau nei vienas šių sprendimų nebuvo panašus į "dabartizmo" ar "craabs.ru" propoguojamus "daryk dabar", "daryk nieko" ar "pasiųsk viršininką" variantus. Nei vienas nebuvo nei atleistas, nei ko prisidirbęs (kiek žinau). Tiesiog suprato, kad nori kažko kito (ilgam ar trumpam) susipanavo ir įgyvendino. Vieniems tai truko ilgiau, kitiems trumpiau, kitiems dar vyksta. Viskas priklauso nuo gyvenimo inertiškumo.
Aš būsiu vienuoliktas žmogus. Nuo vasario mėnesio nustosiu dirbti maždaug pusei metų. Daug kas klausia ką darysiu. Ieškosiu savę? Keliausiu aplink pasaulį? Dykaduoniausiu? Negaliu tiksliai pasakyti veiksmų kuriuos darysiu. Neturiu plano kuris suvalgys mano pusmetį, bet turiu gaires, kaip leisiu laiką. Pagrindinis tikslas plėsti akiratį. Pamatyti, pažinti, patirti, tai kas praslydo pro mane iki šiol. Žinau, kad pusė metų yra juokingai mažai, bet bandysiu koncentruotis į žmones kurie :

• kuria ir vietas kuriuose tai vyksta. Kuria - plačiąja prasme. Ne tik menininkai kurie kuria meną. 
• daro daugiau nei iš jų reikalaujama, ar net tai, ko iš jų niekas nereikalauja. 
• žino ką nori padaryti ir tuo dalinasi su kitais. 
• sugeba uždegti kitus žmones savo idėjomis ir jas įgyvendina. 
• myli tai ką jie daro.

O kaip išeities tašką nuo ko pradėti sugalvojau iki vasaros saulėgįžos pagaminti ir eksponuoti saulės sistemos modelį. Aišku, dabar net man pačiam toks sumanymas vis dar kelia baimių, bet daugiau mažiau visos jos neracionalios. Žinoma tokių dalykų jau prikurtą daugiau nei gali tikėtis, bet galiu pasakyti, kad tik pradėjęs domėtis kaip tai realizuoti, jau spėjau praplėsti savo akiratį. Manau kuo toliau tuo įdomiau bus. Kodėl noriu padaryti būtent tai, plačiau parašysiu atskirai.
Taip pat, per tą laiką, noriu iki naudotino ir gyvybingo varianto pabaigti vystyti prieš metus pasaulį išvydusį projektą "Alaus radaras". Tikiuosi mano bendraminčiai šiuo klausimu nepraras entuziazmo, nes pastaruoju metu aš pats buvau pakankamai apatiškas šio projekto klausimu.
Keliausiu, bet keliausiu ne atstumais o patyrimais. Nebūtina nugabenti savo kūną į kitą planetos pusę, kad patirtum emocinį pakylėjimą. Nesakau, kad tai nepadeda, bet atradimo džiaugsmą gali išgyventi užėjęs į niekados nematytą kiemą esanti tavo kasdienio maršruto namai-darbas-namai kelyje. Įdomių žmonių gali sutikti net ir savo paties aplinkoje, jei tik užduosi teisingus klausimus, o kaimyninėje valstybėje gali pasijausti, kaip kitam pasaulio krašte jei sugebėsi neiti plačiais pramintais takais. Labai skeptiškai žiūrėjau kai man sakydavo "aplinka tau siunčia ženklus", bet gal taip ir yra, tik aš apversčiau šį pasakymą. Stebėk kas vyksta aplinkui ir žinok ko nori. Pamatysi ko nematęs.
O gyvenimo inerciškumą galima palyginti su laivu. Kuo didesnis laivas tuo sunkiau jį yra pasukti. Tam reikia laiko. Bet jei žinai, kur nori plaukti tiesiog reikia sukti. Jei plauki mažų įsipareigojimų kateriu, tai manevras bus pakankamai greitas. Jei transatlantiniu atsakomybės laineriu skrodi bangas, teks būti kantriam laukiant, kol laivas pradės reaguoti į vairo pasukimą. Ir tikrai joukingai šiame palyginime atrodytų "dabartistai" kurie nesukdami vairo, šoka per bortą ir krauliu varo į horizonte pamatytą tropinę svajonių salą. Kiekvienam savo.
Konfucijaus sakė (ne lietuviškai, bet čia laisvas vertimas): "Susirask mėgstamą veiklą ir tau niekada neteks dirbti", o perfrazuotas variantas "Susirask mėgiamą nedarbą ir nedirbk" (manau, kad atorius žinomas). Peace^*.


^* nežinau, kam priklauso copyright'as

Tiek mažai bet tuo pačiu tiek daug

Atvykus i Oslą jau oro uoste teko matyt grupę brolių lietuvių garsiai besiaiškinančių kažką su policija. Autobuse, pakeliui iš oro uosto, į patį Oslą, dar keli broliai tęsė "balių" kuris jiem (sprendžiant is vaizdo) tęsėsi jau ne vieną dieną. Vaizdai buvo tikrai graudūs. Tada parašei tu su pasiūlymu kuris skambėjo saivaime neitikėtinai ir sviežūs įspūdžiai iš oro uosto ir sutapimas, kad tu iš Lietuvos prisidėjo prie to, kad tas pasiūlymas atrodė dar įtartiniau.

Kaip ir visi iš vaikystės turiu kelis prisiminimus kurie pasilikę iki šiol. Vienas iš jų, kaip užsieniečių turistų grupė, mane ir du mano vaikystės draugus, pavaišino kramtoma guma. Ne šiaip kramtoma guma, bet po pakelį juicy fruit davė. Nepamenu kokie tai metai buvo, bet tada tai buvo kaip kokia dangiška mana ir tai pamenu iki šiol.

Labai panašiai, po kelionės į Portugaliją, buvau apžavėtas nelauktų dovanų kurias gavau. Ir nežinau kiek dėl to kiek dėl šiaip nesuprantamų priežasčių pradėjau savo labai įtartiną misiją. Siūlyti coutch surfing keliautojams nemokamas nakvynes viešbučiuose. Bet ne viesiem, o tik tiems kam tikrai to reikia ir kas neberanda daugiau niekur kur apsistoti. Taip netikėtai apgyvendinau ir lietuvį, kurio atsiliepimas yra teksto pradžioje ir vokiečių porelę, kuriem reikėjo du kartus siūlyti kol sutiko ir dar kelias grupeles keliautojų, kuriem nepasisekė rasti kas juos priimtu pas save namie. Nei vieno iš tų žmonių nesutikau asmeniškai, nes pagrinde jie gyveno Stockholme, Osle arba Helsinkyje, bet tikiu, kad jiems patiko. Vienu žodžiu, kaliau karma taškus kaip didėlis.

Tai tiek techninių detalių, bet iš tikro labiau norėjau pasidalinti principu kuriuo vadovaudamaisis tai dariau. Kiekvienas iš mūsų turime daugiau nei kažkuris kitas, nors mes patys visuomet save matuojame ne pagal tai ką turime, o pagal tai ko neturime lyginant su kitais. Visą laiką žiūrime į "geriau" gyvenančius ir matome kuo jie pranašesni. Bet retai kada susimąstome jog tai ką turime, kažkam kitam, net ir esančiam visai šalia yra neįsivaizuojama prabanga. Nebūtinai galvoti apie materialinius dalykus. Jei esi jaunas vyras tau vieni juokai užkelti lagaminą ant viršutinės autobuso lentynos, tuo tarpu smulkutė mergina bandydama tai padaryti, dar ir galą gauti gali jį ant galvos užsimetusi. Jei esi patyręs specialistas, tau kai kurie dalykai yra tokie elementarūs, kad net nesusimąstai, jog jie kam nors gali būti klausimas tarp dviejų savaičių darbo ar eureka momento, kai viskas išsisprendžia per pusdienį. Taip pat tas pats elementarus materealus dalykas, kai matai parduotuvėje varguolį skaičiuojantį centus duonai, kai tu tuo tarpu išsiveži vežimėlį prikrautą net neskaičiuojant kiek kas kainavo. Cituojant SEL dainos žodžius "galėtum duoti tiek, kad apsišiktų iš džiaugsmo".

Tiek mažai bet tuo pačiu tiek daug. Bet labai svarbu nieko nesitikėti gauti už tai ką duodi. Nė padėkos negali tikėtis, nes tu duodi ne tam, kad tau dėkotų, o dėl paties davimo, nes tai tau yra tiek mažai, o kažkam tiek daug. Aišku tokios situacijos nevisada pasitaiko, kai gali kam lengvai padėti, bet reikia jų nepraleisti, o kartais net ir pabandyti surasti. Nepraleisk progos būti geras ir lengvai pasipelnyti karmos taškų. Peace.

P.S.

Šitas principas, kai turėdamas daug, duodi turinčiam mažiau, man kontrastuoja su viso savęs atidavimo kitiems principu, kai atiduodi viską ką turi bet kam, kam tik ko reikia. Ir tuo pačiu labai asocijuojasi su lektuve man nuolatos kartojama taisykle. Pradžiai užsidėkite deguonies kaukę sau, paskui padėkite aplinkiniams. Žinau yra nesutinkančių, bet bandydamas pirma kitam kaukę uždėti, gali baigtis dviguba nelaime. Aišku ir vaizdas, kai sėdi su trim deguonies kaukėm išsišiepęs, o šalia žmogus dūsta irgi atranda tam tikrų paralelių su realybe.

P.P.S čia neraginu dabar eiti elgetų šelpti, nes tai Vilniuje dabar yra nelegalu. Geriau apsidairykite aplinkui ir patys pamatykite žmones kuriem galite padėti arba apsilankykite socialinės pagalbos tinklapiuose tokiuose kaip : aukok.lt, pagalbadaiktais.lt

Bridgewater principles

Tikrai galiu pasakyti, kad tai mano dienos atradimas ir visai gali būti, jog jis taps ne tik dienos, bet ir mėnesio, o gal ir metų atradimu. Na gerai, gal perdedu, bet tiekto. Šiandien paskaičiau Juozo užrodytą staipsnį apie tokį dėdę Ray Dalio, kuris yra, anot wikipedijos, didžiausio pasaulyje rizikos draudimo fondo (hedge fund) Bridgewater associates įkūrėjas ir vadovas. Straipsnis patiko ir jau net jame radau minčių, kurias pats formulavau ar dėsčiau. Kaip pavyzdžiui : Ekstremalus sportas pats savaime nėra ekstremalu. Nes jei žinai ką darai ir kokios tavęs laukia rizikos ir žinai, kad esi pasiruošęs, tai nėra ekstremalau. Visai kitaip gali pasirodyti iš šono stebinčiam žiūrovui, kuris nė nenutuokia, kokios taisyklės veikia tavo atliekamoje veikloje. O čia citata iš straipsnio :

“It’s always a matter of controlling risk,” he explained. “Risky things are not in themselves risky if you understand them and control them. If you do it randomly and you are sloppy about it, it can be very risky.” The key to success, he said, is figuring out “Where is the edge? And how do I stay the right distance from the edge?"

O viena iš nuorodų mane dar labiau sudomino.

Before our meeting, he sent me a copy of his “Principles,” a hundred-page text that is required reading for Bridgewater’s new hires. It turned out to be partly a self-help book, partly a management manual, and partly a treatise on the principles of natural selection as they apply to business.

Labai lengvai susiradau minimą knygą. Ir pradėjau vartyti, jei galima vartoti šį žodį elektroninei knygai. Labai subjektyviai galiu pasakyti, kad, kiek skaičiau, kiekvienas sakinys, man drugelius krutinėje vertė plasnoti. Manau kiekvienas turi galvoje kažkokių nepilnai suformuluotų minčių, kurios jau kurį laiką sėdi viduje, bet neranda aiškaus kelio į lauką. Tai nežinai, kaip suprantamai jas pateikti, tai jos dar iki galo nesusiformulavusios. O Dalio tekste, kiekvienas sakinys, tai mano galvoje tūnančios minties materializavimas ant popieriaus. Aiškiai ir rišliai. Apie tai, jog religija gerus dalykus suplaka su ne tokiais gerais ir tu lyg norėtum sekti gerus dalykus, bet negali pasirinkti iš religijos, kad atseit šie jūsų principai man priimtini, o šie nelabai. Bažnyčia tau neleis pasirinktinai vadovautis jos mokymais. Imk viską, arba eik lauk. Ir prašau ekvivalentas iš knygos :

Sometimes we forge our own principles and sometimes we accept others’ principles, or holistic packages of principles, such as religion and legal systems. While it isn’t necessarily a bad thing to use others’ principles—it’s difficult to come up with your own, and often much wisdom has gone into those already created.

Ir tada patikslinimas boldu :

Adopting pre-packaged principles without much thought exposes you to the risk of inconsistency with your true values.

Kitas pavyzdys, apie principų reikalinguma ir kokią jie nauda duoda, kaip turint arba suprantant principus žymiai lengviau gali priimti sprendimus gyvenime. Neturi žinoti kažkokio konkretaus miesto, kad galėtum gerai orientuotis. Aišku, gali išmokti mintinai Vilnių, bet tai nepadės orientuotis Kaune. Bet jei mokėsi sekti kelio ženklus, matysi pagal saulę, kur yra pietūs ir žinosi kurion pusėn teka upė, tai galėsi taikydamas šiuos principus orientuotis visuose miestuose. Taip pat turėdamas aiškius principus, žymiai lengviau priimsi sprendimus gyvenime. Jei vertini kolektyvą ir laisvą įmonės kultūrą, turėdamas du darbo pasiūlymus, lengvai pasirinksi ne tą, kur siūlo didesnį atlyginimą, o tą kur kietas kolektyvas ir gyvi sąntykiai tarp bendradarbių. Citata :

Your values are what you consider important, literally what you “value.” Principles are what allow you to live a life consistent with those values. Principles connect your values to your actions; they are beacons that guide your actions, and help you successfully deal with the laws of reality. It is to your principles that you turn when you face hard choices.

Turiu pasakyti, dar visko neperskaičiau, bet tikrai tai padarysiu, kai drugeliai baigs plasnoti ir tikiuosi nenusivilsiu. Kolkas, tai kandidatas į mano bibliją :) Jei kas susidomės ir irgi perskaitys, labai bus smalsu sulaukti jūsų nuomonės.

Straipsnis yra čia.

Knyga yra čia.

Beje, jei tingite skaityti, galite paklausyti, ką sako ten dirbantys žmonės. Čia. Aišku neatmetu galimybės, kad tai geras PR'as, jei taip tai jis tikrai gerai į mane pataikė. Bet iš tikro šio fondo klientai yra valstybės, bankai, pensijų fondai ir kitokie stambesni klientai. Tai nežinau ar teisingai pataikė...