Debilai, imbecilai, idiotai.

Mokslas ir religija.

Debilai, imbecilai, idiotai. Po seimo rinkimų socialiniuose tinkluose labai pagausėjo aukščiau minimų žodžių vartojimas. Suprantu dėl ko, bet tam nepritariu. Kažkaip negražu žmogų už akių apkalbinėti, kad ir koks jis bebūtų. O tie, kur balsavo už DP ar dar kokia pažadų partiją, tikrai neskaito jūsų (mano soc. ratai) statusų atnaujinimų. Ši mintis privedė prie dar vienos metaforos apie partijas beigi jų pažadus.
Žmonėms, balsavusiems už DP, reikia aiškių ir lengvai suprantamų dalykų. Taip, kaip kai kuriems žmonėms reikia paprasto ir suprantamo paaiškinimo apie pasaulį. Katalikų bažnyčia ypač pažengusi suteikti paprastus ir aiškius atsakymus apie pasaulį. Nesvarbu ar tai tiesa ar ne, svarbu jog užtenka tikėti. Lygiai taip pat ir DP, pažadai, kuriais pakanka tikėti, o ar jie išsipildys iki paskutinio teismo dienos, tai jau čia kitas klausimas.
Tuo tarpu pasaulis nėra paprastas. Taip pat nėra paprasta ir politika beigi valstybės valdymas. Ir žmonėms, kuriems nepakanka paprasto atsakymo, yra mokslas, kuris detaliai ir patikrinamai gali pateikti atsakymus, kas ir kaip veikia. Aišku, ten ligi šiol yra labai daug neatsakytų klausimų ir dar labai daug reikia darbo įdėti, kad kas nors judėtų į priekį. Taip pat jei nori suprasti ką tau sako mokslas, reikia ir pačiam kiek pastangų įdėti ir pasigilinti. Manau suprantate kurios partijos užsiima mokslu, o kurios religija.
Taigi, dar karta noriu pasakyti, jog negražu už akių vadinti žmones idiotais. Sakykite jiems tai į akis ir jei dar nebūsite iškirstas ar sudegintas ant laužo, tai paaiškinkite, kuo skiriasi mokslas nuo religijos. Tai tiek manau.

Mikrofono efektas

Write letterz n shit, yo.

Keliaudamas motociklu vis jaučiuosi kaip Robertas Pirsingas savo kelionėje. Galva pilna minčių sukeltų kelyje pastebimų smulkmenų ir atmintyje užsilikusių atsiminimų. Šiandien mums su Žygimantu riedant motociklais ir bandant susikalbėti per radio ryšį man susijungė viena mintis. O situacija, kuri tai įtakojo, tokia. Abu mes turime po ausines ir mikrofoną prijungtą prie racijų ir važiuodami galime vienas su kitu susikalbėti. Ar sukam čia, ar sustjam, ar šiaip kokį bajerį suskeliam. Bet kartais taip nutinka, kad pas Žygį, mikrofonas blogai veikia. Jis mane puikiai girdi, o aš jo ne. Ir aš jam vis kartoju, "pakartok, blogai girdžiu", "pakartok, blogai girdžiu". O jis savo ruožtu vis galvoju, nu ot tas Vincentas, vis jam kas negerai. Nes Žygui viskas gerai, jis mane puikiai girdi ir puikiai gali kalbėti, tik man čia kažkokios problemos. Ir va šita situacija man žiauriai priminė programinės įrangos suderinaumo problemą. O konkrečiau MS Wordą ir kitas ofiso programas kurios vis bando MS monopoliją nugalėti. Trumpai tariant MS Wordas yra Žygis su sugedusiu mikrofonu. Jis puikiai perskaito kitose programose pagamintus failus, ir pats moka parašyti failus, bet kai tuos failus bando perskaityti kokia kita programa ir jai nepavyksta, tai kas gi kaltas. Nu tai aišku, kad ne Wordas, nes jam viskas veikia. O ta kita kvaila programa pati kalta, kad nesugeba perskaityti, ką sugedusiu mikrofonu pagamino Wordas. Tai va tokia mintis, aišku kaip metafora pilnai realybės neatitinka, bet kažkas į tą pusę.

Sukam vairą

Šiais metais mano aplinkoje atsirado nemažai žmonių, kurie nusprendė nustoti dirbti tai, ką dirbo ilgą laiką ir ilgesniam laikui pakeisti savo kasdienybes. Sulanksčiau pirštus, gaunasi dešimt žmonių. Ir kiek žinau nei vienas šių sprendimų nebuvo panašus į "dabartizmo" ar "craabs.ru" propoguojamus "daryk dabar", "daryk nieko" ar "pasiųsk viršininką" variantus. Nei vienas nebuvo nei atleistas, nei ko prisidirbęs (kiek žinau). Tiesiog suprato, kad nori kažko kito (ilgam ar trumpam) susipanavo ir įgyvendino. Vieniems tai truko ilgiau, kitiems trumpiau, kitiems dar vyksta. Viskas priklauso nuo gyvenimo inertiškumo.
Aš būsiu vienuoliktas žmogus. Nuo vasario mėnesio nustosiu dirbti maždaug pusei metų. Daug kas klausia ką darysiu. Ieškosiu savę? Keliausiu aplink pasaulį? Dykaduoniausiu? Negaliu tiksliai pasakyti veiksmų kuriuos darysiu. Neturiu plano kuris suvalgys mano pusmetį, bet turiu gaires, kaip leisiu laiką. Pagrindinis tikslas plėsti akiratį. Pamatyti, pažinti, patirti, tai kas praslydo pro mane iki šiol. Žinau, kad pusė metų yra juokingai mažai, bet bandysiu koncentruotis į žmones kurie :

• kuria ir vietas kuriuose tai vyksta. Kuria - plačiąja prasme. Ne tik menininkai kurie kuria meną. 
• daro daugiau nei iš jų reikalaujama, ar net tai, ko iš jų niekas nereikalauja. 
• žino ką nori padaryti ir tuo dalinasi su kitais. 
• sugeba uždegti kitus žmones savo idėjomis ir jas įgyvendina. 
• myli tai ką jie daro.

O kaip išeities tašką nuo ko pradėti sugalvojau iki vasaros saulėgįžos pagaminti ir eksponuoti saulės sistemos modelį. Aišku, dabar net man pačiam toks sumanymas vis dar kelia baimių, bet daugiau mažiau visos jos neracionalios. Žinoma tokių dalykų jau prikurtą daugiau nei gali tikėtis, bet galiu pasakyti, kad tik pradėjęs domėtis kaip tai realizuoti, jau spėjau praplėsti savo akiratį. Manau kuo toliau tuo įdomiau bus. Kodėl noriu padaryti būtent tai, plačiau parašysiu atskirai.
Taip pat, per tą laiką, noriu iki naudotino ir gyvybingo varianto pabaigti vystyti prieš metus pasaulį išvydusį projektą "Alaus radaras". Tikiuosi mano bendraminčiai šiuo klausimu nepraras entuziazmo, nes pastaruoju metu aš pats buvau pakankamai apatiškas šio projekto klausimu.
Keliausiu, bet keliausiu ne atstumais o patyrimais. Nebūtina nugabenti savo kūną į kitą planetos pusę, kad patirtum emocinį pakylėjimą. Nesakau, kad tai nepadeda, bet atradimo džiaugsmą gali išgyventi užėjęs į niekados nematytą kiemą esanti tavo kasdienio maršruto namai-darbas-namai kelyje. Įdomių žmonių gali sutikti net ir savo paties aplinkoje, jei tik užduosi teisingus klausimus, o kaimyninėje valstybėje gali pasijausti, kaip kitam pasaulio krašte jei sugebėsi neiti plačiais pramintais takais. Labai skeptiškai žiūrėjau kai man sakydavo "aplinka tau siunčia ženklus", bet gal taip ir yra, tik aš apversčiau šį pasakymą. Stebėk kas vyksta aplinkui ir žinok ko nori. Pamatysi ko nematęs.
O gyvenimo inerciškumą galima palyginti su laivu. Kuo didesnis laivas tuo sunkiau jį yra pasukti. Tam reikia laiko. Bet jei žinai, kur nori plaukti tiesiog reikia sukti. Jei plauki mažų įsipareigojimų kateriu, tai manevras bus pakankamai greitas. Jei transatlantiniu atsakomybės laineriu skrodi bangas, teks būti kantriam laukiant, kol laivas pradės reaguoti į vairo pasukimą. Ir tikrai joukingai šiame palyginime atrodytų "dabartistai" kurie nesukdami vairo, šoka per bortą ir krauliu varo į horizonte pamatytą tropinę svajonių salą. Kiekvienam savo.
Konfucijaus sakė (ne lietuviškai, bet čia laisvas vertimas): "Susirask mėgstamą veiklą ir tau niekada neteks dirbti", o perfrazuotas variantas "Susirask mėgiamą nedarbą ir nedirbk" (manau, kad atorius žinomas). Peace^*.


^* nežinau, kam priklauso copyright'as

Gyvenimas kaip beveik išspręstas sudoku.

Manau kas yra sudoku papildomai aiškinti nereikia. Prisimink (arba isivaizduok) tokią situaciją, kai beveik visi laukeliai užpildyti "teisingai" ir likus keliems tuštiems supranti, kad kažkur padaryta klaida. Ir kadangi viska kita atrodo teisingai, bet ką pakeitus prasideda grandinine reakcija, kuri gali parodyti, kad tai kas atrode teisinga iš tikro yra gražiai atrodanti didele klaida. O viskas galejo prasideti nuo neteisingos prielaidos "atrodo šitame langelyje tiks 2".
O dabar uzduotis vaizduotei. Isivaizduok ne 3x3 sudoku bet 9x9. 81 langelis kuris kiekvienas suskirstytas I dar 81 langeli. Kiekviename reikia irašyti skaičiu nuo 1 iki 81 ir nei vienas neturi buti tame pačiame langelyje, eiluteje ir stulpelyje. Isivaizduoji? O dabar dar sudetingiau. Pridedam dar viena matavimą 9x9x9. Kubas kuriame vidiniai langeliai irgi pavirsta I kubelius ir I kuriuos reikia irasyti skaicius nuo 1 iki 729 ir tokiu kubeliu kube yra taip pat 729. Ne trivialu. Man pačiam teko ant popieriaus pakringalioti kad geriau isivaizduoti.
O gyvenimas kartais butent ir atrodo kaip beveik isprestas sudoku, visi dalykai susije vienas su kitu ir daugumoje atveju viskas atrodo labai logiska ir teisinga, kol nesusiduri su kokia priestara. Vanduo, kurio kaina 5 LTL už puslitri. Zmoniu saudymas vardan taikos (killing for peace is like fucking for virginity). Kompanijos virsininkas (CEO) uzdirbandis tukstanti kartu daugiau nei tos pacios kompanijos darbuotojas.
Taip, visais isvardintais atvejais yra loginis pateisinimas. Taip, vandeni reikia atvezti, supakuoti. Gal kam labiau patinka vanduo buteli nei vanduo is krano. Gal kai kur vanduo is krano yra su gelezim ir smirda. Bet rezultate kai turi vandeni uz 5 LTL, supranti, kad gal visgi kazkur logineje grandineje kazkas netycia (ar samonngai) padare klaidinga prielaida jog siame langelyje tiks skaicius "2".
Bet kai matai pries save 9x9x9 beveik "teisingai" isspresta sudoku ir suvoki, jog pradejus ji judinti nezinai iki kokio lygio reiks viska taisyti, susimastai, ar verta arba tiesiog supranti, jog vienam net teoriskai nera galimybiu isspresti teisingai. Ir tai ne tik apie vandeni buteliuose. Gyvenimas pilnas priestaru ir su kai kuriomis tiesiog reikia susitaikyti ir apsimesti kad sudoku issprestas teisingai.

P.S. Bandau gyventi su plancetiniu kompiuteriu. Kazkokia keista klavetura pasitaike. Pusiau LT pusiau ne.

Metaforos ir palyginimai

Pradžiai apie metaforas. Jau kurį laiką pastebiu, jog man užkliūna paaiškinimai naudojant metaforas. Iš pirmo žvilgsnio jie skamba labai įtikinamai, bet pasigilinus supranti, jog kažkas ten negerai. Ir kaip pats dažnai sakau : "Example or I won't understand". Taigi, bandau sukurpti pavyzdinį aiškinimą naudojant metaforą.

Žmogus, kaip ir bet koks kitas gyvas organizmas, užgimsta, auga, subręsta. Lyg medis stiebiasi į viršų ir klesti. Ir kuo senesnis medis, kuo jis storesnis didesnis ir tvirtesnis, tuo jis stipriau laikosi prieš visokias vėtras ir kitas negandas. Taip ir žmogus suaugęs ir tvirtas nesiblaško permainų vėjyje ir nepalūžta pirmai audrai papūtus.

Taigi prašom. Pavyzdinė metafora, kur žmogus lyginamas su medžiu. Kaip ir teisingai, prie pirmo sugretinimo nėra kaip prikibti. Gyvas augantis organizmas. O tada paimamos labiau medžiui būdingos savybės: "nenulūžti pučiant smarkiai audrai" ir "nesiblaškyti permainų vėjyje". Jos perkeliamos žmogui. Va čia ir atsiranda tas plyšys, kuris man vis užkliūna. Nes tuomet su lygiai tokiu pačiu tikslumu galima pasakyti, kad žmogus yra žalias su šakomis ir gyvena kelis šimtus metų. Kas akivaizdžiai yra neteisinga. O lankstytis permainų vėjyje manau nėra bloga savybė. Visgi tuo pagrįsta visa evoliucija. Prisitaikymas priklausomai nuo aplinkybių.

Jau po to, kai parašiau ankstesnį pavyzdį, internete aptikau dar geresnį variantą.

If a key opens lots of locks, then it's a master key. But if a lock is opened by lots of keys, then it's shitty lock.

Šiuo atveju metaforoje net neužsimenama apie vyro palyginimą su raktu. Bet perskaičius atsakymą į klausimą rodos net nebekyla abejonių jo teisingumu. Taip, rakto ir spynos atveju šis atsakymas yra visiškai teisingas, tačiau, kad ir kaip gerai asocijuojasi vyras su raktu, o moteris su spyna, išvada visiškai nepgarįsta ir išlaužta iš piršto.

O moralas toks. Klausyk ką tau sako ir neleisk, kad asociacijos ar metaforos būtų panaudojamos teisingumui įrodyti. O jei ne taip griežtai, tiesiog klausyk ką tau sako.

Gero gyvenimo, kaip linki mano kolegos.