Vappu Helsinkyje

Šiandien baigėsi viena iš pagrindinių suomių švenčių. Gegužės pirmoji, tarptautinė darbo diena, Suomijoje vadinama Vappu. Iš pasakojimų buvau susidaręs įspūdį, jog tai diena, kai suomiai labiausiai prisigeria, šlaistosi gatvėmis ir visaip kitaip neprotingai elgiasi. Turiu pasakyti, kad neprotingo elgesio nepastebėjau. Priešingai, visi labai gražiai susirinko viename iš pagrindinių miesto parkų, susitempė pavėsines, grilius, stalus, kėdes ir darė pikniką. Kaip mes juokavome, kai kurie suomiai visą valgomajį atsinešė, su servizais dvylikai asmenų. Ir aš ten buvau alų midų (suomiškas Sima) gėriau, per barzdą nevarvėjo nes nusiskutau, bet blaškiausi po minią ir užfiksavau lėto suomiško vappu akimirkas. Ne tai kad suomiai lėti, čia tiesiog mano kamera sulėtintai filmavo.

Saulė

Saulė pakyla ir ji atneša man džiaugsmą. Aš neklausiu kodėl ji patekėjo, aš nepykstu, kai ji nusileidžia. Ji dovanoja savo šilumą visiems, kas atsuka į ją savo veidą. Ir kvailys būtų tas, kuris norėtų, jog saulė šviestų tiktai jam vienam. Jis sudegtų jos spinduliuose. Aš nesu kvailys, bet kodėl nuo šiol, net ir dieną mano veidą turės dengti mėnulio šešėlis... Nesislėpk nuo manęs už mėnulio, neišskirk manęs iš minios...

Jovitos užfiksuoti perliukai

Best ever komplimentas. Juozas: - Salmonelės jūs mano!

Naujadaras: klynašvirbis.

Best future idea: žmonių šachmatai (taip gerti reikės) :)

Slapyvardis: Victoria secret

Irgi komplimentas ar kažką: įsitempusi kaip būgnas.

Berods Mindaugas apžavėtas kiaulių gripo: ten tai fiziniai ligoniai, čia tai protiniai ligoniai.

Nauja slidinėjimo rūšis: - O ką jai visą dieną keltuvais važinėtis

Hmmm: - Tu šiandien lazaniją gėrei

Tomas: - Važiuok tiesiai, bet vingiuotai.

Autorė nežinoma: - o iš kitos pusės kitą uodegytę apsaugo :D

- Su kąsniu šneka aristokratai

Šešta slidinėjimo diena: - Panaudojam puodukus gal pirmą kartą? :)

Justas: - penktoj klasėj, kas nevarė? Nieks nevarė, tik aš variau :)

Agnė: - šiandien taip atkrapštė nerdų bajeriai

Livigno minčių retrospektyva

Perspėjimas : Visi vardai yra išgalvoti, bet koks sutapimas su realiu gyvenimu yra grynas atsitiktinumas.

Sako seksas gydo. Vakar Donis įvirto į Dalios ir Jivitos lovą. Dalia su 40 laipsnių. Jovita su dar belenkiek. Jovita vakare :

-- Na ką aš žinau, Dalia vis dar serga.

Žaidėme "Boom'ą". Jovita ir dar trys vaikinai. Jovita visus nusprogdino. Vincentas :

-- Jovita, tu nusprogdinai visus vaikinus. (Angliškai : Jovita, you blow all the guys.)

When chuck noris gets sick he goes to to Donis. (Žiūrėti pirmą istoriją)

Jovita geria jagermeister ir žiauriai paspringsta. Kosti, vos gali įkvėpti. Mindaugas :

-- Ne į tą skylę pataikei ?

Ryte pabunda Viktoras

-- Įdomią diskusiją turėjome vakar vakare, kai parėjote iš Jovitos.

-- Hm, Viktorai mes su tavimi vakar nekalbėjome...

Keltuve.

-- Juozai, išsijunk raciją, jau atsibodo tas traškėjimas.

-- Ne, neišjunksiu. Jei netyčia bus lavina, bent galėsite mane pagal traškėjimą atkasti.

-- Taip, būtinai, kasime, kasime ir atkasime tik raciją.

Pakeliui namo.

-- Einam pro čia, čia arčiau.

-- Ne, einame normaliai.

Po kurio laiko.

-- Na gerai, gerai jūs laimėjote, bet manau, kad kai aš nemačiau, jūs bėgote.

-- Taip, bėgome ir dar jet pack'ą užsidėjome, nes labai bijojome pralaimėti.

Vakare buvo kraujo kuneliai, iš ryto - kraujo lavonėliai.

Juozas gale autiko žiovaudamas plešia operos arijas. Raimondas :

-- Juozai, o kodėl tavo teatras sudegė ?

Aš po šitos kelionės į alkoholį nebegaliu pažiūrėti. Nuo šiol gersiu užsimekęs.

Tai ką, plojot, plojot ir prisiplojot.

Užrašas ant kelinto namo iš eilės "Sexy shop".

-- Gal čia koks servisų brandas.

-- Jei ten merginos mašinas remontuoja, tai nevažiuočiau. Nebent, jei merginos plautų mašinas, tada gal.

-- Su bikiniaias, prie minus penkių. Dvi plauna, trečia pakampėje meningitą gydosi, o tu, pro pravertą langą, šauki: "baikite į mašiną trintis, speneliais dažus subraižysite".

Laiko supratimas

Perspėjimas

Nevažiavusiems slidinėti į Livigno : kiekvienas žodis įžangoje važiavusiems sukels prisiminimus ar asocijacijas, tačiau nedalyvavusiems įžanga gali pasirodyti, kaip paviršutiniškas ir tuščias žodžių kratinys.

Įžanga

Kaip visada, pradžia nuo aplinkui. Savaitė poilsio Italijos alpėse, kur 29 slidžių ir lentų lordai laiką leido kalnų ir pigaus alkoholio apsupty. Livigno. Po pirmų kelių dienų didžioji dalis dalyvių, matomai nuo suvartoto alkholio kiekio, pradėjo kriuksėti ir karščiuoti. Teko gydytis dar didesnėmis dozėmis vaistų. Tačiau tiek sveikieji, tiek sergantys nuoširdžiai išvažinėjo visas Livigno trąsas ir netrąsas. Pajautė kalnų gaivą, vėjo stiprumą, sniego pučiamo į veidą aštrumą, saulės ryškumą, pusnų klampumą offroad'e, skirtumus tarp greitų ir lėtų, atvirų ir uždarų keltuvų ir visus kitus kalnų teikiamus privalumus bei trūkumus (Visi ant kalno sutikti žmonės atrodė labai artimi). Vakarais vykdavo stropūs vakarienių gaminimai su akrobatiniais triukais. Netikėtai pakilęs vėjas iš miegų žadino aitvarus (Vidinis vėjas). Šaltuose balkonuose vyko pokalbiai kurių turinį ir prasmę jau sunku atgaminti. Beje, labai tikėtina, kad balkonai ir neaprengtos kojos buvo viena iš sukiaulėjimo priežasčių. Bet kaip bepaiimtum, buvo geras laikas. Laikas apie kurio supratimą dabar ir reikėtų rašyti. Laikas prabėgo greitai, bet bėgo ilgai.

Artėja

Atėjo laikas išskristi. Buvo priduoti lagaminai. Kaip kas tilpo į apribotus 15 ryanair'o kg, kaip kas netilpo. Bet galų gale, visi lagaminai buvo priduoti. Liko tik rankinis bagažas ir alkoholio likučiai buteliuose. Kaip žiniai į lektuvą jų pranešti nebūtų gavęsi, bet išmesti nekilo rankos. Teko imtis reikalo ir padaryti tvarką. Ramiai laukiamosios salės vidury susėdę lietuviai laukė savo skrydžio. Apibendrinant...

Tekstas

Į lektuvą atsisėdau šiltas. Ir nežinau kaip taip atsitiko, bet su keleive 'i' kilo diskusija apie laiko supratima. Štai čia ir prasideda mintis. Kaip žmonės supranta laiką. Kaip jį įsivaizduoja. Na bent tie, kurie turi vaizdinį mąstymą. (Žodžių atminties žaidimas) . Diskusiją šiuo klausimu jau turėjau su kita 'I'. Diskusija nesibaigė, nes kilo ginčas. Blogai. O klausimas diskusijai buvo toks. Jei metus įsivaizduoti kaip apskritimą, kurioje apskritimo vietoje būtų naujieji metai. Sausio pirmoji. Klausimas į kurį nėra teisingo atsakymo. Tiesiog man įdomu sužinoti kitų žmonių nuomonę. Tiksliau sužinoti kitų žmonių nuomonę tam, kad įsitikinčiau, jog aš mąstau bent jau panašiai kaip kiti. Nes man, apvaliuose metuose, naujieji metai yra ties dvylikta valanda. Bet kaip man teko nusivilti, kai aš uždaviau šitą klausimą aplinkiniams. Mano susidarytas supratimas dužo į šipulius, nes beveik niekas neatsakė jog sausio pirmoji yra ties dvylikta valanda. Na, kai kas visgi atsake, bet mažuma. Visi kiti į mane pažiūrėjo labai keistai. Lyg nesupratę klausimo. Kiti nieko neatsakė. Gal visgi sudėtinga atsakyti į klausimą, kai į jį nėra teisingo atsakymo (Klausimas be teisingo atsakymo). Man visgi nuoširdžiai buvo įdomu, ar tikrai mes visi taip skirtingai įsivaizduojame metus. Nes mano supratimas buvo toks, jog metai sukasi ratu, savaitės sukasi ratu, viskas sukasi ratu.

Buvo toks supratimas, bet paskui atejo kitoks. Būtent dėl to atėjusio ir iškėliau šitą klausimą. Supratau, jog niekas visgi jokiu ratu nesisuka. Viskas eina viena tiesia linija. Kaip kokios kopėčios į dangų, kurių galo nematyti. Nei viena diena nepasikartos nei po savaites nei po mėnesio nei po metų. Viskas kas praeina lieka kopečių apačioje, o tau belieka lipti aukštyn, nematant kas ten yra ir nežinant, kada visgi nuo tu kopėčių nusiversi. Kiekviena diena, tai vienas laiptelis. Štai toks laiko supratimas jau prieš kurį laiką stuktelėjo man į galvą.

O supratimas keičia elgesį. Apvalusis supratimas, yra nuspėjamas, jis suteikia ramumo, nes tu žinai jog ratas apsisuks. Apvalus ratas leidžia visai laiko visumai sutilpti galvoje. Ramumas ir nuspėjamumas. Tiesusis laikas yra baisus, nes nėra kelio atgal. Nė pro kur. O galimybės sugryžti netekimas yra labai gąsdinantis dalykas (predictably irrational - keeping doors open). Taip pat, tos begalo ilgos kopečios netelpa galvoje, matosi tik iki tos vietos, kur kopečios pasislepia gyvenimo debesyse. Bet mane visgi kopečių variantas užkabino. Dėl to, kad galbūt realiau atspindi gyvenimą ir juo neapgaudinėji ir neužliuliuoji savęs. Supranti, kad laikas eina pirmyn ir kiekviena diena yra verta daryti. O ką daryti, tai jau priklauso nuo kiekvieno.

Senovės majų kalendorius. Nelabai panašus į kopėčias.

Klausimas

Klausimas tiems, kas nepatingės ir daskaitys iki šitos vietos. Kokį laiką matai tu, kur ant apskritimo yra sausio pirmoji ? Ne majų kalendoriuje. Savo galvoje.

Internetas

Ir žinoma, po visų rašinių patikrinau, ką internetas mano apie laiko supratimą. Circular and straight time philosophy atvedė prie Ethernal return koncepto. Tada akis užkliuvo už Friedrich Nietzsche teksto Thus Spoke Zarathustra.

"'Everything straight lies,' murmured the dwarf disdainfully. 'All truth is crooked, time itself is a circle.'"

Tada tiesiu taikymu gutenberg.org paskaityti visos knygos kuri jau ilgą laiką yra public domen'e. Prie jos, pasirodo yra ir audio knyga. Už akių užkliuvo skyrius "War and Warriors". Klausiau gal penkis kartus. Vis dar nesupratau. Tada prisiminiau kitą knygą kurią citavo filme "Dead man".

"If the doors of perception were cleansed every thing would appear to man as it is, infinite. For man has closed himself up, till he sees all things through narrow chinks of his cavern." - Aldous Huxley, doors of perception.

Išvados

Ir tada supratau, kad apie viską yra prifilosofuota tokie kalnai, ir kad visa informacija yra taip lengvai pasiekiama, jog galima nuprotėti. Mintys, kam jos reikalingos. Manau, kad visi šitie pamąstymai, pasvaičiojimai ir supratimo ar nuomonės ieškojimai, tai kaip treniruotė kūnui, kur atidirbti judesiai įsimenami. Raumenų atmintis, kai judesį atlieki negalvodamas apie jį, kai jis gaunasi natūraliai ir gerai, nes jį jau darei šimtus kartų prieš tai. Lygiai taip pat ir su mintimis. Prasukdamas vis tą pačią juostelę galvoje, išdegini smegenų vingius (Mintys ir jų ratai), paruoši vagą mintims, ir jei kada gyvenime, mintis įšoks į tą paruoštą vagą, ir kas tada bus, tu būsi pasiruošęs. Taip, kaip apie tai jau galvojei. Tai laikas susiprasti ir susivokti. Kodėl tai rašau. Gal todėl, kad nepamirščiau, labiau suprasčiau ir kad kiti žinotų ką aš galvoju. Gal nepakenks šis mąstymas, svarbu gal kaip ir fizinėje treniruotėje, nepasitempti smegenų. Nežiniai, kaip paskui jas pagydyti...

P.S.

mmmm mėtų arbata su romu daro stebuklus. nom nom.

Mano stuburas

Viskas prasidėjo nuo jogos treniruotės. Su sąlyga, jog pradėjau lankytis sporto klube, nusprendžiau pabandyti jogą. Kompetetingi asmenys mane perspėjo, jog mano pasirinkta trenerė nėra geriausias variantas pradedantiesiems. Tačiau, kada gi esu aš protingų patarimų paklausęs. Treniruotė kaip ir buvo prognozuota, nebuvo skirta silpniems pradedantiesiems. Bet aš tikrai negailėjau jėgų ir atidaviau visą save. Treniruotės pabaigoje, matomai tam, kad treniruotė labiau primintu jogą, o ne eilinę aerobiką, buvo užgesinta šviesa ir visi gulėdami ant nugaros irklausydami meditacinės muzikos palaidavosi (relaksavo).

Po treniruotės pasijaučiau visai nauju žmogumi. Jaučiausi tvirtas ir nepalenkiamas. O jei ne taip gražiai pasakyti, tai jaučiau, kad negaliu pasilenkti. Pamaniau kad gerai pasportavau ir čia viskas tik į naudą. Bet laikas ėjo, o aš ir toliau jaučiausi tvirtas ir nepalenkiamas. Nepalenkiamas jaučiausi rytais lovoje, todėl keltis reikdavo ne atsisėdant lovoje, o išsiridenant iš jos. Tvirtas jaučiausi ir darbe, kai po darbo dienos stodavausi ir eidavau namo. Bet pamažu man tai pradėjo nusibosti. Pasiilgau savo lankstumo, sukalbamumo ir vėl norėjau būti minkštas ir lankstus. Su valstybinėmis lankstumo atstatymo įstaigomis turiu prastos patirties. Jie per daug rimtai į visa tai žiūri. Jie neskuba nenorėdami padaryti klaidų. Labai tiksliai kruopščiai ir formaliai viską užfiksuoja, o tai irgi šiek tiek užtrunka. Taip pat valstybiniai taisytojai nori būti tikri kad viskas bus padaryta tinkamai, todėl apžiūrėti pacientą gali norėti daugiau nei pora specialistų. Žinoma apžiūros vyksta skirtingomis dienomis ir skirtinguose vietose. Matomai tam, kad apžiūros būtų kuo objektyvesnės ir viena kitos neįtakotų.

Taigi, aš esu labai už kokybę, bet šiuo laiko momentu, man norėjosi kaip galima greičiau atgauti lankstumą. Vienintelė išeitis buvo kreiptis į privačius šarlatanus. Užsiregistravau ir tik po to suvokiau ženklus, kurie man nieko gero nežadėjo. Apžiūrą man paskyrė penktadienį tryliktą diena ir negana to buvo pilnatis (nejuokauju).  O pati apžiūra, kaip vėliau paaiškėjo ir gydymas, vyko labai greitai ir paviršutiniškai. Nusirenkite, gulkitės, gerai, atsistokite, dar atsigulkite. Štai ir viskas. Jokių chirurginių intervencijų, jokių tyrimų, nei apgailėtinos rentgeno nuotraukos nepadarė. Pavedžiojo ranka per nugarą, lyg jausdamas energetinius laukus, paskui paspaudė vienoje vietoje, kitoje, kažkas trakštelėjo. Pasukiojo kaip kokį gręžiamą rankšluostį, dar kažkas trakštelėjo ir viskas.

Sėdžiu pusplikis nieko nesupratęs, o man jau sąskaita paruošta. Atsiėjo man šitas malonumas dūšią ir pirmagimį sūnų. Tiesa, paskui kasininkė mane nužvelgė ir matomai aš jai pasirodžiau iš tų kurie neturės pirmagimio sūnaus, tai teko 120Lt užstatą palikti. Išėjau, uždariau duris paskui save ir nusprendžiau pamiršti kaip žemai puoliau, kad atgaučiau save. Bet tai padėjo. Aš vėl buvau lankstus. 

Lauke švietė saulė, buvo nuostabus pavasario rytas. Ėjau sau reformatorių skveru ir lanksčiausi nuo kiekvieno vėjo gūsio, kaip koks jaunas gluosnis. Ir buvo taip gera. Aš vėl buvau savimi.

P.S. faktai, detalės, paaiškinimai ir išvados bus kiek vėliau.

Naro sertifikatas

Prisiminiau, kad rugpjuti išsilaikiau PADI Open Water Diver sertifikatą. Vis neprisėsdavau apie tai pasigirti. Dabar tik laukiu, kol iš anglijos atstovydės man atkeliaus oficialus pažymėjimas.
Šis sertifikatas reiškia, kad dabar aš galiu visuose PADI nardyno centruose be didelių aiškinimusi išsinuomuoti nardymo įrangą ir nerti į 18 metų gylį. Ir dar padariau atradimą kad būdamas plateliuose nepatingėjau parašyti padrikus memuarus. Dabar juos ir idėsiu. Beje, čia galima pažiūrėti nuotraukas. O čia naktinės nuotrukos iš tų pačių platelių.

Memuarai iš Švedijos

Ketvirta diena

Darbe dar vienas siurprizas. Ketvirtadieniais acando turi bendrus pusryčius. Kaip man paaiškino vienas kolega, kadangi didelis ofisas tai pusričiaujant bent pamatai kaip kas atrodo ir gali pakalbėti kaip ka skam sekas. Nieko įpatingo, bet malonu ir nemokama. Bandelės, sūris, mėsa daržovės, kava , arbata. O po pietų dar ir torto gavome kažkokio bendradarbio išėjimo proga. Po darbo.

Kaip ir planavau, šiandien po darbo pavyko paplaukoti su laivu. Su savaitiniu bilietu stokholme galima nemokamai plaukti vieninteliu laiveliu, kuris plugdo iš centro į djurgarden sala. Atstumas juokingas, tik pats plaukimo faktas svarbu. Ne bent jau aš tai iš tos salos po to pesčiomis atgal parėjau.

Ta sala tai didžiulis parkas. Joje yra atrakcijonų parkas, arkariumas terariumas, zologijos sodas ir tikriausiai dar kas nors ko aš nemačiau. Labiausiai gaila dėl to jog aš ten galiu nukeliauti tik po darbo, o tuo metu niekas jau nedirba. Beje kai kur dar net sezonas neatidarytas. Tai tik iš lauko pažiūri ir tiek. Bet vistiek idomu. Mačiau beje nuomuojamas kanojas bei vandens dviračiu, turint laiku manau butu nerealybė tą sala apiplaukti, arba bent jau dviračiu po ją pasivažinėti.

Na ką jau vakaras, keliauju pas Domą. Dar minus pusvalandis. O pas Domą yra svečių, užeinu ir girdžiu rusų kalbą. Kaip senai rusiškai kalbėjau, teko prisimininėti. Bet man patiko. Pasirodo i stokholma atvarė domo įmonės šefų šefas, o ta rusiškai kalbanti Sabrina yra šefo asistentė. Ir ją pas Domą išgrūdo todėl kad ten kur apsistojęs šefų šefas jai nebuvo laisvos lovos. (Nežinau, gal kvailas tas šefas ar ką). Tai atsirado pas Domą ir vyno iš kažkur, susisiekiem su Vilniumi ir darėme tele – vakarėlį. Ramiai viskas praėjo, visgi ryt dar į darbus visiem.

Ryšium su tuo kad domas turi ryšį, dar ir Heroes seriją prieš miegą gavau pažiūrėti. Pilnas komplektas.

Šiandien pagalvojau, jog jei ir Lietuvoje taip gyvenčiau kaip čia, keikvieną dieną bandydamas pamatyti ar patirti ką naujo, mano gyvenimas būtu dar ilgesnis. Taip pat pastebėjau jog iš vakaro sugalvoti ką darysi kitą dieną yra labai naudinga. Atsiranda tarsi jungtis tarp dienų. Nes kai tik išryto atsikėlęs pradedi galvoti ką čia nuveikus, visos dienos tampa atskiros ir nesusijusios ir įsisuka rutina.

Penkta diena

Nieko įpating. Siuvenyrų dalybos darbe, siuvenyrų pirkimas namo, daiktų pakavimas.

Šešta diena

Sėdžiu sau oro uoste ir laukdamas lektuvo rašau memuarus. Kol įsiregistravau kokią valandą eilėje prastovėjau. Gerai kad anksčiau į vietą atkeliavau. Na va ir mano lektuvas nuskrido, pražiopsojau, kito dabar laukti reiks...

Memuarai iš Svedijos

Trečia diena

Na, po truputi rutinėju. Rytas vėl tas pats. Atsikeli, pavalgai, į metro, dirbi iki nudurnėjimo, nes nalabai supranti viska ir neviskas gaunasi. Beje ir pats Stefanas nevisada žino kaip padaryti kad veiktu. O daugiau kaip ir niekas nieko nežino. Bėda. Tai šiandien prasikankinau visą dieną bandydamas panaudoti komponentą kuris pagal idėja būtent ten kur man reikia ir turi būti naudojamas, bet niekas nežino kaip ji reikia teisingai panaudoti, kad gautisi norimas rezultatas. Tai į darbo pabaigą persigalvojom ir nusprenėm daryti kitu būdu. Stefanas vėl bandė ikišti į realizacija freimus. Vo ne vos susitarėm kad apsieisim. Beje freimai nuo pat pradžių bando ilysti. Kai tik pradėjau dirbti vartotojas turėjo turėti keturi freimus pimame puslapyje.

Dar apie joną. Šiandien su juo pakalbėjoma ką jis prieš čia dirbdamas veikė. Tai pasirodo jis yra sukūręs muzikos valdymo sistemą kurią bando prastumti žaidimų kurėjams. Jos idėja yra pagal išorinius veiksnius dinamiškai keisti muziką. Kaip pavyzdžiui žaidimo metu prasidėjus kovai ar kokiam įtemptam veiksmui padidinti tempą ar dar ką nors padaryti. Dar pasiteiravau kokią IDE jis naudoja, tai pasirodo emac'a. Ok čiau jau per daug į profesines lankas nuvariau.

Taigi po darbo, kaip ir vakar planavau turėjau keliauti paplaukioti laivu. Bet kažkaip per ilgai užsisedėjau. Labai norėjos valgyti, tai parkeliavau namo, pavalgiau ir žiukiu kad dar krūvą laiko turiu. Plaukioti jau nebesinorėjau, tai iškeliavau į miestą interneto ieškoti. Pasiimiau savo labai nešiojamą kompą ir nokia.

Nokia yra geras dalykas mieste iškant bevielės prieigos. Bet val 3 deklaruojamų valandų su ja tikrai neištrauksi, vos tik pradedi naudoti bevielį ryšį, baterija miršta. Bet šiaip ne taip radau vieną atvirą prieigą. Pažymėjau ją žemėlapy jei kam prireiktu. maps.google.com.

Pasedėjau parkejyje, paskambinau draugei, papliurpėm ogi žiuriu jau ir vakaras atėjo ir batarėjos sėda, tai susipakavau šmutkes ir namo. Tokia paprasta diena. Namo važiuodamas metro mačiau su elektrine gitara koncertuojantį vaikinuką. Ir dar pagalvojau kad gyvenimo trukmė skaičiuojama ne valandom ar minutėm, o patyrimais. Mano šios trys dienos buvo labai ilgos.

Memuarai iš Švedijos

Antra diena

Antra diena prasidėjo anksčiau nei esu ipratęs, kadangi švedija yra viena valanda į vakarus. Taigi pabudau šešta valanda. Kambatyje oro ne per daugiausiai, nes jei nakti palieki praverta langą, tai negali užmigti, bėl didelio triukšmo. Kaip jau ir ruošiausi nusipirkau super krutą savaitinį bilietą ir laimingas per 10 minuičių nuvykau į darbą. Metro yra jėga. Su trulikais pusvalandi bildėjęs būčiau.

Darbo diena ofise. Dar šiek tiek isikirtau į jų super krutai brangią sistemą. Po truputi progresuojam. Išbandžiau šiandien ir vietinę virtuvėlę. Labai nebloga su dviem dideliais šaldytuvais ir vienu šaldikliu, dviem sofkutėm, pabrėžiu, DVIEM SOFKUTĖM, atitinkamai dar keletu fotelių, bei muzikiniu centru. Arbata, kava pienas ir t.t. Kas nauja buvo, tai jog yra vaisių pintinės, kurios pastoviai pačios užsipildo visokiais vaisiais. Man teko sutikti bananą ir obuolį. Visai neblogai toks dalykas.

Po darbo, kuris pasibaigė labai anksti, net 18:00. Blemba prisėdo švedas prie mano klabetūros ir instaliavo švedišką layoutą. Tai va darbas pasibaigė anksti nes jei iš ofiso nori išeiti po šeštos valandos turi turėti atitinkamas privilegijas. Beje ofise yra ir miegamasis kambarėlis ir dušas. Nei to nei to dar neteko išbandyti.

Kadangi ofisas yra pašiame stokholmo centre, tai po darbo labai maloniai paklaidžiojau po senamiestį. Ką galiu pasakyti, tai kad švedai akmens turi tiek pat dauk kaip ir proto. Bliamba visas senamiestis iš akmenų luitų. Didžiuliai 3 – 5 aukštų namai, akmenimis grystos gatvelės. Mūsų senamiesčiui dar stengtis ir stengtis. Vat jei mes tiek akmenų turėtume gal tokie patys protingi kaip švedai būtume.

Ok, po senamiestį klaidžioti užteks, reikia skubėti apsipirkti bo vėl be maisto sedėsiu ir turėsiu likusius makaronus virtis. Po mano butu pasirodo ne tik metro yra bet ir supermarketukas. Oj oj kaip aš jame prasikeikiau. Iš pradžių labai buvo sunku kainas skaičiuoti, tai pasitelkiau į pagalbą telefoną kuris pasako kiek litų yra atitinkamas kronų kiekis. Paiimi prekę, paskaičiuoji kainą, sukeriais švedai, paiimi kitą, sukeriai, sukeriai, sukeriai. Tai jau prasikeikiau. Išleidau 150 SEK. Pacituosiu čekį

• sūris 200g 19.90

• sausi pusryčiai 375g 32.99

• bananai 1kg 17.27

• pienas 1l 8.90

• duona 17.90

• krem bonjur 16.90

• dešra 16.90

Sukeriai. Pietauti irgi ne ką pigiau, be 70 SEK niekur. Ok kaip nors išgyvensiu. Tai va apsipirkęs ir pavalgęs susitikau su Domu, kuris kaip tyčia irgi švedam yra parduotas. O tie savo ruoštu ji perparduoda dar kitiem švedam. Jis gyvena toliau nuo centro Kistos priemestyje. Kaip jis pasakojo tai ala švedijos silicon valey. Aplankiau Domo gyvenamasias patalpas, visai neblogos, palyginti su mano, turi skalbyklę, saloną, kambarioką ir svarbiausia, internetą, bevielį. Man apie tokią prabangą tik pasvajoti.

Ryt planas pasiteirauti ofise kur ir ką geriau pažiurėti, nes pačiam susirasti išskirtines vietas bus sudetinga, taip pat norėčiau nukeliauti prie jūros. Reiks išsiaiškinti ar laivai isiskaito i visuomeninį transportą ir jei taip tai naudosiu savo super bilietą iš paskutiniūjų. Taip pat, kaip šiandien naudojau metro. Su laivais turėtu būti faina paplaukioti. Gražus ir tvarkingas tas stokholmas.

O iš metro išlipę žmonė labai tvarkingai stojasi ant keliančių laiptų, taip, kad pro šoną skubantys galėtu lengvai praeiti. Labai gražus ir tvarkingas vienpusis dviejų juostų kelias gaunasi, kur dešine juda neskubantys, o per kairę lipa tie kuriem ara nuobodu stovėti ir laukti kol juos užkels, arba kažkur skubantys.

Jaučiuosi pavargęs, labanak.

Memuarai iš Švedijos

Pirma diena

Iškeliavau i švediją padėti prie acando projekto. Anksti ryta sėdau į lektuvą ir išskridau į kopenhaga, ten persėdau į kitą lektuvą ir nuskridau į sokholmą. Tuomet įsėdau į greitą traukinį atsidūriau stokholmo centre, kur ofise praleidau likusią dieną ir apie aštuntą valandą grįžęs į savo viešbutį rašau tai ką katik perskaitėte.

O dabar apie smulkmenas. Skristi su persedimu dar neteko. Buvo visai idomu per pusvalandi išsiaiškinti kaip irkur nueiti, ypač turint galvoje kopenhagos oro uosto dydi. Dar gediminas, tas pats kuris dirbo WM ir peskui perejo į IBM, patarimas įsiregistruoti išvedė iš kelio. Pasirodo niekur registruotis daugiau nebereikėjo. Reikėjo tiesiog nueiti prie kitų vartų.

Taigis, atkeliavus į stokholmą ir belaukiant savo bagažo per garsiakalbius tarp neaiškių švediškų burbėjimų išgirdau taip pat neaiškiai tariama savo pavardę. Pasirodo mano lagaminai kažkur pasiklydo. Na ka, nieko baisaus, pasiklydo, tai ir atsiras. Beje, kiek daug akmenų toje skandinavijoje. Jie turbut niekaip mūsu nesupranta su mūsų puntuku, “didžiausiu” akmeniu lietuvoje.

Iš oro uosto pabrangiaisku traukiniu 200 km\h greičiu parlekiau į centrą ir neskubėdamas nukulniavau į ofisą. Oras normalus, viskas tvarkinga. Nemažai motociklų tvarkingai priparkuotų jiem skirtose vietose. Ofisas labai didelis, bent jau kiek klausiau savo angelo sago Stefano tai sakė kad 600 žmonių ten dirba.

Ofise labai idomi tvarka, niekas neturi savo stalo. Kas pirmas ateina tas sėda ten kur nori. Yra prie sienų tvarkingai sustatytos spintelės, kur galima pasidėti savo asmeninius daiktus. Bet savo stale nėra. O darbo vietos labai įvairios, gali sėstis prie lango, gali sėsti i 3 kvadratinių metrų uždarą budelę, gali sėstis kur liko vietų. Yra didžiulė virtuvelė su kavom arbatom ir pienu.

Ok laikas namo. Pirmą dieną pasidarbavau kaip niekada. Iki pusės aštuonių. Būčiau ir ilgiau buvęs, bet paskambino is SAS ir pranešė jog atsirado mano lagaminas ir turėtu atvežti jį pradedant nuo 20:00 į mano butą. Beje dabar jau 21:30 bet savo lagamino dar taip ir neturiu. Taigi, palidėjo mane Stefanas su Jonu iki metro.

Jonas pasirodo yra dažnas švediškas vardas. Ir mano bendradarbis Jonas turi dar ir pažystamų iš lietuvos. Kažkokių labai aktivisktiškų, sakė papasakos man būtinai apie juos. Beje Jonas tai gerokai pagyvenes. Labai keista su 45 ar daugiau bendradarbiu apie java ir programavimą kalbėti.

Taigi, palidėjo mane iki metro, bilietų jau nebepardavinėjo tai sakė važiuok taip jei reiks iš kontrolieriaus nusipirksiu. Ką pastebėjau, tai pas švedus nėra tokio dalyko kaip bauda už važiavimą be bilieto, tiesiog visur parašyta kad važiuojant bilietas brangesnis, tarkim su traukiniu 80 SEK, su metro dar kažkiek. Taigi niekas manes bilieto taip ir nepaprašė. Reiks ryt apsišopinti.

Valgymas. Visą dieną prasedėjau ofise, parduotuvės neveikia. Kuprinėje valgomo nieko nėra. Jau buvau pasiruošęs badavimo vakarui. Visa laimė kad savo vieno kambario butelio virtuvėlėje atidaręs spintele pamačiau cukraus. Iškart nuotaika pakilo, sakau nu valio badu nemirsiu, gersiu sirupą. Bet labiau pasigilinęs į spintelės turinį radau ryžių ir makaronų. Tai jau pasidariau sau baliu festivalių. Tai va ryt vėl į darbą, gal pavyks ryt su domu susitikti ir gal dar kaip nors lagaminą atgausiu, suktinio tai norisi.