Praeities skausmas

Važiuojant autobusu žvilgsnis skanuoja tamsą už lango, o mintys liejasi laisvai. Mintys susikaupusios iš praeities ir projektuojamos į ateitį. Skausmas. Jis iš praeities. Bet keista tai, jog jis (skausmas) man ne priešas. Kažkokį keistą malonumą išgyvenu kai ateina praeitis. Skauda, bet tuo pačiu jaučiu nuo emocijų besiplečiančią krūtinę. Ne, aš nenaikinsiu skausmo ir nebandysiu jo pamiršti. Aš su juo susigyvensiu. Jis yra mano dalis. Lygiai tokia pati verta, kaip ir džiaugsmas. Aš tai praeitis, o ateitis ateis neišvengiamai. Aš ją sutiksiu išskėstom rankom ir praeities skausmas virs dabarties džiaugsmu.

Saldžių sapnų

Perspėjimas taupantiems laiką : čia nėra nieko informatyvaus apart mano kliedesius.

Pamažu plėsdamiesi ausų kamštukai nugramzdina tave į tylą. Artėja ritmingas širdies plakimas. Tuk tuk, tuk tuk. Ir tu jau jauti jį ausyse. Tas kas miegojo, jau turi keltis. Nėra jokio atskaitos taško, kad galėtum nustatyti kada yra dabar. Laiko nėra. Tu ir vėl toje pačioje vietoje, kaip ir praėjusį kartą. Nuo sienos atlenkiama siaura lova kieta ir nejauki. Gelsvai blyškios šviesos vos pakanka kambariui apšviesti. Pakampiai skendi prietemoje ir tik arčiau lempos gali ką nors geriau įžiūrėti. Sušalęs kūnas nebegali daugiau miegoti. Šlykštus jausmas kai kojos išlenda iš po kaldros. Atsisedi, nuleidi kojas ant grindų. Tuk tuk, tuk tuk. Tik šį kartą tai ne širdis. Tai aplinka, kuri toliau ritmingai bilda. Jauti kaip kambarys kartu su tuo pačiu bildėjimu juda pirmyn ir atgal. Nuo lentynos nukrenta dar viena knyga. Rodos jau paskutinė, nes visos kitos jau seniai guli ant grindų. Viskas kas vakare buvo sudėta į savo vietas, dabar guli ant grindų. Prisiminimai, džiaugsmai, vargai, skolos, skausmas, ateitis ir tušinukai. Visos lentynos tuščios. Ant stalo nieko nėra. Kėdės parvirtusios, o spintos durys darinėjasi pirmyn atgal. Geltona bildanti tyla ir atodusis krūtinėje. Per sieną nubėgą šviesos dryžis. Kaip skeneris nuskanuoja kambarį nuo vieno krašto iki kito. Po jo dar vienas. Kaip metro vagonu pravažiuotum pro šviestuvą. Stojantis girgžda sušalę ir neprajudinti sanariai. Einant link veidrodžio po kojom šiugžda popieriaus lapai. Nori juos pakelti ir sutvarkyti, bet taip buvo ir prieš einant miegoti. Kėlei nuo grindų daiktus ir dėjai juos į lentynas. Tvarkingai, kad vėliau lengvai surastum. Išrykiavai svarbiausius ant stalo kur lengvai juos matai. Kas vertė tai daryti. Kas judino rankas kurios dirbo darbą. Kas sukiojo galvą ir nešė kūną į kitą vietą kai viena jau buvo sutvarkyta. Kokia motyvacija judino tave iš vidaus. Dabar rankos tik kaba pritvirtintos prie pečių. Ar nebegali susigalvoti kas tave judintų.
Veidrodyje tu ir visas tavo pasaulis, tavo kambarys kuriame tu buvai kiek tik gali prisimiti, o prie veido artėja rankos nešančios šalto vandens ežerėlį ir netrukus akimirkai tu į jį paneri. Akimirka ir vanduo išsitaško, o tu jauti kaip ežero likučiai lašais rieda tavo kaklu, krūtine, nugara. Nuogas kūnas pasruvo upeliais tekančiais nuo tavo veido. Šalti kalnų upeliai šaltu kūnu. Veidordžio atspindyje matai vis bykstelinčias šviesos juostas. Bet per langą daugiau nieko nematyti. Aklina tamsa. Tavo kambarys sklendžia nebūties tamsoje. Įsivaizduoji jį pakabintą oloje. Nesvarumas, kuriame tuo pačiu esi ir tu. Atsitrauki ir matai visa tai kaip mažą taškelį ant bekraščio juodo popieriaus lapo. Tik tie prabėgantys dryžiai. Vienas po kito. Lyg ir pasikartojantys, lyg ir padriki. Atsisuki ir įbedęs žvilgsnį į langą, kantriai lauki kol dar viena juosta nuskenuos tavo akies rainelę. Blykst. Apakintas šviesos pamažu vėl pradedi matyti prietemoje skendintį kambarį. Blykst, dar vienas. Lygiai toks pat akinamas ir tau vis sunkiau matyti tavo šešėlių aplinką. Dryžiai apakinantys tave tavo buityje. Ar lauksi dar vieno? Tau jau sunku išlaikyti nemirksint ašarojančias akis. Blikst, blikst, blikst, tu jau nebejauti laiko kurį lauki kol šviesos pluoštas vėl apakins tave. Rodos jie pasitaiko vis dažniau ir dažniau, nors iš tikro tai tik laiko nejautimas.
Bet tik užsimerkęs pamatai tai, ką tavo tinkalinėje išdegino tisiogiai nesuvokiama ryški šviesa. Pasaulis lekiantis pro šalį. Tavo kambarys bildantis traukinio vagonas, nežinomo ilgio sąstate, lekiantis tuneliu kažkokio milžiniško kraterio sienoje. Sienoje nusėtoje plyšių, pro kuriuos patekusi šviesą akina tave. Tavo tinklainėje išdegęs priešingoje pusėje esančios sienos vaizdas. Siena tokia pati korėta ir išvagota tunelių kuriais ta pačia laikrodžio kryptimi lekia kiti sąstatai. Ir kur visi mes lekiam ir kur visus mus neša. Tuk tuk, tuk tuk, skamba tiek išorėj tiek viduj. Ir iš atminties iškyla vakar dienos prisiminimas. Tvarkymasis ir dėliojimas su viltimi kad ryte viskas bus savo vietoje. Nepaisant to, kad matei jog tu nesustojančiame traukinio vagone. Ar ieškosi stop krano, ar sugebėsi jį patraukti. Ar ir vėl bandysi pamiršti tai ką sužinojai ir nekreipdamas į tai dėmeio vėl sudėsi viską į lentynas. Ar užsikimšęs ausis nuostabiaisiais kamštukais vėl nueisi miegoti, nes kūnas ir protas nebelaiko tavęs. Saldžių sapnų?


P.S. Priskaičiusiems iki galo dar rekomenduoju tylųjį amerikietį (http://quietamerican.org/), o šiuo konkrečiu atveju aplinkos įrašą : Three trains (http://quietamerican.org/download/disc-va/01_-_Three_Trains.mp3)

Tavo minčių balsas

Eini miestu. Ar girdi ausyse skambančią muziką? Tai jie.

Išsitrauk ausines iš ausų ir nenustodamas eiti klausyk.

Žingsnis po žingsnio ir miesto triukšmas po truputį tyla.

Ar girdi kas lieka? Tai tavo minčių balsas. Tai tu.

Surask laiko išklausyti save.

Fėja mezgėja

Taigi, apie tą žmogelį, kuris vis nekantriai laukė rytdienos, nes galvojo, kad ryt bus geriau. Kartą atėjo pas jį fėja pasivertusi auksine žuvele ir nešina senovinės aladino lempos ir sako savo jau užtreidmarkintą frazę :

"Sugalvok norą ir aš tau jį išpildysiu."

Na, aišku žmogelis panorėjo, kad rytdiena greičiau ateitų. Fėja žuvelė išsitraukė iš aladino lempos siūlų rutuliuką (kaip jis ten tilpo velniai žino) padavė žmogeliui ir sako :

"Kai norėsi, kad rytdiena ateitų greičiau, išvyniok kelias vijas ir vakaras taps rytu. Kad jis bus protingesnis nepažadu, bet rytojus ateis nelaukiant."

Apsidžiaugė žmogelius pasičiupo ritę ir nieko nelaukęs, nes kaip žinia jam jau buvo įgrysę laukti, išviniojo tris vijas. Ir "Voila", kaip sako varles mėgstantys žmonės, trys dienos prabėgo kaip akimirka. Na ir ilgai netempiant gavosi taip, kad jis net nesusimąstęs ir nekantraudamas

išviniojo visą ritę, o pabaigoje suprato, jog taip vien vedamas minties "rytas protingesnis už vakarą" ir įsikibės komunistams artimo lozungo skatinančio žengti į šviesų ritojų, jis išvyniojo visą savo gyvenimą. Nesustojo pasižiūrėti, kur yra dabar ir net nebandė džiaugtis šia akimirka.

O moralas toks : jei kokia auksine žuvele persirengusi fėja tau siūlys siūlų, geriau su ja eik kokios kavos jaukioje aplinkoje išgerti ir mėgaukis nesukubėdamas.

O muziką tiesiog prisegu, nes man ji šiandien patiko :

http://www.youtube.com/watch?v=am6rArVPip8

Lėtieji kaimynai

Būna vakarų, kai kliedesiai liejasi laisvai. Pasigauni kokią temą ir ją gali išrutulioti iki neregėtų absurdų ar tiesų. Šį vakarą su obuolių pyrago ir ledų pagalba rutuliojome temą apie šiaurės kaimynus ir puskaimynius ir jų polinkį į lėtumą. Skambėjo visiems gerai žinomi juokeliai : "Suomių sprinteris", "neįsitempinėjantis estas, kuriam nereikia atsipalaiduoti", "зделал кофе, уже зафтра" ir t.t. Bet iškilo vienas faktas kurio negalėjom pritempti iki teorijos: kodėl suomiai, būdami tokie lėti, yra tokie geri ralistai? Ir suprantama, ne už ilgo atsirado atsakymas. Aišku jo variantų buvo daug ilgesnių ir vaizdingesnių, su pavaizdavimais, kaip tai viskas vyksta ir atrodo, bet trumpai atsakant į klausimą, kodėl suomiai yra tokie geri ir greiti ralistai. Todėl, kad jie lėtai gazo pedalą atleidinėja.

P.S. kreditai atitenka Domantui.

Maldos namai

Noriu paprašyti pagalbos. Noriu žemėlapyje sužymėti maldos namus. Vilniaus, Kauno, nesvarbu. Tiesiog, jei žinote kokius nors maldos namus (nesvarbu kokios religijos) pažymėkite juos ant žemėlapio.

Žemėlapis

Neprašau vesti nei pavadinimo nei kitos informacijos, tiesiog uždėkite žymeklį ant žemėlapio. Paskui aš jau surinksiu kitą reikalingą informaciją.

Kam man to reikia. Dar negaliu tiksliai suformuluoti. Raimondas mano, kad pagal šventovių vietas bandysiu iššifruoti davinčio kodą ir surasti slaptąją masonų būstinę. Galbūt. Gal kas pasiūlys kokį dar originalesnį variantą.

Ačiū.

Papildymas. Pasirodo tai jau yra padaryta ir rezultatai yra čia.

Livigno minčių retrospektyva

Perspėjimas : Visi vardai yra išgalvoti, bet koks sutapimas su realiu gyvenimu yra grynas atsitiktinumas.

Sako seksas gydo. Vakar Donis įvirto į Dalios ir Jivitos lovą. Dalia su 40 laipsnių. Jovita su dar belenkiek. Jovita vakare :

-- Na ką aš žinau, Dalia vis dar serga.

Žaidėme "Boom'ą". Jovita ir dar trys vaikinai. Jovita visus nusprogdino. Vincentas :

-- Jovita, tu nusprogdinai visus vaikinus. (Angliškai : Jovita, you blow all the guys.)

When chuck noris gets sick he goes to to Donis. (Žiūrėti pirmą istoriją)

Jovita geria jagermeister ir žiauriai paspringsta. Kosti, vos gali įkvėpti. Mindaugas :

-- Ne į tą skylę pataikei ?

Ryte pabunda Viktoras

-- Įdomią diskusiją turėjome vakar vakare, kai parėjote iš Jovitos.

-- Hm, Viktorai mes su tavimi vakar nekalbėjome...

Keltuve.

-- Juozai, išsijunk raciją, jau atsibodo tas traškėjimas.

-- Ne, neišjunksiu. Jei netyčia bus lavina, bent galėsite mane pagal traškėjimą atkasti.

-- Taip, būtinai, kasime, kasime ir atkasime tik raciją.

Pakeliui namo.

-- Einam pro čia, čia arčiau.

-- Ne, einame normaliai.

Po kurio laiko.

-- Na gerai, gerai jūs laimėjote, bet manau, kad kai aš nemačiau, jūs bėgote.

-- Taip, bėgome ir dar jet pack'ą užsidėjome, nes labai bijojome pralaimėti.

Vakare buvo kraujo kuneliai, iš ryto - kraujo lavonėliai.

Juozas gale autiko žiovaudamas plešia operos arijas. Raimondas :

-- Juozai, o kodėl tavo teatras sudegė ?

Aš po šitos kelionės į alkoholį nebegaliu pažiūrėti. Nuo šiol gersiu užsimekęs.

Tai ką, plojot, plojot ir prisiplojot.

Užrašas ant kelinto namo iš eilės "Sexy shop".

-- Gal čia koks servisų brandas.

-- Jei ten merginos mašinas remontuoja, tai nevažiuočiau. Nebent, jei merginos plautų mašinas, tada gal.

-- Su bikiniaias, prie minus penkių. Dvi plauna, trečia pakampėje meningitą gydosi, o tu, pro pravertą langą, šauki: "baikite į mašiną trintis, speneliais dažus subraižysite".