Fix Švedija

Maldos namai

Noriu paprašyti pagalbos. Noriu žemėlapyje sužymėti maldos namus. Vilniaus, Kauno, nesvarbu. Tiesiog, jei žinote kokius nors maldos namus (nesvarbu kokios religijos) pažymėkite juos ant žemėlapio.

Žemėlapis

Neprašau vesti nei pavadinimo nei kitos informacijos, tiesiog uždėkite žymeklį ant žemėlapio. Paskui aš jau surinksiu kitą reikalingą informaciją.

Kam man to reikia. Dar negaliu tiksliai suformuluoti. Raimondas mano, kad pagal šventovių vietas bandysiu iššifruoti davinčio kodą ir surasti slaptąją masonų būstinę. Galbūt. Gal kas pasiūlys kokį dar originalesnį variantą.

Ačiū.

Papildymas. Pasirodo tai jau yra padaryta ir rezultatai yra čia.

Teorijų generatorius

Iš pat ryto pamačiau štai šį komiksą ir kur buvusi, kur nebuvus į galvą įsimetė dar viena idėja.

http://xkcd.com/687/

Padaryti puslapį, kur teorijos geidžiantis asmuo, įvestų bet kokį skaičių. Tarkim tokį, kokio reikia jo teorijos pagrindimui. Tada programa surastų tam tikras konstantas ir sąryšį tarp jų, tokį, kad gautųsi įvestas skaičius.

Pavyzdžiui :

Didžiosios egipto piramidės kairės kraštinės santykis su atstumu iki mėnulio padalintas iš planetų skaičiaus saulės sistemoje yra lygus "teorijai reikalingas skaičius".

Pažangesniame režime, galima būtų pasirinkti su kokia tema turėtų būti susijusios konstantos. Pavyzdžiui : kosminės konstantos, biologija, kompiuterių mokslas, astronomija.

Jei kas jau žinote tokį servisą, praneškite, bergždžiai nesukčiau galvoje jau realizuotų minčių.

Vynas no1

Paprastas žmogus įeina į kompiuterių parduotuvę. Lentynose tvarkingai ir gražiai guli išdėliotos prekės. Maitinimo šaltinai, kietieji diskai, vaizdo plokštės ir dar kažkokios nematytos detalės. Atskiroje lentynoje gražiai apšviestoje ryškių lempų puikuojasi centriniai procesoriai (CPU). Pačioje viršutinėje lentynėlėje guli Intel Core i7 Lynnfield, šalia Intel Core 2 Duo Wolfdale ir AMD Phenom II X4 Deneb, prie jų puikuojasi etiketės su pagarbos reikalaujančiomis kainomis. Žemesnėje lentynėlėje kainos prie prekių mažesnės, bet ir procesoriai paprastesni. AMD Phenom X4, AMD Phenom Callisto ir taip toliau. Ant apatinės lentynos, kainos tokios mažos, kad norint jas įžiūrėti reikia pritūpti. Galima pagalvoti, kad kainos priklauso nuo to, kaip aukštai nuo žemės padedama etiketė. Kokias išvadas gali padaryti paprastas mirtingasis, nesimokęs kompiuterių architektūros, nei karto nesusirinkęs sau kompiuterio ar net nežinantis kas yra tranzistorius. Na, brangus, matyt geras, labai brangus matys labai geras. Gražiai įpakuotas, turbūt tikrai geresnis už tą pilkoje dėžutėje.

Tai va, kaip gėda bebūtų prisipažinti, taip va aš jaučiuosi vyno parduotuvėje. Kalnai vienas už kitą gražesnių butelių papuoštų nuostabiomis etiketėmis su mistiškais užrašais. Vynai, kurie nuo gretimos lentynos vynų, kaina skiriasi dešimtimis kartų. Aišku, yra tam tikri faktoriai pagal ką aš dar sugebu atskirti vyną. Baltas - raudonas. Saldus - pusiau saldus - sausas. Bet vis vien lieka kalnas raudonų sausų vynų. Pagal ką tuomet juos rinktis ? Ispanija, Prancūzija, Italija. Ar aš pagal tai, kokioje šalyje augo vynuogės, turėčiau sugebėti atskirti vyną? Ar pagal skonį turėčiau sugebėti pasakyti iš kokios rūšies vynuogių buvo padarytas vynas. O gal jis padarytas iš kelių rūšių vynuogių. To aš jau nebesugebu.

Tai gi apie ką aš čia ? Rašau apie taip, kaip nusprendžiau paišsidirbinėti. Nuo šiol pas mane namie vynas bus be etikečių. Vos tik namuose pasirodys butelis, etiketė, kuo skubiau bus pašalinama. Vienintelė informacija, kuri bus ant butelio, tai tos vyno savybės, kurias aš pats sugebu atskirti.

Na, kad vynas raudonas, nerašysiu, čia jau gautųsi perteklinė informacija. Kol kas užrašai apsiribos tokiais : Sausas vynas, Pusiau saldus vynas, Saldus vynas. Jei visgi pastebėsiu, kad atskiriu iš kokių vynuogių gaminamas vynas, prie užrašų atsiras ir tokie prierašai kaip : Cabernet Sauvignon, Merlot, Chardonnay. Jei su laiku įgusiu ir sugebėsiu skirti skirtingų metų vynus, prirašysiu ir vyno metus. Bet kol kas etiketės bus labai paprastos. "Sausas vynas no1". Manau šį vakarą eisiu ir atsikimšiu tą "Sausas vynas no1"... Pabandysiu pajausti kokį nors subtilų prinokusių žemuogių poskonį susipynusį su aromatingu, bet tuo pačiu ir sodriai gaiviu, laukinių šilauogių švelnumu.

Skanaus, ponas vyno eksperte...

Krizės akivaizdoje

Artėjant krizei, ar jau vykstant, čia kaip kam atrodo, artėja ir šventės. O šventės mums, dėka vartotojiškumo, turi vos ne tiesioginę asocijacią su dovanų pirkimu. Būtent pirkimu. Ne pačiu dovanojimu, o galvos sukimu, ką ir kam nupirkti. Žinoma nenoriu taip visų sumesti į vieną katilą, bet rašau tai, kaip man atrodo iš mano bokšto.

Taigi, vėl reikia kažką nupirkti, kad galėtum padovanoti. Bent jau pas mane namie bandoma (kartais sekmingai, kartais ne labai) kovoti prieš daiktus. Nes tik nespėk apsižiūrėti ir į namus prilenda ir spintose bei palovėse susirango kalnai įvairiausių daiktų, kurie, praėjus kuriam laikui, net nebežinai kam buvo reikalingi. O šventės labai palanki terpė daiktams namuose veistis. Taigi pirkdamas ir dovanodamas daiktus, kažkaip prieštaraučiau savo paties kovai prieš daiktus.

O jeigu išeitu nenupirkti daiktų bet vistiek juos padovanoti. Krizės akivaizdoje man labai patikusi idėja. Dovanoti daiktus iš namų. Žinoma, apie tai reikia susitarti su panašiais prieš daiktus kovojančiais bendraminčiais. Ieškant ką padovanoti, galima būtu per nauja įvertinti ko tau reikia namie ir ko ne. Prisiminti kas iš pažystamu užsukęs į svečius kažkada buvo pareiškęs susižavėjimą vienu ar kitu daiktu. Galų gale nepagailėti ir padovanoti brangų dalyką, kas iš tikro ir yra dovanojimo esmė. Brangiam žmogui dovanoti brangų dalyką. Ne finansiškai brangų, bet brangų savo istorija, savo buvimu. Dovanojant tokį daiktą gali papaskoti, kaip jis atsirado, iš kur, ką reiškia. Nes tokie daiktai jau turi savo istoriją. Priešingai nuo tų, kurie ką tik nuo akropolio ar panoramos lentynos.

Taigi tokia idėja, kurios autorystės aš sau neprisiimu. Einu po daiktus pasikuisti.

Užsilikusi dovana

Jau porą metų pas mane voliojasi nepavykusio siurprizo liekanos. Rezultatas turėjo atrodyti maždaug taip :

• Post-it bikini
• Post-it car

Iš tikro tai tas antrasis variantas. Bet taip gavosi, kad nieko nesigavo. O kalnas postitų liko voliotis pas mane. Tai, kad atsikratyti jų, teko digitalizuoti. Rezultatas. Su gimtadieniu, Mariau.

Knygos, Filmai ir Saugumas

Vakar pėsčiomis keliavau namo iš darbo. Tingėjau važiuoti troleibusu. O kai taip vaikštai, tai į galvą prilenda visokių minčių. Nežinau kokiais keliais jos atkeliauja.

• Knygą rašyti nuo pabaigos
• Interaktyvus filmas
• USB raktas su programuojamu mikroprocesoriumi

Labai viena į kitą panašios mintys. Net pats nesuprantu, kas man galvoj dedas.

Kodėl reikia knygą rašyti nuo pabaigos? Manau, todėl, kad šiais laikais žmonės vis mažiau laiko turi į ką nors gilintis. Juos reikia sudominti iš karto, be ilgų įžangų. O įdomiausios knygos vietos yra pabaigoje, kur viskas paaiškėja. Taigi, kodėl nepadaryti taip, kad knyga prasidėtų įdomiausia vieta, o paskui, kas norėtų galėtų gilintis į priežastis, kodėl taip atsitiko. Gilintis į detales, kokie veiksmai ir sprendimai prie to privedė ir taip toliau. Gautųsi kaip koks žinynas - instrukcija, kur susirandi ir paskaitai apie tai, kas tau įdomu. Tai, ko iš kart nesupranti, pasiskaitai po kiek tik nori kartų.
Interaktyvus filmas iš dalies išsirutuliojo iš knygos nuo galo. Vaikystėje skaičiau tokią interaktyvią knygą. Atrodo, vadinosi "Gvidono apsiaustas". Jos mintis ta, kad pasakojant skaitytojui leidžiama priimti sprendimus už personažus. Tam tikrose situacijose būna pasirinkimas : jei manai, kad Petras turėtų pasielgti taip, toliau skaityk nuo 123 puslapio, jei ne, skaityk toliau. Taigi, su filmu - taip pat. Turint omenyje DVD galimybes visai įdomu būtų pažiūrėti filmą, kurio eigą nusprendžia žiūrovas. "Bėk, Lola, bėk" (Lola rennt) arba "Atsargiai durys užsidaro"(Sliding doors), manau, labai tiktų tokiam dalykui. Tik norėtųsi daugiau tų lemiamų taškų, kur reikia priimti sprendimus. Labai įdomu tokius filmus būtū žiūrėti kino teatre, kur dauguma priimtų sprendimą. Nepatiko kaip baigėsi filmas, nieko tokio, ateik į kitą seansą, gal baigsis kitaip.
USB raktas. Čia visai ne į temą. Tiesą sakant dar nepasidomėjau ar nesugalvotas jau anksčiau toks dalykas (manau sugalvotas). Idėja labai paprasta. Įsikiši USB raktą į PC. Matai diską su folderiais :

• Data
• Signed
• Encrypted
• Update

Įmeti failą į Data folderį, Signed folderyje atsiranda parašas atitinkamam failui, Encrypted folderyje atsiranda užkoduotas įmestas failas. Jei nori atnaujinti raktą arba panaudoti savo modifikuotą firmware versiją, į Update folderį įmeti firmware failą ir toliau linksmai gyveni.

Demokratija online ir kalbų mokinimasis

Dar pora idėjų. Neseniai mano draugė Ieva nusprendė, kad jai reikia mokintis anglų kalbą. Pradžiai palankė kursus. Pasimokė, o dabar sugalvojo, kad reikia per dieną išmokti po tam tikrą skaičių žodžių. Taip pat, kiti mano pažįstami jau kurį laiką mokosi anglų žodžius naudodami "Flashcard" metodą. Taigi pagalvojau, reikia padėti savo draugei ir prašyti programą, kuria ji galėtu naudotis savo telefone ir mokintis žodžius, kada tik turi laisvo laiko. Tam reikalui startavau savo projektelį.
Kita idėja kilo, kai dvidešimt minučių laukiau autobuso. Visos jos čia nedėstysiu, tik esmę. Pabandyti kaip veikia online demokratija. Tai yra, kaip žmonės turėdami visas galimybes greitai ir skaidriai priiminėti bendrus sprendimus, tomis galimybemis naudotųsi. Pvz, kiekvienas norintis dalyvauti, savo du procentus kažkokių pinigų paskiria specialiai tam įsteigtai nepelno organizacijai. Tada naudodamiesi internetu, bendrai, balsavimu nusprendžia kam surinktus pinigus panaudoti. Jei kas nori gali ir savo asmenines lėšas aukoti. Bet esmė būtu tame, kad pažiūrėti, kaip toks dalykas aplamai veiktų.

Idėjos

Neseniai savaitgaliui buvau nukeliavęs į Prahą. Prieš iškeliaudamas dariau namų darbus ir internete ieškojau informacijos kur ir ką reikia pažiūrėti Prahoje. Ir radau nuostabu Google Earth resursą. Prague - complete travel guide. Nusprendžiau kad tokio būtinai reikia ir Vilniui. Taigi bandysiu po truputi surankioti tai, ką ir kur turėtu pamatyti į sostinę atvykę svečiai.
Antra mintis kilo po to, kai pažiūrėjau Tado rekomenduotą filmą Zeitgeist. Jį pažiūrėjus kažkodėl nusprendžiau, kad turiu jį parodyti visiem, kam tik galėsiu. Bet viena iš pagrindinių atsisakymo žiūrėti priežasčių yra ta, jog filmas yra anglų kalba. Kaip tai išspresti ? Parašyti lietuviškus titrus.
Beje, jei kas pažiūrės šį filma ir be lietuviškų subtitrų, tai rekomenduoju dar dozę dokumentikos :

• Why we fight
  
• The Corporation
  
• The Power of Nightmares

Daiktai su istorija ir Fondu stebėjimo programa

Penkias valandas keliavau iš Klaipėdos. Jėgų ką nors veikti nebuvo, bet galva nepaisant to sukosi. Ir susukau dar kelias idėjas. Kaip sako Juozas, haliucinavau. Idėja be realizavimo, tai haliucinacija. Ir suhaliucinavau idėjas.
Kadangi neseniai paleidau pinigus i karjėrą haza banke, tai yra nusipirkau fondų, labai smalsu kaip jie ten laikosi. Tik va labai tingiu kiekvieną dieną ten jungtis žiurėti ir skaičiuoti, koks gi mano pelnas atskaičius komisinius, ar mano polieriai dar nebankrutavo ir tt. O jei dar kokius popierius nusipirkčiau Vilniaus banke, tai dvigubai tingėčiau jungtis. Tai pagalvojau, kad būtu miela paštu ryte gauti savo portfelio statusą (kas savaitę, po tam tikro pasikeitimo, ar dar kada) .
Kita idėja tai labiau abstrakti. Pajūryje prisirinkau gintaro. Mintyse pagalvojau kad labai gražiai atrodytu stiklinė moneta su viduje esančiu gintaru. Toks kaip ir beprasmis daikas, be jokios paskirties ar naudos. Bet jis turėtu su savimi susietą istoriją. Istoriją apie tai, kaip ir kas tą gintarą rado. Kur ir kodėl. Jei aš nuspresčiau tą monetą padovanoti kokiam sau mielam žmogui, monetos istorija testusi. Ir ji įgautu kažkokią didesnę prasmę. Gal vertę, bet ne piniginę ar praktinę. Labai idomu būtu tokius artefaktus paskleisti po pasaulį ir su jais vis naujas istorijas. Istorijas turiu minty ne žodines, bet rašytines. Knygutes kurios keliautu su savo artefaktais.

Papildymas: fondų stebėjimui yra specializuotas portalas traders. Viskas ten labai gerai, tik galėtu būti informavimas elektroniniu paštu.

Skelbimai ir Interjero dizainas

Šią savaitę galvoje pradėjo suktis dvi idėjos. Pakankamai ikyriai, tai nusprendžiau išmesti jas iš galvos i blogą.
Kurią tai dieną, bendro išsilavinimo tikslias naršiau po google teikiamus servisus. Google Base ir Google Web Toolkit. Ir pagal jų funcionalumą susišvietė man jog galima pakankamai greitai ir be didelių resursų padaryti autopliuso kloną. Didelių resursų nereikia nes visi duomenys vistiek google base guli, o pakankamai lengvai tai dėl to kad taip pasirodė. Esmė ta kad skelbimų talpinimas nebūtu apmokęstinamas. Pagyvensim pamatysim.
Antra idėja kilo iš mano draugės profesijos. Ji kartas nuo karto vis kokį interjerą gamina. Ir kai pradedamas gaminti interjeras ji su kalnu žurnalų, keliauja pas klientus. Ji pasiklaba su klientais, pavarto tuos žurnalus jie, parodo kas jiem patinka, kas nepatinka. Kartais tuos žurnalus ji jiem palieka ilgesniam laikui, kad jie vakarais galėtu susėdę pasvajoti ko nori.
Mano idėja yra padaryti galimybę klientam internete peržiūrinėti pavyzdinių interjerų nuotraukas. Kiekvienoje nuotraukoje galima būtu pažymėti regioną, kuris patinka ar nepatinka, parašyti komentarą. Tokia sistema, pagal klientų pasirinktus elementus galėtu pateikti klientui patikusią spalvų gamą. Taip pat, vienu metu keli klientai galėtu galvoti apie savo interjerus, nes žurnalų kiekis nebebūtu ribojamas. Bet šita idėja tik po autopliuso klono.

Bendras turtas

Dar viena mintis, kuri kartas nuo larto vis išlenda iš smegenų gilumos, tai bendras turtas. Tarkim man reikia gražto pragrežti skylę. Ką aš galiu daryti :

• Išsinuomoti gražtą
• Nusipirkti gražtą
• Pasiskolinti gražtą
• Pasisamdyti grežeją kuris tai padarys už mane
• Persigalvoti ir nieko negrežti

Išsinuomoti turbūt būtu priimtiniausias variantas iš visų išvardintu. Nes pirkti gražtą keliem panaudojimam kaip ir brangu. Pasiskolinti galima, jei turi gerą kaimyna ir dažnai tuo nepiknaudžiauji. Samdyti daugeliu atveju bus brangiau ir užtruks ilgiau. Aišku, visada galima nieko nedaryti.
O gal susimesti su kaimynu ir jo draugu ir nusipirkti gražtą bendram naudojimui. Tokioj situacijoj reikia tiksliai žinoti:

• Kas bus atsakingas už isigytą daiktą
• Kas ir kiek ir kada juo naudosis
• Kaip bus daiktas taisomas gedimo atveju (garantija, remonto fondas)
• Ar galima po isigyjimo prie daikto naudojimo prisidėti dar kam nors
• Ką daryti jei vienas iš bendrasavinikų nebenori juo būti

Tai tokios va mintys man kartas nuo karto neduoda ramybės. Vis užeina impulsyvus noras nusipirkti žaidimų kopiuterį Wii. Bet kai pagalvoji tai vienas ir pastoviai juo tikrai nežaisiu. Tai va ir galvoju ar tokio principo negalima būtu pritaikyti.

Drabužių džiovinimo spinta

Šiais metasi slidinėdamas Čekijoje, susidūriau su šlapių rūbų problema. Tada man kilo klausimas, kodėl aš niekur nemačiau naudojant drabužių džiovinimo spintos. Taigi dabar, kartas nuo karto vis pagalvoju, kad būtu idomu patikrinti kaip spintoje, iš apačios pučiant šiltą orą, džiūtų drabužiai.
Reiktu išsiaiškinti, drabužių džiūvimo greičio priklausomybę nuo pučiamo oro temperatūros bei oro kiekio. Taip pat energijos sanaudas.
Tokiam bandymui atlikti reiktu sukonstruoti spintą su tokiais transducer'iais:

• Oro santykinės drėgmės sensorius
• Temperatūros sensorius
  
• Svorio sensorius
• Oro pūtikas
• Oro šildytuvas

Turint tokią instaliaciją, būtu galima stebėti kaip kinta džiovinamo drabužio svoris, kaip pasikeičia įeinančio ir išeinančio oro dregmė bei temperatūra.
Panašus bandymas yra aprašytas čia. Tačiau šis bandymas man nepatiko tuo, jog jis labai retai nustatinėjo aplinkos parametrus, bei oro padavimas, mano manymu, buvo neoptimalus. Taip pat jis taip ir neatsakė mano klausimo, kodėl aš niekur nemačiau naudojant džiovinimo spintos.

Idea 1

Updated info