Nordea ir kreditinės kortelės

Pasibėdavojimas. Darbo "dėka", prieš metus tapau Nordea klientu ir gavau kreditinę kortelė. Kadangi kortelė darbdavio iniciatyva, tai ir mokesčius už ją prisiimti sutiko darbdavys. Pagal nutylėjima kortelę gauni, tai reiškia, jog jei nori jos negauti, turi papildomai įdėti pastangų. Taigi, nepasigilinau ir gavau. Kadangi man jos nereikėjo ir naudoti neplanavau, o darbdavys prsiimė mokesčius, pasidėjau į stalčių ir pamiršau.

Fast forward (greitai į priekį) kokius metus ir pašto dėžutėje banko laiškas, su prašymu susimokėti įsiskolinimą, arba teks susipažinti su banko draugais anstoliais. Įsiskolinimas 150 LTL. Nu galvoju neblogai, kaip už paslaugas kuriomis nesinaudojau. Pasirodo :

1. Kortelė pusę metų yra nemokama (suteikiama laiko pamiršti apie mokesčius)
2. Mokesčiai nuskaičiuojami nuo kortelės (niekas kitas jų nesumoka)
3. Bauda už vėlavimą 25 LTL (nesvarbu kokio dydžio skola)

Taip ir gavosi, kad per savo žioplumą susimokėjau penktadienio vakaro biudžetą už paslaugas kuriomis nesinaudojau. Tai ko dabar aš čia bėdavojuos jei pats kaltas?

1. Apie įsiskolinimą galima buvo pranešti anksčiau (emailas nieko nekainuoja)
2. Trupurtį neadekvatu, kai už 3.5 LTL skolą (mėnesinis mokestis) skiriama bauda 25 LTL

Taigi, nupėdinau iki banko ir užsidariau viską ką tik galėjau. O moralas paprastas, neturėk kitos kortelės tik mane vieną. Jei turi nenaudojamą ir vis neprisiruoši nueiti iki banko, prisiruošk. Nes palikti galai paskui ateina su antstolių kaukėm. Elementaru Vatsonai ir nieko čia apart savęs nepakaltinsi. Taip ir kapsi bankam pinigai iš visokių nesusipratėlių, kurie patingi pasigilinti arba neranda laiko susitvarkyti.

Antenos ir vėžys

Per trumpą laiką už akių užkliuvo keli straipsniai apie tai, kaip reikia nuo mokyklų nuimti mobiliųjų antenas, nes jos yra vėžio sukelėjos. Mano nuomone tai dar viena "rimta" tema, kuria žaidžia politikai. Visiems kam patinka commonsense.lt parekomenduosiu panašų blogą anglų kalba :

unreasonablydangerousonionrings.blogspot.com

To paties blogo prisistatymas :

I hate stupid people. I see blatant displays of irrationality so often that I don't even think about it anymore. One day, I read about a man in Chicago who sued White Castle because he burned himself on an onion ring, which he claimed was unreasonably dangerous. As though there is a reasonable level of danger that one can expect from onion rings and this one exceeded the Onion Ring Danger Threshold. That did it. I decided to collect the stupidity I encounter, and the blog was born.

Ir šiame bloge yra vienas įrašas būtent apie mobiliuosius ir jų grėsmę. Trumpai sakant, yra penkios kategorijos:

1. kancerogenai
2. tikriausiai kancerogenai
3. galbūt kancerogenai
4. neklasifikuojami kaip kancerogenai
5. tikriausiai ne kancerogenai

Taigi pagal tyrimus, mobilieji priklauso trečiai grupei, kartu su raugintais agurkėliais, nikeliu, chloroformu, kava ir kitais kiek mažiau žinomais dalykais. Pastebėjote, kava yra "galbūt kancerogenas".

O pavyzdžiui, mums visiems gerai pažįstamas alkoholis, yra pirmoje grupėje. Tai kodėl tie patys politikai nelaksto už galvų susiėmę ir nerėkia, jog pasaulio sveikatos organizacija pripažino alkoholį kancerogenišku ir jis turi būti uždraustas.

Betkokiu atveju, labai labai rekomenduoju perskaityti visą "neprotingai pavojingų svogūnų žiedų" įrašą.

Laiko supratimas

Perspėjimas

Nevažiavusiems slidinėti į Livigno : kiekvienas žodis įžangoje važiavusiems sukels prisiminimus ar asocijacijas, tačiau nedalyvavusiems įžanga gali pasirodyti, kaip paviršutiniškas ir tuščias žodžių kratinys.

Įžanga

Kaip visada, pradžia nuo aplinkui. Savaitė poilsio Italijos alpėse, kur 29 slidžių ir lentų lordai laiką leido kalnų ir pigaus alkoholio apsupty. Livigno. Po pirmų kelių dienų didžioji dalis dalyvių, matomai nuo suvartoto alkholio kiekio, pradėjo kriuksėti ir karščiuoti. Teko gydytis dar didesnėmis dozėmis vaistų. Tačiau tiek sveikieji, tiek sergantys nuoširdžiai išvažinėjo visas Livigno trąsas ir netrąsas. Pajautė kalnų gaivą, vėjo stiprumą, sniego pučiamo į veidą aštrumą, saulės ryškumą, pusnų klampumą offroad'e, skirtumus tarp greitų ir lėtų, atvirų ir uždarų keltuvų ir visus kitus kalnų teikiamus privalumus bei trūkumus (Visi ant kalno sutikti žmonės atrodė labai artimi). Vakarais vykdavo stropūs vakarienių gaminimai su akrobatiniais triukais. Netikėtai pakilęs vėjas iš miegų žadino aitvarus (Vidinis vėjas). Šaltuose balkonuose vyko pokalbiai kurių turinį ir prasmę jau sunku atgaminti. Beje, labai tikėtina, kad balkonai ir neaprengtos kojos buvo viena iš sukiaulėjimo priežasčių. Bet kaip bepaiimtum, buvo geras laikas. Laikas apie kurio supratimą dabar ir reikėtų rašyti. Laikas prabėgo greitai, bet bėgo ilgai.

Artėja

Atėjo laikas išskristi. Buvo priduoti lagaminai. Kaip kas tilpo į apribotus 15 ryanair'o kg, kaip kas netilpo. Bet galų gale, visi lagaminai buvo priduoti. Liko tik rankinis bagažas ir alkoholio likučiai buteliuose. Kaip žiniai į lektuvą jų pranešti nebūtų gavęsi, bet išmesti nekilo rankos. Teko imtis reikalo ir padaryti tvarką. Ramiai laukiamosios salės vidury susėdę lietuviai laukė savo skrydžio. Apibendrinant...

Tekstas

Į lektuvą atsisėdau šiltas. Ir nežinau kaip taip atsitiko, bet su keleive 'i' kilo diskusija apie laiko supratima. Štai čia ir prasideda mintis. Kaip žmonės supranta laiką. Kaip jį įsivaizduoja. Na bent tie, kurie turi vaizdinį mąstymą. (Žodžių atminties žaidimas) . Diskusiją šiuo klausimu jau turėjau su kita 'I'. Diskusija nesibaigė, nes kilo ginčas. Blogai. O klausimas diskusijai buvo toks. Jei metus įsivaizduoti kaip apskritimą, kurioje apskritimo vietoje būtų naujieji metai. Sausio pirmoji. Klausimas į kurį nėra teisingo atsakymo. Tiesiog man įdomu sužinoti kitų žmonių nuomonę. Tiksliau sužinoti kitų žmonių nuomonę tam, kad įsitikinčiau, jog aš mąstau bent jau panašiai kaip kiti. Nes man, apvaliuose metuose, naujieji metai yra ties dvylikta valanda. Bet kaip man teko nusivilti, kai aš uždaviau šitą klausimą aplinkiniams. Mano susidarytas supratimas dužo į šipulius, nes beveik niekas neatsakė jog sausio pirmoji yra ties dvylikta valanda. Na, kai kas visgi atsake, bet mažuma. Visi kiti į mane pažiūrėjo labai keistai. Lyg nesupratę klausimo. Kiti nieko neatsakė. Gal visgi sudėtinga atsakyti į klausimą, kai į jį nėra teisingo atsakymo (Klausimas be teisingo atsakymo). Man visgi nuoširdžiai buvo įdomu, ar tikrai mes visi taip skirtingai įsivaizduojame metus. Nes mano supratimas buvo toks, jog metai sukasi ratu, savaitės sukasi ratu, viskas sukasi ratu.

Buvo toks supratimas, bet paskui atejo kitoks. Būtent dėl to atėjusio ir iškėliau šitą klausimą. Supratau, jog niekas visgi jokiu ratu nesisuka. Viskas eina viena tiesia linija. Kaip kokios kopėčios į dangų, kurių galo nematyti. Nei viena diena nepasikartos nei po savaites nei po mėnesio nei po metų. Viskas kas praeina lieka kopečių apačioje, o tau belieka lipti aukštyn, nematant kas ten yra ir nežinant, kada visgi nuo tu kopėčių nusiversi. Kiekviena diena, tai vienas laiptelis. Štai toks laiko supratimas jau prieš kurį laiką stuktelėjo man į galvą.

O supratimas keičia elgesį. Apvalusis supratimas, yra nuspėjamas, jis suteikia ramumo, nes tu žinai jog ratas apsisuks. Apvalus ratas leidžia visai laiko visumai sutilpti galvoje. Ramumas ir nuspėjamumas. Tiesusis laikas yra baisus, nes nėra kelio atgal. Nė pro kur. O galimybės sugryžti netekimas yra labai gąsdinantis dalykas (predictably irrational - keeping doors open). Taip pat, tos begalo ilgos kopečios netelpa galvoje, matosi tik iki tos vietos, kur kopečios pasislepia gyvenimo debesyse. Bet mane visgi kopečių variantas užkabino. Dėl to, kad galbūt realiau atspindi gyvenimą ir juo neapgaudinėji ir neužliuliuoji savęs. Supranti, kad laikas eina pirmyn ir kiekviena diena yra verta daryti. O ką daryti, tai jau priklauso nuo kiekvieno.

Senovės majų kalendorius. Nelabai panašus į kopėčias.

Klausimas

Klausimas tiems, kas nepatingės ir daskaitys iki šitos vietos. Kokį laiką matai tu, kur ant apskritimo yra sausio pirmoji ? Ne majų kalendoriuje. Savo galvoje.

Internetas

Ir žinoma, po visų rašinių patikrinau, ką internetas mano apie laiko supratimą. Circular and straight time philosophy atvedė prie Ethernal return koncepto. Tada akis užkliuvo už Friedrich Nietzsche teksto Thus Spoke Zarathustra.

"'Everything straight lies,' murmured the dwarf disdainfully. 'All truth is crooked, time itself is a circle.'"

Tada tiesiu taikymu gutenberg.org paskaityti visos knygos kuri jau ilgą laiką yra public domen'e. Prie jos, pasirodo yra ir audio knyga. Už akių užkliuvo skyrius "War and Warriors". Klausiau gal penkis kartus. Vis dar nesupratau. Tada prisiminiau kitą knygą kurią citavo filme "Dead man".

"If the doors of perception were cleansed every thing would appear to man as it is, infinite. For man has closed himself up, till he sees all things through narrow chinks of his cavern." - Aldous Huxley, doors of perception.

Išvados

Ir tada supratau, kad apie viską yra prifilosofuota tokie kalnai, ir kad visa informacija yra taip lengvai pasiekiama, jog galima nuprotėti. Mintys, kam jos reikalingos. Manau, kad visi šitie pamąstymai, pasvaičiojimai ir supratimo ar nuomonės ieškojimai, tai kaip treniruotė kūnui, kur atidirbti judesiai įsimenami. Raumenų atmintis, kai judesį atlieki negalvodamas apie jį, kai jis gaunasi natūraliai ir gerai, nes jį jau darei šimtus kartų prieš tai. Lygiai taip pat ir su mintimis. Prasukdamas vis tą pačią juostelę galvoje, išdegini smegenų vingius (Mintys ir jų ratai), paruoši vagą mintims, ir jei kada gyvenime, mintis įšoks į tą paruoštą vagą, ir kas tada bus, tu būsi pasiruošęs. Taip, kaip apie tai jau galvojei. Tai laikas susiprasti ir susivokti. Kodėl tai rašau. Gal todėl, kad nepamirščiau, labiau suprasčiau ir kad kiti žinotų ką aš galvoju. Gal nepakenks šis mąstymas, svarbu gal kaip ir fizinėje treniruotėje, nepasitempti smegenų. Nežiniai, kaip paskui jas pagydyti...

P.S.

mmmm mėtų arbata su romu daro stebuklus. nom nom.

Vynas no1

Paprastas žmogus įeina į kompiuterių parduotuvę. Lentynose tvarkingai ir gražiai guli išdėliotos prekės. Maitinimo šaltinai, kietieji diskai, vaizdo plokštės ir dar kažkokios nematytos detalės. Atskiroje lentynoje gražiai apšviestoje ryškių lempų puikuojasi centriniai procesoriai (CPU). Pačioje viršutinėje lentynėlėje guli Intel Core i7 Lynnfield, šalia Intel Core 2 Duo Wolfdale ir AMD Phenom II X4 Deneb, prie jų puikuojasi etiketės su pagarbos reikalaujančiomis kainomis. Žemesnėje lentynėlėje kainos prie prekių mažesnės, bet ir procesoriai paprastesni. AMD Phenom X4, AMD Phenom Callisto ir taip toliau. Ant apatinės lentynos, kainos tokios mažos, kad norint jas įžiūrėti reikia pritūpti. Galima pagalvoti, kad kainos priklauso nuo to, kaip aukštai nuo žemės padedama etiketė. Kokias išvadas gali padaryti paprastas mirtingasis, nesimokęs kompiuterių architektūros, nei karto nesusirinkęs sau kompiuterio ar net nežinantis kas yra tranzistorius. Na, brangus, matyt geras, labai brangus matys labai geras. Gražiai įpakuotas, turbūt tikrai geresnis už tą pilkoje dėžutėje.

Tai va, kaip gėda bebūtų prisipažinti, taip va aš jaučiuosi vyno parduotuvėje. Kalnai vienas už kitą gražesnių butelių papuoštų nuostabiomis etiketėmis su mistiškais užrašais. Vynai, kurie nuo gretimos lentynos vynų, kaina skiriasi dešimtimis kartų. Aišku, yra tam tikri faktoriai pagal ką aš dar sugebu atskirti vyną. Baltas - raudonas. Saldus - pusiau saldus - sausas. Bet vis vien lieka kalnas raudonų sausų vynų. Pagal ką tuomet juos rinktis ? Ispanija, Prancūzija, Italija. Ar aš pagal tai, kokioje šalyje augo vynuogės, turėčiau sugebėti atskirti vyną? Ar pagal skonį turėčiau sugebėti pasakyti iš kokios rūšies vynuogių buvo padarytas vynas. O gal jis padarytas iš kelių rūšių vynuogių. To aš jau nebesugebu.

Tai gi apie ką aš čia ? Rašau apie taip, kaip nusprendžiau paišsidirbinėti. Nuo šiol pas mane namie vynas bus be etikečių. Vos tik namuose pasirodys butelis, etiketė, kuo skubiau bus pašalinama. Vienintelė informacija, kuri bus ant butelio, tai tos vyno savybės, kurias aš pats sugebu atskirti.

Na, kad vynas raudonas, nerašysiu, čia jau gautųsi perteklinė informacija. Kol kas užrašai apsiribos tokiais : Sausas vynas, Pusiau saldus vynas, Saldus vynas. Jei visgi pastebėsiu, kad atskiriu iš kokių vynuogių gaminamas vynas, prie užrašų atsiras ir tokie prierašai kaip : Cabernet Sauvignon, Merlot, Chardonnay. Jei su laiku įgusiu ir sugebėsiu skirti skirtingų metų vynus, prirašysiu ir vyno metus. Bet kol kas etiketės bus labai paprastos. "Sausas vynas no1". Manau šį vakarą eisiu ir atsikimšiu tą "Sausas vynas no1"... Pabandysiu pajausti kokį nors subtilų prinokusių žemuogių poskonį susipynusį su aromatingu, bet tuo pačiu ir sodriai gaiviu, laukinių šilauogių švelnumu.

Skanaus, ponas vyno eksperte...

Motociklų sezono atidarymas

Šinadien Vilniuje vyko motociklų sezono atidarymas. Aš kaip motociklininkas, nors pagal motociklo išvaizdą nelabai save gerbiantis, taip pat sudalyvavau. Susirinko siemens stovėjimo aikštelėje gyvas galas motocikletininkų. O motociklų ivairovė - visa gama, pradedant nuo nusilaupiusiu motorolerių baigiant brangiausiais harlejeis.
Linksmumas prasidėjo, kai visa šita galybė motociklų pajudėjo į vingio parką. Tiksliai nežinau, bet mano manymu motociklų virtinė nusidriekė porą kilometrų. Vaizdas važiuojant miestu buvo tragiškas. Kolona visiškai paralyžavo bet kokį kitą eismą. Vairuotojai, ramiai užgesinę automobilius stoviniavo lauke. Prie pesčiūjų perėju minios žmonių. Net pėstieji negalėjo kirsti gatvės.
Mano nuomone, motociklų paradas sezono atidarymo proga yra geras dalykas, bet paradas turi būti paradas. Sutinku, prikyje važiuojantys čioperiai tikrai virpino ne tik orą bet ir stebėtojų širdys. Bet likę 3 penktadaliai triušenu, įskaitant ir mano, tikrai niekieno susidomėjimo nekėlė, o tik laikė sustabdytą eismą.
Kitais metais reiks bent motociklą nusiblizginti važiuojant į tokius pasirodymus. Beje, tikėtina, jog nuotraukos iš atidarymo jau artimiausiu metu pasirodys www.motomanai.lt.