Buvau geras

Iš kito konteksto, bet prie šio teksto tinka.

Visai netikėtai tapau potencialiu kaulų čiulpų donoru. O apie tai čia rašau ne tik todėl, kad norėčiau pasigirti (tikiuosi sumanesni skaitytojai įžvelgs saviironios), bet ir todėl, kad mane sužavėjo, koks tai elementarus dalykas. Apie donorystę esu girdėjęs, bet paprastai man tai asocijuodavosi su mano kūno ištąsymu gabalais po to, kai netikėtai prisitėškiu kur su motociklu. Bet su čiuplu donoryste viskas daug daug daug papraščiau. Tai taip pat, kaip kraujo donorystė. Gal užtrunka kiek ilgiau, bet esmė ta pati. Iš kraujo paimamos tam tikros medžiagos, kurios, po tam kurio laiko atsistato ir tiek. O visas idėjos stiprumas tame, jog tokia paprasta procedūra tau, kažkam kitam yra galimybė pagyti nuo mirtinos ligos. Kaip jau kažkada pats rašiau, tiek mažai bet tuo pačiu metu tiek daug. Šiek tiek diskomforto, kažkam gali dovanoti gyvenimą (tam tikros kraujo vėžio rūšys kitaip nepagydomos).
Taigi dalinuosi šia stipria idėja ir kviečiu užsiregistruoti potencialių donorų bazėje. Tam tereikia duoti kraujo mėginėlį, kaip duodama poliklinikoje. Ir kartais net nebūtina eiti į ligoninę. Kad ir mano atveju, kraujo daviau po filmo "Kraujo kelias" premjeros (buvau įtakotas ir pakylėtas).
Būk geras komanda organizuoja daug renginių kurių metu kviečia duoti kraujo mėginėlį ir užsiregistruoti. Taigi jei kokio renginio metu pamatysite juos, nepraeikite pro šalį. Būkite geri. O jei nekantraujate tai galite padaryti nelaukdami. Daugiau informacijos www.bukgeras.lt.
Na ir žinoma laikinkite, dalinkitės šia informacija feisbuke ar gpliuse ir kitais kanalais ją skleiskite. Nežinau, kur pats buvau tiek laiko, kad tik dabar  tai sužinojau.

Tiek mažai bet tuo pačiu tiek daug

Atvykus i Oslą jau oro uoste teko matyt grupę brolių lietuvių garsiai besiaiškinančių kažką su policija. Autobuse, pakeliui iš oro uosto, į patį Oslą, dar keli broliai tęsė "balių" kuris jiem (sprendžiant is vaizdo) tęsėsi jau ne vieną dieną. Vaizdai buvo tikrai graudūs. Tada parašei tu su pasiūlymu kuris skambėjo saivaime neitikėtinai ir sviežūs įspūdžiai iš oro uosto ir sutapimas, kad tu iš Lietuvos prisidėjo prie to, kad tas pasiūlymas atrodė dar įtartiniau.

Kaip ir visi iš vaikystės turiu kelis prisiminimus kurie pasilikę iki šiol. Vienas iš jų, kaip užsieniečių turistų grupė, mane ir du mano vaikystės draugus, pavaišino kramtoma guma. Ne šiaip kramtoma guma, bet po pakelį juicy fruit davė. Nepamenu kokie tai metai buvo, bet tada tai buvo kaip kokia dangiška mana ir tai pamenu iki šiol.

Labai panašiai, po kelionės į Portugaliją, buvau apžavėtas nelauktų dovanų kurias gavau. Ir nežinau kiek dėl to kiek dėl šiaip nesuprantamų priežasčių pradėjau savo labai įtartiną misiją. Siūlyti coutch surfing keliautojams nemokamas nakvynes viešbučiuose. Bet ne viesiem, o tik tiems kam tikrai to reikia ir kas neberanda daugiau niekur kur apsistoti. Taip netikėtai apgyvendinau ir lietuvį, kurio atsiliepimas yra teksto pradžioje ir vokiečių porelę, kuriem reikėjo du kartus siūlyti kol sutiko ir dar kelias grupeles keliautojų, kuriem nepasisekė rasti kas juos priimtu pas save namie. Nei vieno iš tų žmonių nesutikau asmeniškai, nes pagrinde jie gyveno Stockholme, Osle arba Helsinkyje, bet tikiu, kad jiems patiko. Vienu žodžiu, kaliau karma taškus kaip didėlis.

Tai tiek techninių detalių, bet iš tikro labiau norėjau pasidalinti principu kuriuo vadovaudamaisis tai dariau. Kiekvienas iš mūsų turime daugiau nei kažkuris kitas, nors mes patys visuomet save matuojame ne pagal tai ką turime, o pagal tai ko neturime lyginant su kitais. Visą laiką žiūrime į "geriau" gyvenančius ir matome kuo jie pranašesni. Bet retai kada susimąstome jog tai ką turime, kažkam kitam, net ir esančiam visai šalia yra neįsivaizuojama prabanga. Nebūtinai galvoti apie materialinius dalykus. Jei esi jaunas vyras tau vieni juokai užkelti lagaminą ant viršutinės autobuso lentynos, tuo tarpu smulkutė mergina bandydama tai padaryti, dar ir galą gauti gali jį ant galvos užsimetusi. Jei esi patyręs specialistas, tau kai kurie dalykai yra tokie elementarūs, kad net nesusimąstai, jog jie kam nors gali būti klausimas tarp dviejų savaičių darbo ar eureka momento, kai viskas išsisprendžia per pusdienį. Taip pat tas pats elementarus materealus dalykas, kai matai parduotuvėje varguolį skaičiuojantį centus duonai, kai tu tuo tarpu išsiveži vežimėlį prikrautą net neskaičiuojant kiek kas kainavo. Cituojant SEL dainos žodžius "galėtum duoti tiek, kad apsišiktų iš džiaugsmo".

Tiek mažai bet tuo pačiu tiek daug. Bet labai svarbu nieko nesitikėti gauti už tai ką duodi. Nė padėkos negali tikėtis, nes tu duodi ne tam, kad tau dėkotų, o dėl paties davimo, nes tai tau yra tiek mažai, o kažkam tiek daug. Aišku tokios situacijos nevisada pasitaiko, kai gali kam lengvai padėti, bet reikia jų nepraleisti, o kartais net ir pabandyti surasti. Nepraleisk progos būti geras ir lengvai pasipelnyti karmos taškų. Peace.

P.S.

Šitas principas, kai turėdamas daug, duodi turinčiam mažiau, man kontrastuoja su viso savęs atidavimo kitiems principu, kai atiduodi viską ką turi bet kam, kam tik ko reikia. Ir tuo pačiu labai asocijuojasi su lektuve man nuolatos kartojama taisykle. Pradžiai užsidėkite deguonies kaukę sau, paskui padėkite aplinkiniams. Žinau yra nesutinkančių, bet bandydamas pirma kitam kaukę uždėti, gali baigtis dviguba nelaime. Aišku ir vaizdas, kai sėdi su trim deguonies kaukėm išsišiepęs, o šalia žmogus dūsta irgi atranda tam tikrų paralelių su realybe.

P.P.S čia neraginu dabar eiti elgetų šelpti, nes tai Vilniuje dabar yra nelegalu. Geriau apsidairykite aplinkui ir patys pamatykite žmones kuriem galite padėti arba apsilankykite socialinės pagalbos tinklapiuose tokiuose kaip : aukok.lt, pagalbadaiktais.lt

Mintys nukreipiančios mintis

Gėris, džiaugsmas, atvirumas. Atvirai kalbėti apie viską. Tiesa negali griauti ar daryti blogo. Turėti savo viziją ir ja dalintis. Siekti jos ir priimti pagalbą. Padėti kietiems. Maži darbai ir tie suartina žmones. Priverčia nusišypsoti. Nauja nors ir tas pats sena. Kiekviena diena gali būti nauja, jei iš naujo pasakai labas. Nereikia visada projektuoti ateities pagal praeitį. Ateitį galima sukurti. Ir kuo mažiau neišsakytų praeities šešėlių slėgs, tuo lengviau bus kurti ateitį. Pripažinti klaidas, nesigėdyti trūkumų. Būti tuo kas esi, nes savęs neapgausi. Ir tas šiltas jausmas viduje, kai išsakai savo mintis, kai numatai ateitį ir supranti, jauti, jog tai yra teisinga. Kad ir tos mintys ar planai nesiderina su aplinkinių nusistovėjusia nuomone. Tu jas sakai ir jauti jog tai yra teisinga. Džiaugsmas kurti. Džiaugsmas dalintis. Džiaugsmas būti suprastam. Padėti darant tai, ką puikiai sugebi ir neprašyti atlygio. Tavo atlygis yra žmonės, kurie padeda tau siekti tavo vizijos. Žinodami tai ar netyčia. Tu taip pat padedi kitiems. Dalink gerus darbus, prašyk, kad kiti juos dalintų. Atrodo taip paprasta, jei taip įvyktų. Tu neturėtum kur pasidėti nuo žmonių norinčių tau padaryti gerą. Utopija? Gal reikia bandyti. Manau yra kalnai žmonių, kurie tai daro, bet ta gėrio banga nurimsta žmonių abejonėse, gėdoje ir neryžtingume. Bet neaukok savo vizijos. Jei jos dar nematei, būk atviras, bet nepamiršk gėrio ir neįsileisk tamsos, kuri gali tave paralyžiuoti. Kaip nuostabu yra sukoncentruoti mintis. Nemėtyti dėmesio ir nesiblaškyti. Tada mintys užpildo viską ir abejonėms nelieka vietos. Geismas. Jis pats savaime nėra blogas. Tai prigimtinė dalis kaip ir gėrio supratimas. Bandos jausmas. Kai pats nežinai kur eini, tai eini paskui bet ką. Tai irgi galbūt natūralu. Bet atvirumas ir dalinimasis padėtų susiprasti. Kalbėti su žmonėmis. Nesislėpti už humoro skraistės. Metaforos. Jos labai galingos, su jomis reikia elgtis atsargiai ir atsakingai. Nereikia iš jų daryti spektaklio ar komedijos. O paprastumas visada geriau. Atsargiai naudok žodį "visada", nes jei logika į tave atsisuks, gali neatlaikyti jos patikrinimo. Ženklai ir simboliai, leisk jiems padėti siekti savo tikslo. Galbūt ženklai yra save realizuojanti pranašystė. Bet iš tikro koks skirtumas, jei pranašystė išsipildo. Tik turėk tai omeny. Nes jei manai, kad nepavys, tau nepavyks. Jei manai, kad tau pavyks, tau pavyks. Viskas tavo galvoje. O ženklai tau rodo kelią. Gali juo ir neiti, arba patekti ten pat ir pro kitą vietą. Vis dar tikiu žmonių gerumu. Turbūt tai turėtų būti vienintelis įsakymas : būk geras. Nebūk paviršutiniškas, nes viduje visi atskiria gėrį nuo blogio. O pasaulis yra didelis ir gal net per didelis. Net ir tas rodos mažutėlis, kuris yra čia pat. Tu jo nepažįsti. Tau gali pasirodyti jog nieko naujo jame nevyksta ir viskas jau matyta. Rašymas padeda. Galbūt dar padėtų ir kalbėjimas. Minčių srautas. Srautas kuris lekia nuplaudamas visus proto vingius, gal net persirisdamas per kalnus ir kanjonus. Ir nepamiršk paaiškinti ką kliedi, jei matai, kad kažkas nesuprato. Ne būtinai iškarto. Nelik nesuprastas ir stenkis suprasti kitus. Tarpusavio supratimas, vėlgi atvirumo klausimas. Kuo atviresnis žmogus, tuo lengviau jį suprasti. O suprastas nenori būti tik nelaimingas paslapties slegiamas žmogus. Paslaptis vienam žmogui yra per sunki. Pasidalinti paslaptimi, tai pasidalinti našta ir tikėtis supratimo. O išvadų nėra, nes gyvenimas tęsiasi. Dalinkis.