Nuotrauka, kurioje liko laikas

Viena iš idėjų, kaip pažįstamus daiktus pateikti nematytu rakursu. Šį kartą mašinos, kurioms pašalintas vienas matavimas. Pradžiai rezultatas :

Pilnas paveikslėlis čia. Rekomenduoju pažiūrėti 1:1 masteliu. O dabar apie tai, kas čia ir kaip čia.

Nuotrauka yra dvimatis pasaulio atvaizdas. Ant 'x' pločio ir 'y' aukščio popieriaus lapo suprojektuojama akimirka ir jei skaityti, kad mes gyvename 4 matėje erdvėje (3 matavimai plius laikas) tai nuotraukoje esantis vaizdas yra be dviejų papildomų matavimų. Tuo tarpu, jei paimtume filmuotą medžiagą, lyginant su nuotrauka, ji papildoma laiko matavimu. Taigi nuotrauką nuo filmo skiria vienas matavimas - laikas. O kas jei iš filmo padarytume nuotrauką, pašalindami ne laiko matavimą. Būtent tai ir padaryta nuotraukoje su mašinėlėmis.

Iš kiekvieno filmo laiko momento (kadro) paimta juostelė. O visos gautos juostelės sujungtos į nuotrauką. Bent jau man įdomus rezultatas. Nors ir numaniau, kaip turi atrodyti gautas rezultatas, bet kai kurias detales pastebėjau tik pamatęs galutinį vaizdą. Pavyzdžiui, kuo mašina greičiau važiavo, tuo ji trumpesnė. Skubėjo ir kadangi užėmė mažai laiko, mažai ir įsiamžino. Kitas įdomus dalykas, nors mašinos važiavo į skirtingas puses, nuotraukoje jos visos atsisukusios į tą pačią pusę.

Kitas panašus vaizdas gautas važiuojant ir pro langą filmuojant šalikelę.

Kodėl tai darau? Na va, šauna vis fix idėjų, plius norėjau pasidalinti mintimis apie du būdus, kaip daromas menas. Savo mašinėles panaudosiu kaip pavyzdį, bet apie tai kitą kartą. Nepretenduoju į meną, nes ant interneto rėmelių neuždėsi.

"The most important thing in art is The Frame. For painting: literally; for other arts: figuratively-- because, without this humble appliance, you can't know where The Art stops and The Real World begins. You have to put a 'box' around it because otherwise, what is that shit on the wall?" — Frank Zappa

Saulė

Saulė pakyla ir ji atneša man džiaugsmą. Aš neklausiu kodėl ji patekėjo, aš nepykstu, kai ji nusileidžia. Ji dovanoja savo šilumą visiems, kas atsuka į ją savo veidą. Ir kvailys būtų tas, kuris norėtų, jog saulė šviestų tiktai jam vienam. Jis sudegtų jos spinduliuose. Aš nesu kvailys, bet kodėl nuo šiol, net ir dieną mano veidą turės dengti mėnulio šešėlis... Nesislėpk nuo manęs už mėnulio, neišskirk manęs iš minios...

Maldos namai

Noriu paprašyti pagalbos. Noriu žemėlapyje sužymėti maldos namus. Vilniaus, Kauno, nesvarbu. Tiesiog, jei žinote kokius nors maldos namus (nesvarbu kokios religijos) pažymėkite juos ant žemėlapio.

Žemėlapis

Neprašau vesti nei pavadinimo nei kitos informacijos, tiesiog uždėkite žymeklį ant žemėlapio. Paskui aš jau surinksiu kitą reikalingą informaciją.

Kam man to reikia. Dar negaliu tiksliai suformuluoti. Raimondas mano, kad pagal šventovių vietas bandysiu iššifruoti davinčio kodą ir surasti slaptąją masonų būstinę. Galbūt. Gal kas pasiūlys kokį dar originalesnį variantą.

Ačiū.

Papildymas. Pasirodo tai jau yra padaryta ir rezultatai yra čia.

Gėlių paradas

Šiandien feisbuke prisijungiau prie "Aš esu už LGBT ir juos palaikančiųjų eitynes". Vidgi manau kad Lesbian, Gay, Bisexual, and Transgender žmonės turi galėti reikšti savo nuomonę ir nebūti dėl to diskriminuojami. Po kurio laiko tikrinuosi paštą. Pasiūlymas iš Ditmos :

Laba diena,

kvieciame Jus ir Jusu kolektyva prisijungti prie musu organizuojamos keliones i

geliu parada Olandijoje!

Tik karta per metus galima stebeti gyva geliu parada, vingiuojanti per Olandijos

Šiaures juros pakrantes laukus. Keukenhofo sodas pakeres jus savo geliu kilimais.

Meiles tema spindes nepakartojamais geliu kilimais. O Amsterdama atrasime

plaukiodami jo kanalais ir isitraukdami i šurmuliuojancias gatveles.

Siulome Jums 7 dienu arba 6 dienu nepaprasto grožio kelione.

Iš karto pagalvojau kad mane suprofiliavo ir jau siunčia pasiūlymus į gėjų paradus. Apsiskaičiau, bet skaitant aukščiau esantį pasiūlymą ir pakeičiant "gėlių" į "gėjų" visvien gaunasi gana rišlus tekstas.

Laimingas kaip vaikas

Laimingas kaip vaikas. Taip jaučiausi važiuodamas su aitvaru per kuršių marias. Buvau laimingiausias Vincentas pasaulyje. Bandžiau prisiminti, kada dar taip džiaugiausi ir turbūt tai buvo tuomet, kai Gružtų kaime, pirmą kartą gyvenime pradėjau važiuoti dviračiu. Kritau, kėliausi, kritau, kėliausi, ir pagaliau, po daugybės pastangų pagaliau riedėjau nuo kalno ir sukant vairą dviratis važiavo ten, kur norėjau. Jausmas buvo nepakartojamas. Taip aš jaučiausi leisdamasis nuo kalnelio savo tetos sodyboje, prieš daugiau kaip dvidešimt metų (manau). Taip aš jaučiausi ant marių. Važiavau traukiamas vėjo ir garsiai visu balsu kvatojau (nejuokauju). Pagaliau, tai ką aš įsivaizdavau buvo su manimi. Ir tada Iškilo esminis klausimas : o kas toliau. Ir tada atėjo baimė, negi tada, kai gavau to ko troškau, man to nebereikia. Negi man dabar tai pasidarys nebesvarbu ir aš vėl eisiu ieškoti ko nors naujo. Ir ar tai neužsisuks į amžiną ratą. Negi aš negaliu džiaugtis tuo, ką pasiekiu. Kodėl man reikia kažko naujo. Pasamoninga baimė.

Išaušo nauja diena. Nauja diena su dar didesniu vėju. Vėju, kuris jau nebeleido ramiai išsipakuoti aitvaro ir tiesiog važiuoti. Virvių painiojimas, išsprūstantis ir besiblaškantis aitvaras. Bet panaudojus kantrybę ir nuoseklumą, aitvaras vėl zenite, o aš ant lentos. Penki laipsniai prieš vėją. Važiuoji, vėjas švilpia pro ausis. Jauti, kaip krentantį atgal, tave aitvaras ištempia pirmyn ir greitis vis didėja. Labai geras jausmas. Bet jau vakarykštis. Laikas apsisukti. Aitvaras perskrenda į priešingą pusę ir gamta parodo savo jėgą. Aš pakeltas virš žemės, jaučiu kaip mane traukia aukštyn, krentu ant nugaros, visas kuršių marių ledas trenkiasi man į galvą, toliau slystu ledu. Aitvaras kaip pamišęs sukasi ratu ir daužosi į žemę. Traukiu rankinį stabdį, bandau atgauti koordinacija. Viskas, snieglentė įkirsta į sniegą. Aitvaras nors ir taršomas vėjo guli vienoje vietoje. Perbraukiu galvą ranka, kraujo nėra. Pauzė. Reikia kelti aitvarą ir bandyti važiuoti toliau, visgi pakankamai toli nuo kranto, kad eiti pėsčiomis.

Atsinarplioju virves, bandau kelti aitvarą. Bet ne. Iš tikro, ne aš jį keliu, tai jis mane kelia. Ir aš vėl ore ir vėl tekšt į ledą ir vėl aš nekontroliuojamai velkamas užšalusios balos paviršiumi. Tada aš supratau, kad šūdą aš dar patyriau, kad man dar tiek visko prieš akis. Tokia jėga kokios aš dar nebuvau patyręs. Ir man tai patinka. Ir aš noriu daugiau. Ir aš žinau, kad aš dar grįšiu ir tuo pačiu džiaugiuosi , jog visgi man tai dar neatsibodo.

Aš pagautas vėjo taip, kaip aš pagautas auksaspalvio retriverio.

P.S.

reik turėti omenį, jog tai rašau parvykęs iš "bestever alkoturistinio savaitgalio"

Lipnumas

Parodyk man dėmesį ir aš prilipsiu prie tavęs,

kaip varnalėša prie auksaspalvio retriverio.

Parodyk man dėmesį ir aš prilipsius prie tavęs,

kaip velcro prilimpa prie antros savo pusės.

Parodyk man dėmesį ir aš prilipsiu prie tavęs,

kaip batai prilimpa prie lubų patepti super klijais.

Parodyk man dėmesį, nes aš negaliu jam atsispirti.

Dėmesys ir supratimas, tai kam aš negaliu atsispirti,

bet kartais, gal geriau būti padengtam teflonu.

Be dėmesio ir supratimo, kodėl aš prie tavęs prilipau...

Teorijų generatorius

Iš pat ryto pamačiau štai šį komiksą ir kur buvusi, kur nebuvus į galvą įsimetė dar viena idėja.

http://xkcd.com/687/

Padaryti puslapį, kur teorijos geidžiantis asmuo, įvestų bet kokį skaičių. Tarkim tokį, kokio reikia jo teorijos pagrindimui. Tada programa surastų tam tikras konstantas ir sąryšį tarp jų, tokį, kad gautųsi įvestas skaičius.

Pavyzdžiui :

Didžiosios egipto piramidės kairės kraštinės santykis su atstumu iki mėnulio padalintas iš planetų skaičiaus saulės sistemoje yra lygus "teorijai reikalingas skaičius".

Pažangesniame režime, galima būtų pasirinkti su kokia tema turėtų būti susijusios konstantos. Pavyzdžiui : kosminės konstantos, biologija, kompiuterių mokslas, astronomija.

Jei kas jau žinote tokį servisą, praneškite, bergždžiai nesukčiau galvoje jau realizuotų minčių.

Tai ką gali padaryti dabar, daryk dabar

Turiu naują istoriją ir naują simbolį, kuris man primena apie dalykus, kurių nepadariau. Kaip žinia, šį rudenį vyko Onos bažnyčios remontas. Buvo keičiamas stogas, o visas fasadas iki pat bokštų viršaus buvo užstatytas pastoliais. Vaizdas maždaug toks.

Žinant mano pomėgį lipti sienomis ir lysti ten, kur šiaip nereikėtų lysti, suprantama, kad tik pamačius tuos pastolius, sugalvojau jog turiu užlipti prie Onos kryžių. Taip pat dar buvo mintis nufotografuoti bažnyčią tokiu rakursu, kuriuo paskui tikrai bus sunku nufotografuoti. "Paskui", tai yra, kai pastoliai bus nuimti.

Ir ką, pastoliai jau nuimti, stogas perdengtas, o ant bokštų puikuojasi nauji kryžiai su blizgančiais paauksuotais burbulais. Burbulais, kurie kiekvieną kartą man einant pro bažnyčią, nuo bokštų rėkia:

- "MES TIE SIMBOLIAI KURIE PRIMINS TAU DALYKUS KURIUOS TU GALĖJAI PADARYTI, BET NEPADAREI".

Ir aš turiu galvoje ne tik tą vienintelį lipimą ant pastolių, bet visas galimybes, kurios nuėjo į laiko spiralę ir vis dar matosi už kelių vingių. Burbulai man patinka. Jie mane stebi ir aš žinau, kad ateity reiks nepamiršti, kad tai ką gali padaryti dabar, daryk dabar.

Jovitos užfiksuoti perliukai

Best ever komplimentas. Juozas: - Salmonelės jūs mano!

Naujadaras: klynašvirbis.

Best future idea: žmonių šachmatai (taip gerti reikės) :)

Slapyvardis: Victoria secret

Irgi komplimentas ar kažką: įsitempusi kaip būgnas.

Berods Mindaugas apžavėtas kiaulių gripo: ten tai fiziniai ligoniai, čia tai protiniai ligoniai.

Nauja slidinėjimo rūšis: - O ką jai visą dieną keltuvais važinėtis

Hmmm: - Tu šiandien lazaniją gėrei

Tomas: - Važiuok tiesiai, bet vingiuotai.

Autorė nežinoma: - o iš kitos pusės kitą uodegytę apsaugo :D

- Su kąsniu šneka aristokratai

Šešta slidinėjimo diena: - Panaudojam puodukus gal pirmą kartą? :)

Justas: - penktoj klasėj, kas nevarė? Nieks nevarė, tik aš variau :)

Agnė: - šiandien taip atkrapštė nerdų bajeriai

Livigno minčių retrospektyva

Perspėjimas : Visi vardai yra išgalvoti, bet koks sutapimas su realiu gyvenimu yra grynas atsitiktinumas.

Sako seksas gydo. Vakar Donis įvirto į Dalios ir Jivitos lovą. Dalia su 40 laipsnių. Jovita su dar belenkiek. Jovita vakare :

-- Na ką aš žinau, Dalia vis dar serga.

Žaidėme "Boom'ą". Jovita ir dar trys vaikinai. Jovita visus nusprogdino. Vincentas :

-- Jovita, tu nusprogdinai visus vaikinus. (Angliškai : Jovita, you blow all the guys.)

When chuck noris gets sick he goes to to Donis. (Žiūrėti pirmą istoriją)

Jovita geria jagermeister ir žiauriai paspringsta. Kosti, vos gali įkvėpti. Mindaugas :

-- Ne į tą skylę pataikei ?

Ryte pabunda Viktoras

-- Įdomią diskusiją turėjome vakar vakare, kai parėjote iš Jovitos.

-- Hm, Viktorai mes su tavimi vakar nekalbėjome...

Keltuve.

-- Juozai, išsijunk raciją, jau atsibodo tas traškėjimas.

-- Ne, neišjunksiu. Jei netyčia bus lavina, bent galėsite mane pagal traškėjimą atkasti.

-- Taip, būtinai, kasime, kasime ir atkasime tik raciją.

Pakeliui namo.

-- Einam pro čia, čia arčiau.

-- Ne, einame normaliai.

Po kurio laiko.

-- Na gerai, gerai jūs laimėjote, bet manau, kad kai aš nemačiau, jūs bėgote.

-- Taip, bėgome ir dar jet pack'ą užsidėjome, nes labai bijojome pralaimėti.

Vakare buvo kraujo kuneliai, iš ryto - kraujo lavonėliai.

Juozas gale autiko žiovaudamas plešia operos arijas. Raimondas :

-- Juozai, o kodėl tavo teatras sudegė ?

Aš po šitos kelionės į alkoholį nebegaliu pažiūrėti. Nuo šiol gersiu užsimekęs.

Tai ką, plojot, plojot ir prisiplojot.

Užrašas ant kelinto namo iš eilės "Sexy shop".

-- Gal čia koks servisų brandas.

-- Jei ten merginos mašinas remontuoja, tai nevažiuočiau. Nebent, jei merginos plautų mašinas, tada gal.

-- Su bikiniaias, prie minus penkių. Dvi plauna, trečia pakampėje meningitą gydosi, o tu, pro pravertą langą, šauki: "baikite į mašiną trintis, speneliais dažus subraižysite".

Laiko supratimas

Perspėjimas

Nevažiavusiems slidinėti į Livigno : kiekvienas žodis įžangoje važiavusiems sukels prisiminimus ar asocijacijas, tačiau nedalyvavusiems įžanga gali pasirodyti, kaip paviršutiniškas ir tuščias žodžių kratinys.

Įžanga

Kaip visada, pradžia nuo aplinkui. Savaitė poilsio Italijos alpėse, kur 29 slidžių ir lentų lordai laiką leido kalnų ir pigaus alkoholio apsupty. Livigno. Po pirmų kelių dienų didžioji dalis dalyvių, matomai nuo suvartoto alkholio kiekio, pradėjo kriuksėti ir karščiuoti. Teko gydytis dar didesnėmis dozėmis vaistų. Tačiau tiek sveikieji, tiek sergantys nuoširdžiai išvažinėjo visas Livigno trąsas ir netrąsas. Pajautė kalnų gaivą, vėjo stiprumą, sniego pučiamo į veidą aštrumą, saulės ryškumą, pusnų klampumą offroad'e, skirtumus tarp greitų ir lėtų, atvirų ir uždarų keltuvų ir visus kitus kalnų teikiamus privalumus bei trūkumus (Visi ant kalno sutikti žmonės atrodė labai artimi). Vakarais vykdavo stropūs vakarienių gaminimai su akrobatiniais triukais. Netikėtai pakilęs vėjas iš miegų žadino aitvarus (Vidinis vėjas). Šaltuose balkonuose vyko pokalbiai kurių turinį ir prasmę jau sunku atgaminti. Beje, labai tikėtina, kad balkonai ir neaprengtos kojos buvo viena iš sukiaulėjimo priežasčių. Bet kaip bepaiimtum, buvo geras laikas. Laikas apie kurio supratimą dabar ir reikėtų rašyti. Laikas prabėgo greitai, bet bėgo ilgai.

Artėja

Atėjo laikas išskristi. Buvo priduoti lagaminai. Kaip kas tilpo į apribotus 15 ryanair'o kg, kaip kas netilpo. Bet galų gale, visi lagaminai buvo priduoti. Liko tik rankinis bagažas ir alkoholio likučiai buteliuose. Kaip žiniai į lektuvą jų pranešti nebūtų gavęsi, bet išmesti nekilo rankos. Teko imtis reikalo ir padaryti tvarką. Ramiai laukiamosios salės vidury susėdę lietuviai laukė savo skrydžio. Apibendrinant...

Tekstas

Į lektuvą atsisėdau šiltas. Ir nežinau kaip taip atsitiko, bet su keleive 'i' kilo diskusija apie laiko supratima. Štai čia ir prasideda mintis. Kaip žmonės supranta laiką. Kaip jį įsivaizduoja. Na bent tie, kurie turi vaizdinį mąstymą. (Žodžių atminties žaidimas) . Diskusiją šiuo klausimu jau turėjau su kita 'I'. Diskusija nesibaigė, nes kilo ginčas. Blogai. O klausimas diskusijai buvo toks. Jei metus įsivaizduoti kaip apskritimą, kurioje apskritimo vietoje būtų naujieji metai. Sausio pirmoji. Klausimas į kurį nėra teisingo atsakymo. Tiesiog man įdomu sužinoti kitų žmonių nuomonę. Tiksliau sužinoti kitų žmonių nuomonę tam, kad įsitikinčiau, jog aš mąstau bent jau panašiai kaip kiti. Nes man, apvaliuose metuose, naujieji metai yra ties dvylikta valanda. Bet kaip man teko nusivilti, kai aš uždaviau šitą klausimą aplinkiniams. Mano susidarytas supratimas dužo į šipulius, nes beveik niekas neatsakė jog sausio pirmoji yra ties dvylikta valanda. Na, kai kas visgi atsake, bet mažuma. Visi kiti į mane pažiūrėjo labai keistai. Lyg nesupratę klausimo. Kiti nieko neatsakė. Gal visgi sudėtinga atsakyti į klausimą, kai į jį nėra teisingo atsakymo (Klausimas be teisingo atsakymo). Man visgi nuoširdžiai buvo įdomu, ar tikrai mes visi taip skirtingai įsivaizduojame metus. Nes mano supratimas buvo toks, jog metai sukasi ratu, savaitės sukasi ratu, viskas sukasi ratu.

Buvo toks supratimas, bet paskui atejo kitoks. Būtent dėl to atėjusio ir iškėliau šitą klausimą. Supratau, jog niekas visgi jokiu ratu nesisuka. Viskas eina viena tiesia linija. Kaip kokios kopėčios į dangų, kurių galo nematyti. Nei viena diena nepasikartos nei po savaites nei po mėnesio nei po metų. Viskas kas praeina lieka kopečių apačioje, o tau belieka lipti aukštyn, nematant kas ten yra ir nežinant, kada visgi nuo tu kopėčių nusiversi. Kiekviena diena, tai vienas laiptelis. Štai toks laiko supratimas jau prieš kurį laiką stuktelėjo man į galvą.

O supratimas keičia elgesį. Apvalusis supratimas, yra nuspėjamas, jis suteikia ramumo, nes tu žinai jog ratas apsisuks. Apvalus ratas leidžia visai laiko visumai sutilpti galvoje. Ramumas ir nuspėjamumas. Tiesusis laikas yra baisus, nes nėra kelio atgal. Nė pro kur. O galimybės sugryžti netekimas yra labai gąsdinantis dalykas (predictably irrational - keeping doors open). Taip pat, tos begalo ilgos kopečios netelpa galvoje, matosi tik iki tos vietos, kur kopečios pasislepia gyvenimo debesyse. Bet mane visgi kopečių variantas užkabino. Dėl to, kad galbūt realiau atspindi gyvenimą ir juo neapgaudinėji ir neužliuliuoji savęs. Supranti, kad laikas eina pirmyn ir kiekviena diena yra verta daryti. O ką daryti, tai jau priklauso nuo kiekvieno.

Senovės majų kalendorius. Nelabai panašus į kopėčias.

Klausimas

Klausimas tiems, kas nepatingės ir daskaitys iki šitos vietos. Kokį laiką matai tu, kur ant apskritimo yra sausio pirmoji ? Ne majų kalendoriuje. Savo galvoje.

Internetas

Ir žinoma, po visų rašinių patikrinau, ką internetas mano apie laiko supratimą. Circular and straight time philosophy atvedė prie Ethernal return koncepto. Tada akis užkliuvo už Friedrich Nietzsche teksto Thus Spoke Zarathustra.

"'Everything straight lies,' murmured the dwarf disdainfully. 'All truth is crooked, time itself is a circle.'"

Tada tiesiu taikymu gutenberg.org paskaityti visos knygos kuri jau ilgą laiką yra public domen'e. Prie jos, pasirodo yra ir audio knyga. Už akių užkliuvo skyrius "War and Warriors". Klausiau gal penkis kartus. Vis dar nesupratau. Tada prisiminiau kitą knygą kurią citavo filme "Dead man".

"If the doors of perception were cleansed every thing would appear to man as it is, infinite. For man has closed himself up, till he sees all things through narrow chinks of his cavern." - Aldous Huxley, doors of perception.

Išvados

Ir tada supratau, kad apie viską yra prifilosofuota tokie kalnai, ir kad visa informacija yra taip lengvai pasiekiama, jog galima nuprotėti. Mintys, kam jos reikalingos. Manau, kad visi šitie pamąstymai, pasvaičiojimai ir supratimo ar nuomonės ieškojimai, tai kaip treniruotė kūnui, kur atidirbti judesiai įsimenami. Raumenų atmintis, kai judesį atlieki negalvodamas apie jį, kai jis gaunasi natūraliai ir gerai, nes jį jau darei šimtus kartų prieš tai. Lygiai taip pat ir su mintimis. Prasukdamas vis tą pačią juostelę galvoje, išdegini smegenų vingius (Mintys ir jų ratai), paruoši vagą mintims, ir jei kada gyvenime, mintis įšoks į tą paruoštą vagą, ir kas tada bus, tu būsi pasiruošęs. Taip, kaip apie tai jau galvojei. Tai laikas susiprasti ir susivokti. Kodėl tai rašau. Gal todėl, kad nepamirščiau, labiau suprasčiau ir kad kiti žinotų ką aš galvoju. Gal nepakenks šis mąstymas, svarbu gal kaip ir fizinėje treniruotėje, nepasitempti smegenų. Nežiniai, kaip paskui jas pagydyti...

P.S.

mmmm mėtų arbata su romu daro stebuklus. nom nom.

Vynas no1

Paprastas žmogus įeina į kompiuterių parduotuvę. Lentynose tvarkingai ir gražiai guli išdėliotos prekės. Maitinimo šaltinai, kietieji diskai, vaizdo plokštės ir dar kažkokios nematytos detalės. Atskiroje lentynoje gražiai apšviestoje ryškių lempų puikuojasi centriniai procesoriai (CPU). Pačioje viršutinėje lentynėlėje guli Intel Core i7 Lynnfield, šalia Intel Core 2 Duo Wolfdale ir AMD Phenom II X4 Deneb, prie jų puikuojasi etiketės su pagarbos reikalaujančiomis kainomis. Žemesnėje lentynėlėje kainos prie prekių mažesnės, bet ir procesoriai paprastesni. AMD Phenom X4, AMD Phenom Callisto ir taip toliau. Ant apatinės lentynos, kainos tokios mažos, kad norint jas įžiūrėti reikia pritūpti. Galima pagalvoti, kad kainos priklauso nuo to, kaip aukštai nuo žemės padedama etiketė. Kokias išvadas gali padaryti paprastas mirtingasis, nesimokęs kompiuterių architektūros, nei karto nesusirinkęs sau kompiuterio ar net nežinantis kas yra tranzistorius. Na, brangus, matyt geras, labai brangus matys labai geras. Gražiai įpakuotas, turbūt tikrai geresnis už tą pilkoje dėžutėje.

Tai va, kaip gėda bebūtų prisipažinti, taip va aš jaučiuosi vyno parduotuvėje. Kalnai vienas už kitą gražesnių butelių papuoštų nuostabiomis etiketėmis su mistiškais užrašais. Vynai, kurie nuo gretimos lentynos vynų, kaina skiriasi dešimtimis kartų. Aišku, yra tam tikri faktoriai pagal ką aš dar sugebu atskirti vyną. Baltas - raudonas. Saldus - pusiau saldus - sausas. Bet vis vien lieka kalnas raudonų sausų vynų. Pagal ką tuomet juos rinktis ? Ispanija, Prancūzija, Italija. Ar aš pagal tai, kokioje šalyje augo vynuogės, turėčiau sugebėti atskirti vyną? Ar pagal skonį turėčiau sugebėti pasakyti iš kokios rūšies vynuogių buvo padarytas vynas. O gal jis padarytas iš kelių rūšių vynuogių. To aš jau nebesugebu.

Tai gi apie ką aš čia ? Rašau apie taip, kaip nusprendžiau paišsidirbinėti. Nuo šiol pas mane namie vynas bus be etikečių. Vos tik namuose pasirodys butelis, etiketė, kuo skubiau bus pašalinama. Vienintelė informacija, kuri bus ant butelio, tai tos vyno savybės, kurias aš pats sugebu atskirti.

Na, kad vynas raudonas, nerašysiu, čia jau gautųsi perteklinė informacija. Kol kas užrašai apsiribos tokiais : Sausas vynas, Pusiau saldus vynas, Saldus vynas. Jei visgi pastebėsiu, kad atskiriu iš kokių vynuogių gaminamas vynas, prie užrašų atsiras ir tokie prierašai kaip : Cabernet Sauvignon, Merlot, Chardonnay. Jei su laiku įgusiu ir sugebėsiu skirti skirtingų metų vynus, prirašysiu ir vyno metus. Bet kol kas etiketės bus labai paprastos. "Sausas vynas no1". Manau šį vakarą eisiu ir atsikimšiu tą "Sausas vynas no1"... Pabandysiu pajausti kokį nors subtilų prinokusių žemuogių poskonį susipynusį su aromatingu, bet tuo pačiu ir sodriai gaiviu, laukinių šilauogių švelnumu.

Skanaus, ponas vyno eksperte...

Mano pirmoji panorama

Ką tik pagaminau savo pirmąją panoraminę nuotrauką :

Du dalykai

Šiandien, netikėtai, po bobų žiemos atėjus bobų vasarai, nusprendžiau išnaudoti nuostabų orą bei vis trumpėjančios dienos paskutines šviesias valandas ir pasivažinėti su didelių berniukų riedlente. Nusitempiau ją į kalnelius prie vėtros stadiono ir bandžiau nenusisukti sprando. Pagal sumanymą ta riedlentė skirta važinėtis su jėgos aitvaru, bet kadangi normalaus vėjo vis nepavyksta pagauti, tenka naudotis kalnais.

Po pasivažinėjimo, atrodžiau pakankamai purvinas. Krumpliai ir alkūnės buvo šiek tiek nubrūžintos. Vieną kartą vos nesitvojau veidu į asfaltą. Taip ir įsivaizdavau, kaip pakėlus veidą nuo asfalto, prie manęs prieitų Raimis ir šypsodamasis paduotų savo nuostabiosios, brangiosios stomatologės vizitinę kortelę. Ir nubėgtų tolyn besijuokdamas.

Supratau du dalykus. Pirma - reikia mokėti stovėti ant riedlentės. Antra - reikia mokėti stabdyti. Bėja, antras punktas turbūt trigubai svarbesnis. O tada, jei šiuos dalykus moki, tai kaip sakė Tamošius - "o toliau viskas eitų savaime".

Pamenu Donatas, kažkada sakė, jei pradedi mokintis programuoti mikrovaldiklius, tai jei jau moki padaryti, kad užsidegtų ir užgestų lempelė, tai galima sakyti 50% moki. Su riedlente tas pats, jei jau moki sustabdyti ne dantimis į asfaltą, toliau viskas eis savaime.

Ne visos pasakos baigiasi laimingai.

Čia SEB'o reklaminė kompanija, bet man žodis "pasakos" kažkodėl labai persiskaito kaip "paskolos", kas suteikia paveikslėliui labai idomią prasmę... Ir dar ta sulaužyta buratino koja...

Be2gether abėcėlė

Savaitgalį buvau muzikos festivalyje B2G. Labai patiko. Net tai, jog visą penktadienį lijo, nesugadino nuotaikos. Bet čia noriu pasidalinti visai kitu. Būk kartu abėcėlė. Prieš vykstant į Norviliškes šovė mintis pagaminti didžiausią B2G vėliavą. Vėliava apie abėcėlę. Su kiekviena abėcėlės raide atspauzdinau lapą ir festivalio metu palikau ant tvoros. Rezultatas :

• Visa abėcėlė
• Abėcėlė kaip vėliava

Mano stuburas

Viskas prasidėjo nuo jogos treniruotės. Su sąlyga, jog pradėjau lankytis sporto klube, nusprendžiau pabandyti jogą. Kompetetingi asmenys mane perspėjo, jog mano pasirinkta trenerė nėra geriausias variantas pradedantiesiems. Tačiau, kada gi esu aš protingų patarimų paklausęs. Treniruotė kaip ir buvo prognozuota, nebuvo skirta silpniems pradedantiesiems. Bet aš tikrai negailėjau jėgų ir atidaviau visą save. Treniruotės pabaigoje, matomai tam, kad treniruotė labiau primintu jogą, o ne eilinę aerobiką, buvo užgesinta šviesa ir visi gulėdami ant nugaros irklausydami meditacinės muzikos palaidavosi (relaksavo).

Po treniruotės pasijaučiau visai nauju žmogumi. Jaučiausi tvirtas ir nepalenkiamas. O jei ne taip gražiai pasakyti, tai jaučiau, kad negaliu pasilenkti. Pamaniau kad gerai pasportavau ir čia viskas tik į naudą. Bet laikas ėjo, o aš ir toliau jaučiausi tvirtas ir nepalenkiamas. Nepalenkiamas jaučiausi rytais lovoje, todėl keltis reikdavo ne atsisėdant lovoje, o išsiridenant iš jos. Tvirtas jaučiausi ir darbe, kai po darbo dienos stodavausi ir eidavau namo. Bet pamažu man tai pradėjo nusibosti. Pasiilgau savo lankstumo, sukalbamumo ir vėl norėjau būti minkštas ir lankstus. Su valstybinėmis lankstumo atstatymo įstaigomis turiu prastos patirties. Jie per daug rimtai į visa tai žiūri. Jie neskuba nenorėdami padaryti klaidų. Labai tiksliai kruopščiai ir formaliai viską užfiksuoja, o tai irgi šiek tiek užtrunka. Taip pat valstybiniai taisytojai nori būti tikri kad viskas bus padaryta tinkamai, todėl apžiūrėti pacientą gali norėti daugiau nei pora specialistų. Žinoma apžiūros vyksta skirtingomis dienomis ir skirtinguose vietose. Matomai tam, kad apžiūros būtų kuo objektyvesnės ir viena kitos neįtakotų.

Taigi, aš esu labai už kokybę, bet šiuo laiko momentu, man norėjosi kaip galima greičiau atgauti lankstumą. Vienintelė išeitis buvo kreiptis į privačius šarlatanus. Užsiregistravau ir tik po to suvokiau ženklus, kurie man nieko gero nežadėjo. Apžiūrą man paskyrė penktadienį tryliktą diena ir negana to buvo pilnatis (nejuokauju).  O pati apžiūra, kaip vėliau paaiškėjo ir gydymas, vyko labai greitai ir paviršutiniškai. Nusirenkite, gulkitės, gerai, atsistokite, dar atsigulkite. Štai ir viskas. Jokių chirurginių intervencijų, jokių tyrimų, nei apgailėtinos rentgeno nuotraukos nepadarė. Pavedžiojo ranka per nugarą, lyg jausdamas energetinius laukus, paskui paspaudė vienoje vietoje, kitoje, kažkas trakštelėjo. Pasukiojo kaip kokį gręžiamą rankšluostį, dar kažkas trakštelėjo ir viskas.

Sėdžiu pusplikis nieko nesupratęs, o man jau sąskaita paruošta. Atsiėjo man šitas malonumas dūšią ir pirmagimį sūnų. Tiesa, paskui kasininkė mane nužvelgė ir matomai aš jai pasirodžiau iš tų kurie neturės pirmagimio sūnaus, tai teko 120Lt užstatą palikti. Išėjau, uždariau duris paskui save ir nusprendžiau pamiršti kaip žemai puoliau, kad atgaučiau save. Bet tai padėjo. Aš vėl buvau lankstus. 

Lauke švietė saulė, buvo nuostabus pavasario rytas. Ėjau sau reformatorių skveru ir lanksčiausi nuo kiekvieno vėjo gūsio, kaip koks jaunas gluosnis. Ir buvo taip gera. Aš vėl buvau savimi.

P.S. faktai, detalės, paaiškinimai ir išvados bus kiek vėliau.

Languotas popierius

Suradau užrašą sename sąsiuvinyje :

"Mėgstu popierių su langeliais, taip kiekvieną dieną galiu sau perženginėti naujas ribas"

Minčių gairės

Kad mintys neišsilakstytu, jas reikia prismeigti smeigtukais. Tušinuku ant popieriaus. Paskui imti po vieną ir sudėlioti į vietas.

Krizės akivaizdoje

Artėjant krizei, ar jau vykstant, čia kaip kam atrodo, artėja ir šventės. O šventės mums, dėka vartotojiškumo, turi vos ne tiesioginę asocijacią su dovanų pirkimu. Būtent pirkimu. Ne pačiu dovanojimu, o galvos sukimu, ką ir kam nupirkti. Žinoma nenoriu taip visų sumesti į vieną katilą, bet rašau tai, kaip man atrodo iš mano bokšto.

Taigi, vėl reikia kažką nupirkti, kad galėtum padovanoti. Bent jau pas mane namie bandoma (kartais sekmingai, kartais ne labai) kovoti prieš daiktus. Nes tik nespėk apsižiūrėti ir į namus prilenda ir spintose bei palovėse susirango kalnai įvairiausių daiktų, kurie, praėjus kuriam laikui, net nebežinai kam buvo reikalingi. O šventės labai palanki terpė daiktams namuose veistis. Taigi pirkdamas ir dovanodamas daiktus, kažkaip prieštaraučiau savo paties kovai prieš daiktus.

O jeigu išeitu nenupirkti daiktų bet vistiek juos padovanoti. Krizės akivaizdoje man labai patikusi idėja. Dovanoti daiktus iš namų. Žinoma, apie tai reikia susitarti su panašiais prieš daiktus kovojančiais bendraminčiais. Ieškant ką padovanoti, galima būtu per nauja įvertinti ko tau reikia namie ir ko ne. Prisiminti kas iš pažystamu užsukęs į svečius kažkada buvo pareiškęs susižavėjimą vienu ar kitu daiktu. Galų gale nepagailėti ir padovanoti brangų dalyką, kas iš tikro ir yra dovanojimo esmė. Brangiam žmogui dovanoti brangų dalyką. Ne finansiškai brangų, bet brangų savo istorija, savo buvimu. Dovanojant tokį daiktą gali papaskoti, kaip jis atsirado, iš kur, ką reiškia. Nes tokie daiktai jau turi savo istoriją. Priešingai nuo tų, kurie ką tik nuo akropolio ar panoramos lentynos.

Taigi tokia idėja, kurios autorystės aš sau neprisiimu. Einu po daiktus pasikuisti.

Interpretacija

Aną dieną, po ilgos pertraukos, už mano akių užkliuvo vienas komiksas. Nuo tada, kai aš jį pamačiau pirmą kartą, jis mane sužavėjo. Ne menine išraiška. Paskutiniu fragmentu. Jis man iš karto galvoje susisiejo su ryžtu, drąsa ir kova. Kova - prieš rodos neįveikiamus dalykus. Drąsa, kad ir kaip desperatiškai ji atrodytų. Ryžtu - tikslą pasiekti bet kokia kaina. Užkliuvo ir nuklaidžiojau internetu ieškoti padorios rezoliucijos, kad vėl, kaip prieš pusę metų, galėčiau sau ant darbastalio užsidėti ir žavėtis.

Ir tai, ką atradau, man sukėlė kalną minčių, kurias reikėjo virškinti iki dabar. Net ir dabar gal nėra suvirškinta, bet jau atsibodo galvoje nešiotis. O mintys susijusios su tuo, kaip žinojimas ar nežinojimas keičia supratimą į dalykus, kurie atrodo suprasti pažystami ir aiškūs. Būtent, atrodo. Tai jokia paslaptis, kad taip yra, bet atvejis su šiuo komiksu yra labai konkretus pavyzdys. Todėl juo ir noriu pasidalinti. Ir kaip gi pasikeitė mano supratimas, kurį aš turėjau apie šį komiksą ir kas jį taip pakeitė. 

Žinojimas apie tai, ko iš tikro pačiame komikse ir nėra matyti. Jo priešistorė, ir papildoma informacija apie jo veikėjus. Nes kaip žiniai, dažnai komiksai būna daugiaserijiniai. 

Ir ar iš tikro tas paskutinis lopinėlis popieriuje atrodytu toks žavingas, jei ten vietoj smulkutės mergaitės, stovėtu savo raudonus apatinius apsivilkęs ir naktiniu chalatu plevesuojantis supermenas. Manau, ne. Tačiau pasirodo, kad šiuo atveju būtent taip ir yra. Mergaitė vardu Minus turi antgamtinių galių. Pasaulis aplink ją keičiasi vien nuo jos minčių, kuriuos kartais būna ir nelabai suprantamos. Ir šis atskriejantis meteoritas, iš tikro jai atrodo, kaip koks žaidimas. Nieko rimto.

Ir kur dabar dingo visas mano susižavėjimas šiuo komiksu. Visas ryžtas, drąsa ir užsispyrimas. Iš tikro jie nedingo. Man šis komiksas įgavo kitą prasmę. Būtent tą prasmę, apie kurią aš dabar ir rašau. Kaip žinios keičia mūsų supratimą.

Kartais į gerą pusę, kartais į blogą, o kartais gilyn (ir dar kartais aukštyn kojomis). Ir su visais man jau teko susidurti. Tik šį kartą aš turiu konkretų pavyzdį. "Example or i will not understand".

Šiandien jau laikas ilsėtis, pabandysiu pabaigti kitą kartą. Apie :

• Nemokšiška nuomonė (ignorant opinion, ignorance is bliss).
  
• Nesusitaikymas su faktais, nes tai trukdo idealizuojamam supratimui.
  
• Gal kartais neišmanymas padeda lengviau kažkuo žavėtis.
  
• Nepakartojamas menas ir menas kaip atsitiktinumas.
  
• Informacija be konteksto, laisvė interpretacijoms.
  
• Kūrėjas sukūrė ne tai ką priimė publika.

Pabaigai citata iš interneto.

"I prefer the misinterpretation. I think I'll keep reading it that way."

Ir tai, kas mane užvedė ant visų šitų minčių.

Vidurys

Pradžia

Mokykla

Iš gyvenimo pamokų nepabėgsi.

Vincentas

Laimingas kartu

Kartu gali būti laimingas, kai gali būti laimingas atskirai.

Vincentas

ibm konferencija

Sedziu dabar sau prie tvenkinio palmiu apsupty. lapkricio menuo. gulbe prausiasi noredama buti dar svaresne. dabar kazkaip jauciuosi kai paukstis narvelyje. nuostabus parkas, nemokamas maistas ir gerimai. visi patogumai. bet cia pat salia yra nepazinta ir nematyta barselona. seminarai savo ruostu nepalieka laisvos vietos mintim. ir tik dabar kai praleidau viena paskaita galiu siek tiek atsipusti. vis dar nezinau kur praleisiu penktadienio nakti.

Antakalnio kalneliai ir baltas popieriaus lapas

Šeštadienį, pasiėmiau dviratį ir išvažiavau į miškus. Išbandžiau nokia sport tracker programą. Rezultatas. Bet tai tik šalutinis rezultatas. Tikrasis tikslas buvo pravedinti galvą, pramankštinti po motociklo avarijos apdaužytą koją ir prisiminti jausmą, kai pasileidi dviračiu nuo kalno ir nesiruoši stabdyti. Pro šalį lekiantys medžiai ir po ratais bildabčios šaknys tam tikrai suteikia savotišką žavesį. Kitam kartui reikės normalesnę kamerikę pasiimti ir sugalvoti kaip ją prisitvirtinti. Kolkas gavosi tik bleiro raganos medžioklė.

O besimalant po miškus, galvoje apart viso kito šlamšto makalavosi mintis, kodėl kartais naujas žmogus geriau už seną. Ir viena iš priežasčių, kad naujam žmogui tu pats tampi nauju žmogumi. Nelieka per ilgą laiką sukaupto supratimo apie tave. Nes seno žmogaus sukaupti prisiminimai ir lūkesčiai įpareigoja. Įpareigoja nanuvilti jo sugriaunant susidarytą modelį. Nes sulaukus to, ko nesitiki, gali apimti netikėtas diskomfortas. Todėl, jei per ilgą bendravimo su žmogumi laiką taip jau gavosi, kad jo susidarytas modelis atsiliko nuo tikrojo tavęs, tu tampi sukaustytu to senojo įsivaizdavimo. Čia kaip backwards compatability. Niekas nenori nuvilti savo senų klientų netikėtai pakeisdamas bendravimo protokolą. Ir priešinagai, naujas žmogus yra kaip baltas popieriaus lapas. Tiksliau tu jam esi kaip baltas popieriaus lapas, kuriame gali būti toks koks iš tikro esi.

Tik va problema, kiek juodraščių reikia perpiešti ir ar verta tai daryti. Gal šiuo atveju tiesiog kitą metaforą parinkti ir viskas susistatys į savo vietas. Gal tai tik požiūrio klausimas. Nežinau.

Gražūs žodžių debesys

Wordle - Beautiful Word Clouds.

Originalus tekstas.

Išvaizda ir kvapai

Šiandien, kaip visada po darbų riedėjau žemyn Gedimino prospektu. Galvoje buvo minčių kalėdoskopas. Ta prasme, kad stiklo šukės padrikai vartėsi ir kartais pasirodydavo kažkas gražaus. Ir viena šukė užkliuvo. 

Ne kartą su Ieva diskutavome, kaip reikia rengtis. Ar svarbu, ką kiti mano apie tai ir kaip iš tikro pats nori atrodyti. Kodėl ir ar tai yra svarbu. Mano pozicija buvo, kad kaip aš rengiuosi nėra labai svarbu, svarbu kad gerai jausčiausi. Tai yra funkcija. Privalumas teikiamas apsirengimo komfortui, o ne išvaizdai. Aišku, išvaizdos žemutinė riba ir pas mane yra. Ievos pozicija, jei sugėbesiu teisingai ją perteikti, yra - jog reikia stengtis rengtis gražiai. Ir yra svarbu, kaip tu atrodai. Nes jei atrodai gerai tai ir jautiesi gerai. Bet man kažko trūko tokiame požiūryje.

Ir ta viena šukė iš kalėdoskopo man tai parodė. Iš tikro, kaip tu artodai, galima lyginti su tuo kaip tu kvepi. Tai yra, kaip tu įtakji kitų žmonių jusles. Aš apie viską pagalvojau iš nesavanaudiškos pusės. Tai yra, ne aš gerai jaučiuosi, kai gražiai apsirengiu, bet aplinkinių juslės nėra užteršiamos mano prasta išvaizda. Taip, kaip dauguma žmonių turi minimalius reikalavimus skleidžiamam kvapui, taip turbūt yra ir su išvaizda. Kai kam pakanka  nusiprausti dienos ar nakties kvapą. Taip pat, kai kam tik  svarbu apsimauti kelnes ir marškinius, kad nebūtu šalta. Tačiau visada gali eiti toliau ir pamaloninti aplinkinius puikiu aromatu. Taip pat gali gerbti ar myleti kitus ir jiems pasirodyti su išlygintom kelnėm ar nuostabiu sijonu. Kai pagalvoji ir susitaikai su tuo, jog gražiai atrodai dėl kitų, viskas tampa labai aišku ir motyvuota.

Ir būtent šito požiūro man trūko pateisinti Ievos nuomonei apie apsirengimą. Tai buvo trūkstanti dėlionės dalis. Kai aš tai supratau, viskas susidėliojo į vietas. Pradedant nuo minimalios pagarbos aplinkiniam, kai netrenki prakaitu ir baigiant komplimentu artimam žmogui, kai atrodai pritrenkiamai...

Savaitgalis kaime

Prisiminiau fizinį darbą. Savaitgalį praleidau kaime. Tikrame kaime su traktoriais, klojimais, arimais, avių kaimene ir laisvai lakstančiais sarginiais šunimis. Teko pajudinti tas kūno vietas, kurių paprastai nenaudoju. Bet buvo tikrai gerai. Išpjovėm nereikalingus medžius, prisirinkom obuolių, sutvarkėms šiaudus ir šiaip visokius smulkius darbelius padarėm. Pasivažinėjau su nauju mini traktoriuku - žoliapjove.

Kaip visgi svarbu kartais leisti pailsėti galvai. Kaip kartais svarbu nugrimzti į mintis. Dirbi sau kokį mechaninį darbą, o mintys pavėjui pasileidusios. Žinoma su atsarga, nes nekas jei išskridus mintims, ant galvos virstantis medis užkrenta, arba su huksqvarna koją nusipjauni. Tačiau vakare pajauti tikrąjį malonumą prisėsti ir atsipūsti. Pajauti kad esi gyvas... Visiška priešingybė visai dienai galvojimo, kai vakare po darbų nežinai ko griebtis, nes galva nebeveikia.

Džiaugtis vienam

Manau, kad visi medžiai yra laimingi. Ir jie kiekvieną dieną džiaugiasi. Bet jie tuo nesidalina, bent jau ne su žmonėmis. Todėl manau, kad žmogus džiaugdamasis vienas, atrodo laimingas kaip medis...

Google veidai

Įsijungiu aną dieną web picasa albumą ir randu naują funkciją. Veidų atpažinimas. Standartiniai beta perspėjimai ir visa kita. Spaudžiu mygtuką "Ieškoti veidų" ir gaunu pranešimą, kad reikia luktelėti kelias valandas. Kaip ir pamiršau nuo to laiko. Iki šiandien, kai vėl atsidariau savo albumą ir matau pasiūlymą sužymėti surastus veidus. Susieti veidelį su žmogumi taip parasta, kad truputi baisu. O veideliai ne šiaip pateikti bet sugrupuoti pagal panašumą. Iš vartotojo pusės viskas labai gražiai atrodo, dabar galiu surasti nuotraukas kur esu aš ir Juozas. Bet iš kitos pusės, kai pagalvoji, kad googlui veidų atpažinimo algoritmų apmokymą darys visas pasaulis. Už dyką. Pavydas ir nerimas paiima. Bet, aš neturiu ko slėpti, ania ?

Važinėtis motociklu

Man patinka važinėtis motociklu. O važiuoti intensyvaus eismo salygomis dar labiau. Todėl aš visom keturiom esu už "nuogus" motociklus miesto gatvėse. Motociklams kamščiai mieste neegzistuoja. Neskaitant kelių gatvių, kurias galima lengvai aplenkti. Labai geras jausmas važiuoti tarp kamštyje stovinčių mašinų. Aišku tą patį galima padaryti ir su motoroleriu. Bet yra dar vienas labai patinkantis užsiėmimas, kur motoroleris nebepadeda. Pagreitis. Kai visos mašinos plente velkasi 80 km/h ir abi juostos užimtos, suktelėti akseleratorių ir pravinguriuoti tarp mašinų beveik liečiant jų veidrodėlius. Pavojinga, nesakau, kad visą laiką taip važinėju. Bet kartais, taip gera...

P.S. šitaip aš nedarau :) 

Prisiminiau vokiečių kalbą

Last.fm'e netikėtai atradau mane užkabinusią dainelę. Annett Louisan, Widder Wider Willen (Avinas prieš savo valią). Skamba viskas gražiai, bet ne viską suprantu ką dainuoja. Negalvojau, kad taip pamiršau deutsche Sprache. Teko su žodynu pasėdėti, prisiminiau mokyklą. Išsiverčiau, prasmės žodžiuose yra :)

Fotonai

Šiandien mane nudžiugino fotonai. Pasiekę mano akis, jie sukėlė man džiaugsmą. Jie atskriejo iš monitoriaus, kuris kelis taškus perpiešė kita spalva. Keli taškai pasikeitė. Jie pasikeitė, nes elektronai atnešė žinią. Žinią iš toli, kad kažkas pasikeitė. Klavišai sujungė elektros grandines ir išleido kelionėn elektronus, kurie nešė džiugią žinią. Klavišai buvo suspaudyti būtent taip ir būtent tada, kada reikėjo ir tai turėjo prasmę. Ir ta prasmė elektronų ir fotonų keliu atkeliavo iki manęs ir atnešė man džiaugsmą. Ir tos prasmės supratimas mano galvoje sprogo į daugybę minčių. Paprasta žinia ir jos supratimas. Tu atsisėdai ir kaip visada surinkai tą pačią kombinaciją. Ir aš supratau "Ieva Leinartaite is online". Ir tai ne buvimas kartu ir tai ne kalbėjimas, tai supratimas. Paprasto dalyko, kad tu atsiradai kažkur šalia. Pasiekiama. Ir tai tik keli fotonai. Fotonai, kuriuos man atsiuntei tu. Tikiuosi suprasi mano džiaugsmą ir nerimą. Visi mes vienas pas kitą keliaujam fotonais. Ir sprogstam vienas kito galvose. Šiandien mane nudžiugino fotonai.

2008.06.17

Papildymas : Vizualizuotas šis tekstas.

Žvalgytuvės Siesartyje

Pirmą savo atostogų dieną, praleidau prie Siesarčio ežero. Buvo vykdomi paruošiamieji darbai laivų orientaciniam. Pasitreniravau slėpti plūdurus, juos surasti. Taip pat išbandžiau greitojo išsilaipinimo saloje būdus. Dar kartą apžiūrėjau teritoriją. Beje dieną prieš renginį, Siesarčio ežero pakrantės, matomai bus pačios saugiausios Lietuvoje, nes ten vyks metinis policijos pareigūnų sąskrydis (gal suvažiavimas labiau). Tikiuosi jiems nesibaigs kaip muitinės sąskrydžio dalyviams.
Taip pat pabandžiau atlikti vieną iš užduočių. Gps piešinys. Bandžiau nupiešti širdelę. Rezultatas :

Taigi, nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti. Taip pat išbandžiau klaidžiojimą po salą. Gerai, kad ji tokia nedidelė, nes be takelių pakankamai suku orientuotis. Man sekės taip. Ypač prajuokino Ievos riaumojimas 38 sekundę.
Dar keli vaizdai iš įvykio vietos mano albume.

Asmeninių duomenų saugojimas

Šiandien nusipirkau naudotą nešiojamą kompiuterį. Buvęs kompiuterio savininkas, patingėjo suformatuoti kietąjį diską. Ištrynė "My Documents", kitus katalogus ir atidavė kompiuterį man. Nueinu į google paštą ir manau numanote ką pamatau. Atsidaro buvusio savininko pašto dėžutė. Visi "sausainėliai" taip pat likę, prisijungimai prie kitų svetainių, taip pat atmintyje. Nubudo manyje CSI tyrėjo instinktas, bet pagalvojau, velniam man dabar knaisiotis po kitų gyvenimus. Aš ir savo dar pilnai nesusitvarkęs. Taigi, padariau tai, ko nepadarė buvęs savininkas. Šviežia Windows instaliacija į performatuotą kietajį diską. Arnoldai, galiu patikinti, kad visi tavo duomeys iškeliavo į amžinųjų ganybų plotus ;)
Primygtinai siūlau, nepamirškite pasirūpinti savo asmeninių duomenų saugumu.

Rekomenduoju elektriką

Paprastai žmonės mėgsta skūstis, jei kas nepatinka ir dažniausiai pamiršta pasakyti, kai kas nors patiko ar pasisekė. Aš noriu parekomenduoti, ką tik, mano bute, elektros instaliaciją įrengusį elektriką. Dirbti su Aleksandru Vilimu tikrai buvo paprasta ir lengva. Taigi, jei kam prireiks elektros instaliacijos, rekomenduoju. +370 647 64320

Pagalba AutoCad'ui

Pagaliau pagaminau pirmąją versiją papildomų AutoCad'o komandų.

• COOR - pažymi x ir y koordinates nurodytoje vietoje
• ZEROALT - nurodo nulinę altitudę
• ALT - pagal nurodytą nulinę altitudę, nurodytoje vietoje atideda altitudę

Norint naudoti šias papildomas komandas reikia :

• Parsisiūsti šį failą : VILibrary
• AutoCad programoje įvesti komandą : NETLOAD
• Nurodyti parsiūstą failą

Kolkas, dar nepadaryta, kad būtu galima atidėti minusines altitudes.
Taigi, prašom naudoti ir labai laukiu atsiliepimų (komentaruose).
O rezultatas turėtu atrodyti maždaug taip :



:)

Užsilikusi dovana

Jau porą metų pas mane voliojasi nepavykusio siurprizo liekanos. Rezultatas turėjo atrodyti maždaug taip :

• Post-it bikini
• Post-it car

Iš tikro tai tas antrasis variantas. Bet taip gavosi, kad nieko nesigavo. O kalnas postitų liko voliotis pas mane. Tai, kad atsikratyti jų, teko digitalizuoti. Rezultatas. Su gimtadieniu, Mariau.

Cleaning out my closet

Kažkurią dieną, kolega Juozas parekomendavo www.mainyk.lt. Ta proga užėjo nenumaldomas noras išsikuopti. Taigi, jei kam ko reikia, pasižiūrėkite. Valio minimalizmui ir daiktų nebuvimui.

Knygos, Filmai ir Saugumas

Vakar pėsčiomis keliavau namo iš darbo. Tingėjau važiuoti troleibusu. O kai taip vaikštai, tai į galvą prilenda visokių minčių. Nežinau kokiais keliais jos atkeliauja.

• Knygą rašyti nuo pabaigos
• Interaktyvus filmas
• USB raktas su programuojamu mikroprocesoriumi

Labai viena į kitą panašios mintys. Net pats nesuprantu, kas man galvoj dedas.

Kodėl reikia knygą rašyti nuo pabaigos? Manau, todėl, kad šiais laikais žmonės vis mažiau laiko turi į ką nors gilintis. Juos reikia sudominti iš karto, be ilgų įžangų. O įdomiausios knygos vietos yra pabaigoje, kur viskas paaiškėja. Taigi, kodėl nepadaryti taip, kad knyga prasidėtų įdomiausia vieta, o paskui, kas norėtų galėtų gilintis į priežastis, kodėl taip atsitiko. Gilintis į detales, kokie veiksmai ir sprendimai prie to privedė ir taip toliau. Gautųsi kaip koks žinynas - instrukcija, kur susirandi ir paskaitai apie tai, kas tau įdomu. Tai, ko iš kart nesupranti, pasiskaitai po kiek tik nori kartų.
Interaktyvus filmas iš dalies išsirutuliojo iš knygos nuo galo. Vaikystėje skaičiau tokią interaktyvią knygą. Atrodo, vadinosi "Gvidono apsiaustas". Jos mintis ta, kad pasakojant skaitytojui leidžiama priimti sprendimus už personažus. Tam tikrose situacijose būna pasirinkimas : jei manai, kad Petras turėtų pasielgti taip, toliau skaityk nuo 123 puslapio, jei ne, skaityk toliau. Taigi, su filmu - taip pat. Turint omenyje DVD galimybes visai įdomu būtų pažiūrėti filmą, kurio eigą nusprendžia žiūrovas. "Bėk, Lola, bėk" (Lola rennt) arba "Atsargiai durys užsidaro"(Sliding doors), manau, labai tiktų tokiam dalykui. Tik norėtųsi daugiau tų lemiamų taškų, kur reikia priimti sprendimus. Labai įdomu tokius filmus būtū žiūrėti kino teatre, kur dauguma priimtų sprendimą. Nepatiko kaip baigėsi filmas, nieko tokio, ateik į kitą seansą, gal baigsis kitaip.
USB raktas. Čia visai ne į temą. Tiesą sakant dar nepasidomėjau ar nesugalvotas jau anksčiau toks dalykas (manau sugalvotas). Idėja labai paprasta. Įsikiši USB raktą į PC. Matai diską su folderiais :

• Data
• Signed
• Encrypted
• Update

Įmeti failą į Data folderį, Signed folderyje atsiranda parašas atitinkamam failui, Encrypted folderyje atsiranda užkoduotas įmestas failas. Jei nori atnaujinti raktą arba panaudoti savo modifikuotą firmware versiją, į Update folderį įmeti firmware failą ir toliau linksmai gyveni.

Sentencijos

Net ekonomika pastovesnė už jausmus.

Midaugas

Pasakose, pabučiuota rupužė pavirsta princu,

Realybėje, pabučiuotas princas pavirsta rupuže.

Dalia

Slydimas prie trakų

Savaitgali kartu su Ieva keliaudami namo po www.webmedia.lt trys-karalinio vakarėlio, prasukome pro trakus. Galvės ežeras buvo užšalęs nerealiai skaidriu ir lygiu ledu. Vaizdas nepakartojamas. O kai bevaikštant juo, pro šalį pralėkė pačiūžuotas vyrukas, pavydas užklupo visu savo svoriu. Taigi keturios valandos lakstymo po parduotuves ir štai kitą dieną gautas rezultatas :

• Čiuožia Ieva
• Čiuožia Vincentas

Rekomenduoju visiem

Demokratija online ir kalbų mokinimasis

Dar pora idėjų. Neseniai mano draugė Ieva nusprendė, kad jai reikia mokintis anglų kalbą. Pradžiai palankė kursus. Pasimokė, o dabar sugalvojo, kad reikia per dieną išmokti po tam tikrą skaičių žodžių. Taip pat, kiti mano pažįstami jau kurį laiką mokosi anglų žodžius naudodami "Flashcard" metodą. Taigi pagalvojau, reikia padėti savo draugei ir prašyti programą, kuria ji galėtu naudotis savo telefone ir mokintis žodžius, kada tik turi laisvo laiko. Tam reikalui startavau savo projektelį.
Kita idėja kilo, kai dvidešimt minučių laukiau autobuso. Visos jos čia nedėstysiu, tik esmę. Pabandyti kaip veikia online demokratija. Tai yra, kaip žmonės turėdami visas galimybes greitai ir skaidriai priiminėti bendrus sprendimus, tomis galimybemis naudotųsi. Pvz, kiekvienas norintis dalyvauti, savo du procentus kažkokių pinigų paskiria specialiai tam įsteigtai nepelno organizacijai. Tada naudodamiesi internetu, bendrai, balsavimu nusprendžia kam surinktus pinigus panaudoti. Jei kas nori gali ir savo asmenines lėšas aukoti. Bet esmė būtu tame, kad pažiūrėti, kaip toks dalykas aplamai veiktų.

Priminimas

Tai yra priminimas sau parašyti apie šiuos dalykus :

• Klientas, geras ir blogas. Tas kuriam svarbu padaryti ir tas kuriam svarbu dalyvauti.
• Kodas pasmerktas būti blogu dėl blogo arba gero kliento
• Neišvengiamas micro-managementas visuomenėje ir jo nebūvimas įstaigose
  

Mielas kalėdų seneli

Kadangi visus metus buvau geras vaikas ir nekrėčiau šunybių, tai šiandien netikėtai užsinorėjau kalėdom dovanų. Nenustebk, bet užsimaniau paskaityti knygą. Na, ne romaną, bet vistiek. Profesinės literatūros :

1. Pragmatic Project Automation
2. Pragmatic Version Control using Subversion
3. Pragmatic Unit Testing in Java with JUnit

Dar žinoma reiktu pažiūrėti piratinių kopijų kurių tikrai rasčiau, bet norėtusi turėti ir popierinę versiją.

Ačiū

P.S. jei dar ko užsinorėsiu, būtinai tau parašysiu ;)

Papildymas :

Mano draugė Ieva labai norėtu dovanų gauti rinkinį piešimui pieštuku (popieriai, pieštukai ir tt), bei stygų komplektą jos klasikinei gitarai (metalinės).

Idėjos

Neseniai savaitgaliui buvau nukeliavęs į Prahą. Prieš iškeliaudamas dariau namų darbus ir internete ieškojau informacijos kur ir ką reikia pažiūrėti Prahoje. Ir radau nuostabu Google Earth resursą. Prague - complete travel guide. Nusprendžiau kad tokio būtinai reikia ir Vilniui. Taigi bandysiu po truputi surankioti tai, ką ir kur turėtu pamatyti į sostinę atvykę svečiai.
Antra mintis kilo po to, kai pažiūrėjau Tado rekomenduotą filmą Zeitgeist. Jį pažiūrėjus kažkodėl nusprendžiau, kad turiu jį parodyti visiem, kam tik galėsiu. Bet viena iš pagrindinių atsisakymo žiūrėti priežasčių yra ta, jog filmas yra anglų kalba. Kaip tai išspresti ? Parašyti lietuviškus titrus.
Beje, jei kas pažiūrės šį filma ir be lietuviškų subtitrų, tai rekomenduoju dar dozę dokumentikos :

• Why we fight
  
• The Corporation
  
• The Power of Nightmares

Oficialu

Taigi, nuo vakar esu oficialiai susižadėjęs su savo drauge Ieva. It's official :) Laukite vestuvių...

Naro sertifikatas

Prisiminiau, kad rugpjuti išsilaikiau PADI Open Water Diver sertifikatą. Vis neprisėsdavau apie tai pasigirti. Dabar tik laukiu, kol iš anglijos atstovydės man atkeliaus oficialus pažymėjimas.
Šis sertifikatas reiškia, kad dabar aš galiu visuose PADI nardyno centruose be didelių aiškinimusi išsinuomuoti nardymo įrangą ir nerti į 18 metų gylį. Ir dar padariau atradimą kad būdamas plateliuose nepatingėjau parašyti padrikus memuarus. Dabar juos ir idėsiu. Beje, čia galima pažiūrėti nuotraukas. O čia naktinės nuotrukos iš tų pačių platelių.

Grobuonys

Būna vyru grobuonių. Kai kurie yra vilkai ir jie įsivelka į avies kailius. Vyrai grobuonys yra labai negeri ir savaitgaliais su savo draugais, kitais vyrais grobuonimis, pasiima degtinės butelį ir eina žvejoti. Kartais žvejoja žuvį, kartais kitas moteris. Vyrai grobuonys ne visada būna vilkai su avies kailiu. Buna ir didesnių vyrų grobuonių meškų. Meškos irgi bando įsivilkti į avių kailius, bet kadangi jos yra labai dideles, tai netelpa į avių kailius. Joms gaunasi tik avių kepurės. Taip ir sėdi vyrai grobuonys valtyje, kas su avies kailiu, kas su kepure ir žvejoja. Vilkai su meškerėm, o didesni grobuonys su dinamitu arba akumuliatoriais. Aš tai irgi vilkas avies kailyje. Ne iš tikro tai aš kiaulė avies kailyje. Visgi ne, aš vilkas avies kailyje, suvalgęs tris paršiukus. Ne, ne tris, o du, nes trečiasis parčiukas gyveno alytaus stiliaus name ir jo vilkas nesuvalgė. Pabaiga.

Dviprasmybės

• Nužydėti - Tapti visišku žydu
  
• Vadovėlis - Mažos įmonės vadovas
  
• Priekaba/Kabinetas - Ta/Tas kur kabinėjasi
  
• Sugertukas - Sugerovas
  
• Mentelė - Maža policininkė
• Pasienietė - Pasieniais besitrainiojanti mergina
• Nežmoniška - Žmonos savybių stokojanti žmona
  

...

Jei tik nori šviestis

Šiandien suradau internete MIT paskaitas, nemokamai prieinamas internetu. Taip kad, jei dabar nori ką nors išmokti, tai ar išmoksi priklauso tik nuo tavęs. Šiandien “sudalyvavau” fizikos paskaitoje apie kvantinę mechaniką. Ir supratau kaip veikia spektroskopija ir tikimybės kvantinėje mechanikoje. Kam tai idomu rekomenduoju pažiūrėti. Kitos to paties semestro paskaitos.

Kaip dalintis dešrą ?

Kartą, su Ieva, važiuojant iš Nidos, teko ilgokai stovėti eilėje prie kelto. Iš po savaitgalio, bagažinėje dar buvo likusi labai skani vytinta dežra. Ieva, būdama didžiulė visokio plauko mėsų mėgėja, puolė kapoti tą dešrą. Aš irgi neatsilikau. Skanavau kartu. O dilema yra dabar tame kad Ieva dešrą skanauja x centimetrų per minutę greičiu, o aš y centimetrų per minutę greičiu, kai x > y. Man tos dešros ištikro nei gaila nei ką. Bet, vienu atveju aš tyliu ir toliau skanauju y centimetrų per minutę greičiu, kitu, pasidalinu su Ieva savo samprotavimais, kaip beje ir padariau. Rezultatas, pirmu atveju aš suvalgau mažiau dešros, antru, Ieva sako ok, dalinamės per pusę ir pirma pribaigia savo pusę. Lyg viskas ir gerai, bet aš likęs su savąja puse ir lėtai (y cm/min) ją valgydamas jaučiuosi negerai, nes nesidalinu dešra su varkše Ieva, kuri savo dešrą jau suvalgė.

Betkuriuo atveju, arba aš blogai jaučiuosi, arba gaunu mažiau dešros. Panašią situaciją galima dar labiau praplėsti, kai yra daugiau dalyvių, kurie turi ribotus resursus, ir kai kurie naudoja principą : “Pirma suvalgom tavo, paskui kiekvienas savo”. Tai kaip visgi dalintis dešrą ?

Kažkade pamenu žiurėjau filmą apie kažką panašaus : Richard Dawkins: Nice guys finish first. Ir Richard Dawkins pateikė labai idomią teoriją apie tai kaip reikia dalintis dešrą. Jos esmė, jog pradžiai dešrą reikia dalintis su visais ir prisimiti su kuo dalinaisi ir jei tas su kuo tu jau dalinaisi, su tavim nesidalina, daugiau su juo nesidalinti. Čia ne į temą, bet tuo pačiu noriu parekomenduoti to paties Richard Dawkins : on the strangeness of science.

Plaukimas Šventąja

Šį savaitgalį su baidarėmis plaukiau šventąja. Plaukėm nuo Dusetų iki Degėsių.
Maršrutą galėčiau apibūdinti kaip labai lėtą ir tolygų. Tekmės beveik nėra,
upė plati pakeliu sutinkama nemažai ežerų. Reikia daug irkluoti. Ypač kai
daiktus palieki Degėsiuose, o esi nuvežamas prie Dusetų. Tuomet trūks plyš turi
iki vakaro dasikapanoti iki pradinės vietos.
Taigi po pirmos dienos trūks plyš kapanojimosi antrą dieną jėgų toliau plaukti
nebeliko. Taigi vietoj dviejų dienų plaukimo gavosi dienos plaukimas ir dienos
poilsis.
Sekanti savaitgali planuojam plaukti Lakaja. Šį kartą teks labaiu pasverti
savo jėgas.
Ir dar, nuotraukos.

Paskolų automatas

Šiandien susapnavau nerealybę. Akropolyje, prie kiekvieno įėjimo stovi po paskolų automatą. Virš jų didžiuliai plakatai skelbiantys kažką panašaus į : nera pinigų ? jokių problemų, tisiog paspauskite mygtuką ir laimingo pirkimo. Viskas maždaug tokio paprastumo kaip banke, ar kokioje kitoje aptarnavimo vietoje, pasiimant eilės bilietėlį. Sapne pasiimiau 10 000 Lt. Bet paskui pagalvojau kad visgi nieko man nereikia ir "bilietėlį" išmečiau.
Šiek tiek prabudęs, dar vis iš inercijos rutuliojau tą pačią idėją. Tiesa sakant, kas dabar trugdo, pastatyti automatus kurie nuskenuotu pasą, arba asmens kortelę ir per kelias sekundes suteiktu paskolą. Vartotojo rojus. O ateityje tai net nereiktu jokio paso ar kortelės, tiesiog spaudžiant "bilietėlio"mygtuką būtu atpažystamas piršto atspaudas.
Neduok dieve sulaukti tokių laikų.

Kelionė į Kroatiją

Birželio viduryje, pasiimiau trumpas, vienos savaitės atostogas ir iškeliavau pro Čekiją į Kroatiją. Kolkas tingiu memuarus rašyti, tai pradžiai tik nuotraukų albumas.

Daiktai su istorija ir Fondu stebėjimo programa

Penkias valandas keliavau iš Klaipėdos. Jėgų ką nors veikti nebuvo, bet galva nepaisant to sukosi. Ir susukau dar kelias idėjas. Kaip sako Juozas, haliucinavau. Idėja be realizavimo, tai haliucinacija. Ir suhaliucinavau idėjas.
Kadangi neseniai paleidau pinigus i karjėrą haza banke, tai yra nusipirkau fondų, labai smalsu kaip jie ten laikosi. Tik va labai tingiu kiekvieną dieną ten jungtis žiurėti ir skaičiuoti, koks gi mano pelnas atskaičius komisinius, ar mano polieriai dar nebankrutavo ir tt. O jei dar kokius popierius nusipirkčiau Vilniaus banke, tai dvigubai tingėčiau jungtis. Tai pagalvojau, kad būtu miela paštu ryte gauti savo portfelio statusą (kas savaitę, po tam tikro pasikeitimo, ar dar kada) .
Kita idėja tai labiau abstrakti. Pajūryje prisirinkau gintaro. Mintyse pagalvojau kad labai gražiai atrodytu stiklinė moneta su viduje esančiu gintaru. Toks kaip ir beprasmis daikas, be jokios paskirties ar naudos. Bet jis turėtu su savimi susietą istoriją. Istoriją apie tai, kaip ir kas tą gintarą rado. Kur ir kodėl. Jei aš nuspresčiau tą monetą padovanoti kokiam sau mielam žmogui, monetos istorija testusi. Ir ji įgautu kažkokią didesnę prasmę. Gal vertę, bet ne piniginę ar praktinę. Labai idomu būtu tokius artefaktus paskleisti po pasaulį ir su jais vis naujas istorijas. Istorijas turiu minty ne žodines, bet rašytines. Knygutes kurios keliautu su savo artefaktais.

Papildymas: fondų stebėjimui yra specializuotas portalas traders. Viskas ten labai gerai, tik galėtu būti informavimas elektroniniu paštu.

Skelbimai ir Interjero dizainas

Šią savaitę galvoje pradėjo suktis dvi idėjos. Pakankamai ikyriai, tai nusprendžiau išmesti jas iš galvos i blogą.
Kurią tai dieną, bendro išsilavinimo tikslias naršiau po google teikiamus servisus. Google Base ir Google Web Toolkit. Ir pagal jų funcionalumą susišvietė man jog galima pakankamai greitai ir be didelių resursų padaryti autopliuso kloną. Didelių resursų nereikia nes visi duomenys vistiek google base guli, o pakankamai lengvai tai dėl to kad taip pasirodė. Esmė ta kad skelbimų talpinimas nebūtu apmokęstinamas. Pagyvensim pamatysim.
Antra idėja kilo iš mano draugės profesijos. Ji kartas nuo karto vis kokį interjerą gamina. Ir kai pradedamas gaminti interjeras ji su kalnu žurnalų, keliauja pas klientus. Ji pasiklaba su klientais, pavarto tuos žurnalus jie, parodo kas jiem patinka, kas nepatinka. Kartais tuos žurnalus ji jiem palieka ilgesniam laikui, kad jie vakarais galėtu susėdę pasvajoti ko nori.
Mano idėja yra padaryti galimybę klientam internete peržiūrinėti pavyzdinių interjerų nuotraukas. Kiekvienoje nuotraukoje galima būtu pažymėti regioną, kuris patinka ar nepatinka, parašyti komentarą. Tokia sistema, pagal klientų pasirinktus elementus galėtu pateikti klientui patikusią spalvų gamą. Taip pat, vienu metu keli klientai galėtu galvoti apie savo interjerus, nes žurnalų kiekis nebebūtu ribojamas. Bet šita idėja tik po autopliuso klono.

Motociklų sezono atidarymas

Šinadien Vilniuje vyko motociklų sezono atidarymas. Aš kaip motociklininkas, nors pagal motociklo išvaizdą nelabai save gerbiantis, taip pat sudalyvavau. Susirinko siemens stovėjimo aikštelėje gyvas galas motocikletininkų. O motociklų ivairovė - visa gama, pradedant nuo nusilaupiusiu motorolerių baigiant brangiausiais harlejeis.
Linksmumas prasidėjo, kai visa šita galybė motociklų pajudėjo į vingio parką. Tiksliai nežinau, bet mano manymu motociklų virtinė nusidriekė porą kilometrų. Vaizdas važiuojant miestu buvo tragiškas. Kolona visiškai paralyžavo bet kokį kitą eismą. Vairuotojai, ramiai užgesinę automobilius stoviniavo lauke. Prie pesčiūjų perėju minios žmonių. Net pėstieji negalėjo kirsti gatvės.
Mano nuomone, motociklų paradas sezono atidarymo proga yra geras dalykas, bet paradas turi būti paradas. Sutinku, prikyje važiuojantys čioperiai tikrai virpino ne tik orą bet ir stebėtojų širdys. Bet likę 3 penktadaliai triušenu, įskaitant ir mano, tikrai niekieno susidomėjimo nekėlė, o tik laikė sustabdytą eismą.
Kitais metais reiks bent motociklą nusiblizginti važiuojant į tokius pasirodymus. Beje, tikėtina, jog nuotraukos iš atidarymo jau artimiausiu metu pasirodys www.motomanai.lt.

Karas ir ginklai

Neseniai pradėjau žiūrėti discovery serija Future Weapons. Apie visokius modernius ginklus. Labai gražūs žaisliukai. Bet kai pasako jų kainas tai susimastai. Pagalvojau, visi pastoviai mini jog karas amerikai labai brangiai kainuoja ir kad ji jam išleidžia tiek ir tiek pinigų. Jei skaičiais, tai pagooglinus galima sakyti maždaug 6,4 milijardo $ per mėnesį. Bet čia kažkoks neteisingas karas, kaip pasakytu mikė pukuotukas. Paprastai kai įsivaizduoji karą tai visa valstybė, visi jos piliečiai jaučia kad vyksta karas, kad yra tikslas, nugalėti priešą ir visi daro ką gali kad tai padaryti kaip galima greičiau.
Bet dabar kiek aš susidarau vaizdą, situacija tokia kad, dalis amerikiečių kasdien eina į darbą banke, kita dalis eina į darbą fabrikam, o kita dalis eina į darbą karan. Ir vieni apie kitus nelabai ką žino. O tie 6,4 milijardo doleriu kurie yra išleidžiami. Jei pagalvoji tai jie niekur nedingsta. Jie iš valstybės biudžeto, tai yra visų piliečių, pereina į karo pramonės kišenes. Prisiminiau būtent su tuo susijusią, citatą iš filmo "Why we fight" :
When war becomes that profitable, you're going to see a lot more of it.