Tai ką gali padaryti dabar, daryk dabar

Turiu naują istoriją ir naują simbolį, kuris man primena apie dalykus, kurių nepadariau. Kaip žinia, šį rudenį vyko Onos bažnyčios remontas. Buvo keičiamas stogas, o visas fasadas iki pat bokštų viršaus buvo užstatytas pastoliais. Vaizdas maždaug toks.

Žinant mano pomėgį lipti sienomis ir lysti ten, kur šiaip nereikėtų lysti, suprantama, kad tik pamačius tuos pastolius, sugalvojau jog turiu užlipti prie Onos kryžių. Taip pat dar buvo mintis nufotografuoti bažnyčią tokiu rakursu, kuriuo paskui tikrai bus sunku nufotografuoti. "Paskui", tai yra, kai pastoliai bus nuimti.

Ir ką, pastoliai jau nuimti, stogas perdengtas, o ant bokštų puikuojasi nauji kryžiai su blizgančiais paauksuotais burbulais. Burbulais, kurie kiekvieną kartą man einant pro bažnyčią, nuo bokštų rėkia:

- "MES TIE SIMBOLIAI KURIE PRIMINS TAU DALYKUS KURIUOS TU GALĖJAI PADARYTI, BET NEPADAREI".

Ir aš turiu galvoje ne tik tą vienintelį lipimą ant pastolių, bet visas galimybes, kurios nuėjo į laiko spiralę ir vis dar matosi už kelių vingių. Burbulai man patinka. Jie mane stebi ir aš žinau, kad ateity reiks nepamiršti, kad tai ką gali padaryti dabar, daryk dabar.

Jovitos užfiksuoti perliukai

Best ever komplimentas. Juozas: - Salmonelės jūs mano!

Naujadaras: klynašvirbis.

Best future idea: žmonių šachmatai (taip gerti reikės) :)

Slapyvardis: Victoria secret

Irgi komplimentas ar kažką: įsitempusi kaip būgnas.

Berods Mindaugas apžavėtas kiaulių gripo: ten tai fiziniai ligoniai, čia tai protiniai ligoniai.

Nauja slidinėjimo rūšis: - O ką jai visą dieną keltuvais važinėtis

Hmmm: - Tu šiandien lazaniją gėrei

Tomas: - Važiuok tiesiai, bet vingiuotai.

Autorė nežinoma: - o iš kitos pusės kitą uodegytę apsaugo :D

- Su kąsniu šneka aristokratai

Šešta slidinėjimo diena: - Panaudojam puodukus gal pirmą kartą? :)

Justas: - penktoj klasėj, kas nevarė? Nieks nevarė, tik aš variau :)

Agnė: - šiandien taip atkrapštė nerdų bajeriai

Livigno minčių retrospektyva

Perspėjimas : Visi vardai yra išgalvoti, bet koks sutapimas su realiu gyvenimu yra grynas atsitiktinumas.

Sako seksas gydo. Vakar Donis įvirto į Dalios ir Jivitos lovą. Dalia su 40 laipsnių. Jovita su dar belenkiek. Jovita vakare :

-- Na ką aš žinau, Dalia vis dar serga.

Žaidėme "Boom'ą". Jovita ir dar trys vaikinai. Jovita visus nusprogdino. Vincentas :

-- Jovita, tu nusprogdinai visus vaikinus. (Angliškai : Jovita, you blow all the guys.)

When chuck noris gets sick he goes to to Donis. (Žiūrėti pirmą istoriją)

Jovita geria jagermeister ir žiauriai paspringsta. Kosti, vos gali įkvėpti. Mindaugas :

-- Ne į tą skylę pataikei ?

Ryte pabunda Viktoras

-- Įdomią diskusiją turėjome vakar vakare, kai parėjote iš Jovitos.

-- Hm, Viktorai mes su tavimi vakar nekalbėjome...

Keltuve.

-- Juozai, išsijunk raciją, jau atsibodo tas traškėjimas.

-- Ne, neišjunksiu. Jei netyčia bus lavina, bent galėsite mane pagal traškėjimą atkasti.

-- Taip, būtinai, kasime, kasime ir atkasime tik raciją.

Pakeliui namo.

-- Einam pro čia, čia arčiau.

-- Ne, einame normaliai.

Po kurio laiko.

-- Na gerai, gerai jūs laimėjote, bet manau, kad kai aš nemačiau, jūs bėgote.

-- Taip, bėgome ir dar jet pack'ą užsidėjome, nes labai bijojome pralaimėti.

Vakare buvo kraujo kuneliai, iš ryto - kraujo lavonėliai.

Juozas gale autiko žiovaudamas plešia operos arijas. Raimondas :

-- Juozai, o kodėl tavo teatras sudegė ?

Aš po šitos kelionės į alkoholį nebegaliu pažiūrėti. Nuo šiol gersiu užsimekęs.

Tai ką, plojot, plojot ir prisiplojot.

Užrašas ant kelinto namo iš eilės "Sexy shop".

-- Gal čia koks servisų brandas.

-- Jei ten merginos mašinas remontuoja, tai nevažiuočiau. Nebent, jei merginos plautų mašinas, tada gal.

-- Su bikiniaias, prie minus penkių. Dvi plauna, trečia pakampėje meningitą gydosi, o tu, pro pravertą langą, šauki: "baikite į mašiną trintis, speneliais dažus subraižysite".

Laiko supratimas

Perspėjimas

Nevažiavusiems slidinėti į Livigno : kiekvienas žodis įžangoje važiavusiems sukels prisiminimus ar asocijacijas, tačiau nedalyvavusiems įžanga gali pasirodyti, kaip paviršutiniškas ir tuščias žodžių kratinys.

Įžanga

Kaip visada, pradžia nuo aplinkui. Savaitė poilsio Italijos alpėse, kur 29 slidžių ir lentų lordai laiką leido kalnų ir pigaus alkoholio apsupty. Livigno. Po pirmų kelių dienų didžioji dalis dalyvių, matomai nuo suvartoto alkholio kiekio, pradėjo kriuksėti ir karščiuoti. Teko gydytis dar didesnėmis dozėmis vaistų. Tačiau tiek sveikieji, tiek sergantys nuoširdžiai išvažinėjo visas Livigno trąsas ir netrąsas. Pajautė kalnų gaivą, vėjo stiprumą, sniego pučiamo į veidą aštrumą, saulės ryškumą, pusnų klampumą offroad'e, skirtumus tarp greitų ir lėtų, atvirų ir uždarų keltuvų ir visus kitus kalnų teikiamus privalumus bei trūkumus (Visi ant kalno sutikti žmonės atrodė labai artimi). Vakarais vykdavo stropūs vakarienių gaminimai su akrobatiniais triukais. Netikėtai pakilęs vėjas iš miegų žadino aitvarus (Vidinis vėjas). Šaltuose balkonuose vyko pokalbiai kurių turinį ir prasmę jau sunku atgaminti. Beje, labai tikėtina, kad balkonai ir neaprengtos kojos buvo viena iš sukiaulėjimo priežasčių. Bet kaip bepaiimtum, buvo geras laikas. Laikas apie kurio supratimą dabar ir reikėtų rašyti. Laikas prabėgo greitai, bet bėgo ilgai.

Artėja

Atėjo laikas išskristi. Buvo priduoti lagaminai. Kaip kas tilpo į apribotus 15 ryanair'o kg, kaip kas netilpo. Bet galų gale, visi lagaminai buvo priduoti. Liko tik rankinis bagažas ir alkoholio likučiai buteliuose. Kaip žiniai į lektuvą jų pranešti nebūtų gavęsi, bet išmesti nekilo rankos. Teko imtis reikalo ir padaryti tvarką. Ramiai laukiamosios salės vidury susėdę lietuviai laukė savo skrydžio. Apibendrinant...

Tekstas

Į lektuvą atsisėdau šiltas. Ir nežinau kaip taip atsitiko, bet su keleive 'i' kilo diskusija apie laiko supratima. Štai čia ir prasideda mintis. Kaip žmonės supranta laiką. Kaip jį įsivaizduoja. Na bent tie, kurie turi vaizdinį mąstymą. (Žodžių atminties žaidimas) . Diskusiją šiuo klausimu jau turėjau su kita 'I'. Diskusija nesibaigė, nes kilo ginčas. Blogai. O klausimas diskusijai buvo toks. Jei metus įsivaizduoti kaip apskritimą, kurioje apskritimo vietoje būtų naujieji metai. Sausio pirmoji. Klausimas į kurį nėra teisingo atsakymo. Tiesiog man įdomu sužinoti kitų žmonių nuomonę. Tiksliau sužinoti kitų žmonių nuomonę tam, kad įsitikinčiau, jog aš mąstau bent jau panašiai kaip kiti. Nes man, apvaliuose metuose, naujieji metai yra ties dvylikta valanda. Bet kaip man teko nusivilti, kai aš uždaviau šitą klausimą aplinkiniams. Mano susidarytas supratimas dužo į šipulius, nes beveik niekas neatsakė jog sausio pirmoji yra ties dvylikta valanda. Na, kai kas visgi atsake, bet mažuma. Visi kiti į mane pažiūrėjo labai keistai. Lyg nesupratę klausimo. Kiti nieko neatsakė. Gal visgi sudėtinga atsakyti į klausimą, kai į jį nėra teisingo atsakymo (Klausimas be teisingo atsakymo). Man visgi nuoširdžiai buvo įdomu, ar tikrai mes visi taip skirtingai įsivaizduojame metus. Nes mano supratimas buvo toks, jog metai sukasi ratu, savaitės sukasi ratu, viskas sukasi ratu.

Buvo toks supratimas, bet paskui atejo kitoks. Būtent dėl to atėjusio ir iškėliau šitą klausimą. Supratau, jog niekas visgi jokiu ratu nesisuka. Viskas eina viena tiesia linija. Kaip kokios kopėčios į dangų, kurių galo nematyti. Nei viena diena nepasikartos nei po savaites nei po mėnesio nei po metų. Viskas kas praeina lieka kopečių apačioje, o tau belieka lipti aukštyn, nematant kas ten yra ir nežinant, kada visgi nuo tu kopėčių nusiversi. Kiekviena diena, tai vienas laiptelis. Štai toks laiko supratimas jau prieš kurį laiką stuktelėjo man į galvą.

O supratimas keičia elgesį. Apvalusis supratimas, yra nuspėjamas, jis suteikia ramumo, nes tu žinai jog ratas apsisuks. Apvalus ratas leidžia visai laiko visumai sutilpti galvoje. Ramumas ir nuspėjamumas. Tiesusis laikas yra baisus, nes nėra kelio atgal. Nė pro kur. O galimybės sugryžti netekimas yra labai gąsdinantis dalykas (predictably irrational - keeping doors open). Taip pat, tos begalo ilgos kopečios netelpa galvoje, matosi tik iki tos vietos, kur kopečios pasislepia gyvenimo debesyse. Bet mane visgi kopečių variantas užkabino. Dėl to, kad galbūt realiau atspindi gyvenimą ir juo neapgaudinėji ir neužliuliuoji savęs. Supranti, kad laikas eina pirmyn ir kiekviena diena yra verta daryti. O ką daryti, tai jau priklauso nuo kiekvieno.

Senovės majų kalendorius. Nelabai panašus į kopėčias.

Klausimas

Klausimas tiems, kas nepatingės ir daskaitys iki šitos vietos. Kokį laiką matai tu, kur ant apskritimo yra sausio pirmoji ? Ne majų kalendoriuje. Savo galvoje.

Internetas

Ir žinoma, po visų rašinių patikrinau, ką internetas mano apie laiko supratimą. Circular and straight time philosophy atvedė prie Ethernal return koncepto. Tada akis užkliuvo už Friedrich Nietzsche teksto Thus Spoke Zarathustra.

"'Everything straight lies,' murmured the dwarf disdainfully. 'All truth is crooked, time itself is a circle.'"

Tada tiesiu taikymu gutenberg.org paskaityti visos knygos kuri jau ilgą laiką yra public domen'e. Prie jos, pasirodo yra ir audio knyga. Už akių užkliuvo skyrius "War and Warriors". Klausiau gal penkis kartus. Vis dar nesupratau. Tada prisiminiau kitą knygą kurią citavo filme "Dead man".

"If the doors of perception were cleansed every thing would appear to man as it is, infinite. For man has closed himself up, till he sees all things through narrow chinks of his cavern." - Aldous Huxley, doors of perception.

Išvados

Ir tada supratau, kad apie viską yra prifilosofuota tokie kalnai, ir kad visa informacija yra taip lengvai pasiekiama, jog galima nuprotėti. Mintys, kam jos reikalingos. Manau, kad visi šitie pamąstymai, pasvaičiojimai ir supratimo ar nuomonės ieškojimai, tai kaip treniruotė kūnui, kur atidirbti judesiai įsimenami. Raumenų atmintis, kai judesį atlieki negalvodamas apie jį, kai jis gaunasi natūraliai ir gerai, nes jį jau darei šimtus kartų prieš tai. Lygiai taip pat ir su mintimis. Prasukdamas vis tą pačią juostelę galvoje, išdegini smegenų vingius (Mintys ir jų ratai), paruoši vagą mintims, ir jei kada gyvenime, mintis įšoks į tą paruoštą vagą, ir kas tada bus, tu būsi pasiruošęs. Taip, kaip apie tai jau galvojei. Tai laikas susiprasti ir susivokti. Kodėl tai rašau. Gal todėl, kad nepamirščiau, labiau suprasčiau ir kad kiti žinotų ką aš galvoju. Gal nepakenks šis mąstymas, svarbu gal kaip ir fizinėje treniruotėje, nepasitempti smegenų. Nežiniai, kaip paskui jas pagydyti...

P.S.

mmmm mėtų arbata su romu daro stebuklus. nom nom.

Vynas no1

Paprastas žmogus įeina į kompiuterių parduotuvę. Lentynose tvarkingai ir gražiai guli išdėliotos prekės. Maitinimo šaltinai, kietieji diskai, vaizdo plokštės ir dar kažkokios nematytos detalės. Atskiroje lentynoje gražiai apšviestoje ryškių lempų puikuojasi centriniai procesoriai (CPU). Pačioje viršutinėje lentynėlėje guli Intel Core i7 Lynnfield, šalia Intel Core 2 Duo Wolfdale ir AMD Phenom II X4 Deneb, prie jų puikuojasi etiketės su pagarbos reikalaujančiomis kainomis. Žemesnėje lentynėlėje kainos prie prekių mažesnės, bet ir procesoriai paprastesni. AMD Phenom X4, AMD Phenom Callisto ir taip toliau. Ant apatinės lentynos, kainos tokios mažos, kad norint jas įžiūrėti reikia pritūpti. Galima pagalvoti, kad kainos priklauso nuo to, kaip aukštai nuo žemės padedama etiketė. Kokias išvadas gali padaryti paprastas mirtingasis, nesimokęs kompiuterių architektūros, nei karto nesusirinkęs sau kompiuterio ar net nežinantis kas yra tranzistorius. Na, brangus, matyt geras, labai brangus matys labai geras. Gražiai įpakuotas, turbūt tikrai geresnis už tą pilkoje dėžutėje.

Tai va, kaip gėda bebūtų prisipažinti, taip va aš jaučiuosi vyno parduotuvėje. Kalnai vienas už kitą gražesnių butelių papuoštų nuostabiomis etiketėmis su mistiškais užrašais. Vynai, kurie nuo gretimos lentynos vynų, kaina skiriasi dešimtimis kartų. Aišku, yra tam tikri faktoriai pagal ką aš dar sugebu atskirti vyną. Baltas - raudonas. Saldus - pusiau saldus - sausas. Bet vis vien lieka kalnas raudonų sausų vynų. Pagal ką tuomet juos rinktis ? Ispanija, Prancūzija, Italija. Ar aš pagal tai, kokioje šalyje augo vynuogės, turėčiau sugebėti atskirti vyną? Ar pagal skonį turėčiau sugebėti pasakyti iš kokios rūšies vynuogių buvo padarytas vynas. O gal jis padarytas iš kelių rūšių vynuogių. To aš jau nebesugebu.

Tai gi apie ką aš čia ? Rašau apie taip, kaip nusprendžiau paišsidirbinėti. Nuo šiol pas mane namie vynas bus be etikečių. Vos tik namuose pasirodys butelis, etiketė, kuo skubiau bus pašalinama. Vienintelė informacija, kuri bus ant butelio, tai tos vyno savybės, kurias aš pats sugebu atskirti.

Na, kad vynas raudonas, nerašysiu, čia jau gautųsi perteklinė informacija. Kol kas užrašai apsiribos tokiais : Sausas vynas, Pusiau saldus vynas, Saldus vynas. Jei visgi pastebėsiu, kad atskiriu iš kokių vynuogių gaminamas vynas, prie užrašų atsiras ir tokie prierašai kaip : Cabernet Sauvignon, Merlot, Chardonnay. Jei su laiku įgusiu ir sugebėsiu skirti skirtingų metų vynus, prirašysiu ir vyno metus. Bet kol kas etiketės bus labai paprastos. "Sausas vynas no1". Manau šį vakarą eisiu ir atsikimšiu tą "Sausas vynas no1"... Pabandysiu pajausti kokį nors subtilų prinokusių žemuogių poskonį susipynusį su aromatingu, bet tuo pačiu ir sodriai gaiviu, laukinių šilauogių švelnumu.

Skanaus, ponas vyno eksperte...

Mano pirmoji panorama

Ką tik pagaminau savo pirmąją panoraminę nuotrauką :

Du dalykai

Šiandien, netikėtai, po bobų žiemos atėjus bobų vasarai, nusprendžiau išnaudoti nuostabų orą bei vis trumpėjančios dienos paskutines šviesias valandas ir pasivažinėti su didelių berniukų riedlente. Nusitempiau ją į kalnelius prie vėtros stadiono ir bandžiau nenusisukti sprando. Pagal sumanymą ta riedlentė skirta važinėtis su jėgos aitvaru, bet kadangi normalaus vėjo vis nepavyksta pagauti, tenka naudotis kalnais.

Po pasivažinėjimo, atrodžiau pakankamai purvinas. Krumpliai ir alkūnės buvo šiek tiek nubrūžintos. Vieną kartą vos nesitvojau veidu į asfaltą. Taip ir įsivaizdavau, kaip pakėlus veidą nuo asfalto, prie manęs prieitų Raimis ir šypsodamasis paduotų savo nuostabiosios, brangiosios stomatologės vizitinę kortelę. Ir nubėgtų tolyn besijuokdamas.

Supratau du dalykus. Pirma - reikia mokėti stovėti ant riedlentės. Antra - reikia mokėti stabdyti. Bėja, antras punktas turbūt trigubai svarbesnis. O tada, jei šiuos dalykus moki, tai kaip sakė Tamošius - "o toliau viskas eitų savaime".

Pamenu Donatas, kažkada sakė, jei pradedi mokintis programuoti mikrovaldiklius, tai jei jau moki padaryti, kad užsidegtų ir užgestų lempelė, tai galima sakyti 50% moki. Su riedlente tas pats, jei jau moki sustabdyti ne dantimis į asfaltą, toliau viskas eis savaime.

Ne visos pasakos baigiasi laimingai.

Čia SEB'o reklaminė kompanija, bet man žodis "pasakos" kažkodėl labai persiskaito kaip "paskolos", kas suteikia paveikslėliui labai idomią prasmę... Ir dar ta sulaužyta buratino koja...

Be2gether abėcėlė

Savaitgalį buvau muzikos festivalyje B2G. Labai patiko. Net tai, jog visą penktadienį lijo, nesugadino nuotaikos. Bet čia noriu pasidalinti visai kitu. Būk kartu abėcėlė. Prieš vykstant į Norviliškes šovė mintis pagaminti didžiausią B2G vėliavą. Vėliava apie abėcėlę. Su kiekviena abėcėlės raide atspauzdinau lapą ir festivalio metu palikau ant tvoros. Rezultatas :

• Visa abėcėlė
• Abėcėlė kaip vėliava

Mano stuburas

Viskas prasidėjo nuo jogos treniruotės. Su sąlyga, jog pradėjau lankytis sporto klube, nusprendžiau pabandyti jogą. Kompetetingi asmenys mane perspėjo, jog mano pasirinkta trenerė nėra geriausias variantas pradedantiesiems. Tačiau, kada gi esu aš protingų patarimų paklausęs. Treniruotė kaip ir buvo prognozuota, nebuvo skirta silpniems pradedantiesiems. Bet aš tikrai negailėjau jėgų ir atidaviau visą save. Treniruotės pabaigoje, matomai tam, kad treniruotė labiau primintu jogą, o ne eilinę aerobiką, buvo užgesinta šviesa ir visi gulėdami ant nugaros irklausydami meditacinės muzikos palaidavosi (relaksavo).

Po treniruotės pasijaučiau visai nauju žmogumi. Jaučiausi tvirtas ir nepalenkiamas. O jei ne taip gražiai pasakyti, tai jaučiau, kad negaliu pasilenkti. Pamaniau kad gerai pasportavau ir čia viskas tik į naudą. Bet laikas ėjo, o aš ir toliau jaučiausi tvirtas ir nepalenkiamas. Nepalenkiamas jaučiausi rytais lovoje, todėl keltis reikdavo ne atsisėdant lovoje, o išsiridenant iš jos. Tvirtas jaučiausi ir darbe, kai po darbo dienos stodavausi ir eidavau namo. Bet pamažu man tai pradėjo nusibosti. Pasiilgau savo lankstumo, sukalbamumo ir vėl norėjau būti minkštas ir lankstus. Su valstybinėmis lankstumo atstatymo įstaigomis turiu prastos patirties. Jie per daug rimtai į visa tai žiūri. Jie neskuba nenorėdami padaryti klaidų. Labai tiksliai kruopščiai ir formaliai viską užfiksuoja, o tai irgi šiek tiek užtrunka. Taip pat valstybiniai taisytojai nori būti tikri kad viskas bus padaryta tinkamai, todėl apžiūrėti pacientą gali norėti daugiau nei pora specialistų. Žinoma apžiūros vyksta skirtingomis dienomis ir skirtinguose vietose. Matomai tam, kad apžiūros būtų kuo objektyvesnės ir viena kitos neįtakotų.

Taigi, aš esu labai už kokybę, bet šiuo laiko momentu, man norėjosi kaip galima greičiau atgauti lankstumą. Vienintelė išeitis buvo kreiptis į privačius šarlatanus. Užsiregistravau ir tik po to suvokiau ženklus, kurie man nieko gero nežadėjo. Apžiūrą man paskyrė penktadienį tryliktą diena ir negana to buvo pilnatis (nejuokauju).  O pati apžiūra, kaip vėliau paaiškėjo ir gydymas, vyko labai greitai ir paviršutiniškai. Nusirenkite, gulkitės, gerai, atsistokite, dar atsigulkite. Štai ir viskas. Jokių chirurginių intervencijų, jokių tyrimų, nei apgailėtinos rentgeno nuotraukos nepadarė. Pavedžiojo ranka per nugarą, lyg jausdamas energetinius laukus, paskui paspaudė vienoje vietoje, kitoje, kažkas trakštelėjo. Pasukiojo kaip kokį gręžiamą rankšluostį, dar kažkas trakštelėjo ir viskas.

Sėdžiu pusplikis nieko nesupratęs, o man jau sąskaita paruošta. Atsiėjo man šitas malonumas dūšią ir pirmagimį sūnų. Tiesa, paskui kasininkė mane nužvelgė ir matomai aš jai pasirodžiau iš tų kurie neturės pirmagimio sūnaus, tai teko 120Lt užstatą palikti. Išėjau, uždariau duris paskui save ir nusprendžiau pamiršti kaip žemai puoliau, kad atgaučiau save. Bet tai padėjo. Aš vėl buvau lankstus. 

Lauke švietė saulė, buvo nuostabus pavasario rytas. Ėjau sau reformatorių skveru ir lanksčiausi nuo kiekvieno vėjo gūsio, kaip koks jaunas gluosnis. Ir buvo taip gera. Aš vėl buvau savimi.

P.S. faktai, detalės, paaiškinimai ir išvados bus kiek vėliau.

Languotas popierius

Suradau užrašą sename sąsiuvinyje :

"Mėgstu popierių su langeliais, taip kiekvieną dieną galiu sau perženginėti naujas ribas"

Minčių gairės

Kad mintys neišsilakstytu, jas reikia prismeigti smeigtukais. Tušinuku ant popieriaus. Paskui imti po vieną ir sudėlioti į vietas.

Krizės akivaizdoje

Artėjant krizei, ar jau vykstant, čia kaip kam atrodo, artėja ir šventės. O šventės mums, dėka vartotojiškumo, turi vos ne tiesioginę asocijacią su dovanų pirkimu. Būtent pirkimu. Ne pačiu dovanojimu, o galvos sukimu, ką ir kam nupirkti. Žinoma nenoriu taip visų sumesti į vieną katilą, bet rašau tai, kaip man atrodo iš mano bokšto.

Taigi, vėl reikia kažką nupirkti, kad galėtum padovanoti. Bent jau pas mane namie bandoma (kartais sekmingai, kartais ne labai) kovoti prieš daiktus. Nes tik nespėk apsižiūrėti ir į namus prilenda ir spintose bei palovėse susirango kalnai įvairiausių daiktų, kurie, praėjus kuriam laikui, net nebežinai kam buvo reikalingi. O šventės labai palanki terpė daiktams namuose veistis. Taigi pirkdamas ir dovanodamas daiktus, kažkaip prieštaraučiau savo paties kovai prieš daiktus.

O jeigu išeitu nenupirkti daiktų bet vistiek juos padovanoti. Krizės akivaizdoje man labai patikusi idėja. Dovanoti daiktus iš namų. Žinoma, apie tai reikia susitarti su panašiais prieš daiktus kovojančiais bendraminčiais. Ieškant ką padovanoti, galima būtu per nauja įvertinti ko tau reikia namie ir ko ne. Prisiminti kas iš pažystamu užsukęs į svečius kažkada buvo pareiškęs susižavėjimą vienu ar kitu daiktu. Galų gale nepagailėti ir padovanoti brangų dalyką, kas iš tikro ir yra dovanojimo esmė. Brangiam žmogui dovanoti brangų dalyką. Ne finansiškai brangų, bet brangų savo istorija, savo buvimu. Dovanojant tokį daiktą gali papaskoti, kaip jis atsirado, iš kur, ką reiškia. Nes tokie daiktai jau turi savo istoriją. Priešingai nuo tų, kurie ką tik nuo akropolio ar panoramos lentynos.

Taigi tokia idėja, kurios autorystės aš sau neprisiimu. Einu po daiktus pasikuisti.

Interpretacija

Aną dieną, po ilgos pertraukos, už mano akių užkliuvo vienas komiksas. Nuo tada, kai aš jį pamačiau pirmą kartą, jis mane sužavėjo. Ne menine išraiška. Paskutiniu fragmentu. Jis man iš karto galvoje susisiejo su ryžtu, drąsa ir kova. Kova - prieš rodos neįveikiamus dalykus. Drąsa, kad ir kaip desperatiškai ji atrodytų. Ryžtu - tikslą pasiekti bet kokia kaina. Užkliuvo ir nuklaidžiojau internetu ieškoti padorios rezoliucijos, kad vėl, kaip prieš pusę metų, galėčiau sau ant darbastalio užsidėti ir žavėtis.

Ir tai, ką atradau, man sukėlė kalną minčių, kurias reikėjo virškinti iki dabar. Net ir dabar gal nėra suvirškinta, bet jau atsibodo galvoje nešiotis. O mintys susijusios su tuo, kaip žinojimas ar nežinojimas keičia supratimą į dalykus, kurie atrodo suprasti pažystami ir aiškūs. Būtent, atrodo. Tai jokia paslaptis, kad taip yra, bet atvejis su šiuo komiksu yra labai konkretus pavyzdys. Todėl juo ir noriu pasidalinti. Ir kaip gi pasikeitė mano supratimas, kurį aš turėjau apie šį komiksą ir kas jį taip pakeitė. 

Žinojimas apie tai, ko iš tikro pačiame komikse ir nėra matyti. Jo priešistorė, ir papildoma informacija apie jo veikėjus. Nes kaip žiniai, dažnai komiksai būna daugiaserijiniai. 

Ir ar iš tikro tas paskutinis lopinėlis popieriuje atrodytu toks žavingas, jei ten vietoj smulkutės mergaitės, stovėtu savo raudonus apatinius apsivilkęs ir naktiniu chalatu plevesuojantis supermenas. Manau, ne. Tačiau pasirodo, kad šiuo atveju būtent taip ir yra. Mergaitė vardu Minus turi antgamtinių galių. Pasaulis aplink ją keičiasi vien nuo jos minčių, kuriuos kartais būna ir nelabai suprantamos. Ir šis atskriejantis meteoritas, iš tikro jai atrodo, kaip koks žaidimas. Nieko rimto.

Ir kur dabar dingo visas mano susižavėjimas šiuo komiksu. Visas ryžtas, drąsa ir užsispyrimas. Iš tikro jie nedingo. Man šis komiksas įgavo kitą prasmę. Būtent tą prasmę, apie kurią aš dabar ir rašau. Kaip žinios keičia mūsų supratimą.

Kartais į gerą pusę, kartais į blogą, o kartais gilyn (ir dar kartais aukštyn kojomis). Ir su visais man jau teko susidurti. Tik šį kartą aš turiu konkretų pavyzdį. "Example or i will not understand".

Šiandien jau laikas ilsėtis, pabandysiu pabaigti kitą kartą. Apie :

• Nemokšiška nuomonė (ignorant opinion, ignorance is bliss).
  
• Nesusitaikymas su faktais, nes tai trukdo idealizuojamam supratimui.
  
• Gal kartais neišmanymas padeda lengviau kažkuo žavėtis.
  
• Nepakartojamas menas ir menas kaip atsitiktinumas.
  
• Informacija be konteksto, laisvė interpretacijoms.
  
• Kūrėjas sukūrė ne tai ką priimė publika.

Pabaigai citata iš interneto.

"I prefer the misinterpretation. I think I'll keep reading it that way."

Ir tai, kas mane užvedė ant visų šitų minčių.

Vidurys

Pradžia

Mokykla

Iš gyvenimo pamokų nepabėgsi.

Vincentas

Laimingas kartu

Kartu gali būti laimingas, kai gali būti laimingas atskirai.

Vincentas

ibm konferencija

Sedziu dabar sau prie tvenkinio palmiu apsupty. lapkricio menuo. gulbe prausiasi noredama buti dar svaresne. dabar kazkaip jauciuosi kai paukstis narvelyje. nuostabus parkas, nemokamas maistas ir gerimai. visi patogumai. bet cia pat salia yra nepazinta ir nematyta barselona. seminarai savo ruostu nepalieka laisvos vietos mintim. ir tik dabar kai praleidau viena paskaita galiu siek tiek atsipusti. vis dar nezinau kur praleisiu penktadienio nakti.

Antakalnio kalneliai ir baltas popieriaus lapas

Šeštadienį, pasiėmiau dviratį ir išvažiavau į miškus. Išbandžiau nokia sport tracker programą. Rezultatas. Bet tai tik šalutinis rezultatas. Tikrasis tikslas buvo pravedinti galvą, pramankštinti po motociklo avarijos apdaužytą koją ir prisiminti jausmą, kai pasileidi dviračiu nuo kalno ir nesiruoši stabdyti. Pro šalį lekiantys medžiai ir po ratais bildabčios šaknys tam tikrai suteikia savotišką žavesį. Kitam kartui reikės normalesnę kamerikę pasiimti ir sugalvoti kaip ją prisitvirtinti. Kolkas gavosi tik bleiro raganos medžioklė.

O besimalant po miškus, galvoje apart viso kito šlamšto makalavosi mintis, kodėl kartais naujas žmogus geriau už seną. Ir viena iš priežasčių, kad naujam žmogui tu pats tampi nauju žmogumi. Nelieka per ilgą laiką sukaupto supratimo apie tave. Nes seno žmogaus sukaupti prisiminimai ir lūkesčiai įpareigoja. Įpareigoja nanuvilti jo sugriaunant susidarytą modelį. Nes sulaukus to, ko nesitiki, gali apimti netikėtas diskomfortas. Todėl, jei per ilgą bendravimo su žmogumi laiką taip jau gavosi, kad jo susidarytas modelis atsiliko nuo tikrojo tavęs, tu tampi sukaustytu to senojo įsivaizdavimo. Čia kaip backwards compatability. Niekas nenori nuvilti savo senų klientų netikėtai pakeisdamas bendravimo protokolą. Ir priešinagai, naujas žmogus yra kaip baltas popieriaus lapas. Tiksliau tu jam esi kaip baltas popieriaus lapas, kuriame gali būti toks koks iš tikro esi.

Tik va problema, kiek juodraščių reikia perpiešti ir ar verta tai daryti. Gal šiuo atveju tiesiog kitą metaforą parinkti ir viskas susistatys į savo vietas. Gal tai tik požiūrio klausimas. Nežinau.