Tie kas nenori skaityti mano verkšlenimų apie tai, kaip užsiblokavau kompą ir bandžiau jį atblokuoti, kitą pastraipą praleiskite.
Iš pat ryto pasigyriau savo projekto vadovui, kad viskas einasi puikai ir kaip nekeista neturėjau jokių problemų nei darbe, nei po darbo. Ir ant tų žodžių, tris kartus neteisingai suvedžiau slaptaždį ir mano kompiuteris užsirakino. Galima kaltinti tą nelemtą suomišką raidžių išdėstimą, bet manau ir taip aišku, kas čia kaltas buvo. O tada apturėjau kompiuterio atrakinimo epopėją. Reikėjo išsiaiškinti, kas už mane atsakingas iš Nokia pusės, nes aš dar neturiu "security id", o be to negali nustatyti, kad aš esu aš. Mano "line manager" surasti taip ir nepavyko. Tuomet dar kartą paskambinus techninei pagalbai paaiškėjo, jog yra dar vienas būdas nustatyti, kad aš esu aš, o ne žirafa. Reikėjo išsiūsti laišką iš mano pašto. Tik kaip tai padaryti, kai kompas užrakintas. Nušvitimas, sužinojau kaip naudotis web paštu. Pasivogiau bendradarbės kompą ir įrodžiau, jog aš homo sapiens. Likusią dienos dalį bandžiau gauti prieigas prie kitų sistemų, kad pagaliau galėčiau pradėti darbus. Deja, dar neteko pamatyti kodo su kuriuo teks gyventi. Jis beje, sėdi pasislėpęs ClearCase sistemoje, kuri kaip sakė pats Tuomas "is pain in the ass".
O dabar dar keli pastebėjimai. Apturėjau susitikimą kuriame dalyvavo 23 žmonės ir viskas vyko virš pusantros valandos. Prieš tai dar turėjau valandos susitikimą apie tai, ką ir kodėl čia visi daro. Po to aišku ilgoji pietų pertrauka. Taigi enterpraizė valdo. Dar užkliuvo tai jog komandoje didelė žmonių kaita. Dar pacituojant kolegas "Peter is the new Mikka" suprask Peteris atėjo prie projekto į Mikka vietą. Ir tokiu "is the new X" per šiandien sutikau nemažai. Įdomu Vincentas is the new WHO ?
Dar vienas įdomus faktas apie suomių lėtumą. Kai su saugumo kortele atidarinėji duri, pyptelėjus, dar nereiškia, kad durys atsirakino ir jas jau galima atidaryti. Reikia ramiai, gal porą sekundžių palaukti ir tik tada traukti už rankenos. O jei tik pyptelėjus bandysi daryti duris, nieko gero nesigaus.
Dar viena linksma istorija, kaip aš po stalu ieškojau interneto laido. Ofise yra ilgi stalai prie kurių iš abiejų pusių sėdi žmonės. Atsisėdau aš prie vieno iš tokių stalų. Priešais sedėjo bendradarbė Paula, aš kažkaip natūraliai ieškodamas interneto kabelio palindau po stalu. Viskas kaip ir normalu, bet tik ne tada kai kolegė prie stalo sėdi su mini sijonu. Ups.
Likusi diena - laukimas prieigų teisių.
O dabar gerieji dalykai greitai. Nemokama sauna, apsiėstini pusryčiai, viešbučio dviratukai. Bilietų netikrinančios kontrolierės. Gal aš ką ne taip darau. Ir mintis kuri įstrigo į galvą grįžtant namo traukiniu. "Skuba pabaigti darbą" tiesiog apie žmones dirbančius nuo 8 iki 5. "Skuba pabaigti darbą" arba "Skuba padaryti darba". Šioks toks subtilus skirtumas.
Ok, lekiu į sauną, gal jau atsirado laisvos vietos, nes kai po darbo nuėjau buvo anšlagas. O po to gal reiks pasveikinti į Helsinkį atvykusį Maksimą. Jis kaip žinia studijuoti atvažiavo. O gal studentauti. Pavydžiu...
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą