Fėja mezgėja

Taigi, apie tą žmogelį, kuris vis nekantriai laukė rytdienos, nes galvojo, kad ryt bus geriau. Kartą atėjo pas jį fėja pasivertusi auksine žuvele ir nešina senovinės aladino lempos ir sako savo jau užtreidmarkintą frazę :

"Sugalvok norą ir aš tau jį išpildysiu."

Na, aišku žmogelis panorėjo, kad rytdiena greičiau ateitų. Fėja žuvelė išsitraukė iš aladino lempos siūlų rutuliuką (kaip jis ten tilpo velniai žino) padavė žmogeliui ir sako :

"Kai norėsi, kad rytdiena ateitų greičiau, išvyniok kelias vijas ir vakaras taps rytu. Kad jis bus protingesnis nepažadu, bet rytojus ateis nelaukiant."

Apsidžiaugė žmogelius pasičiupo ritę ir nieko nelaukęs, nes kaip žinia jam jau buvo įgrysę laukti, išviniojo tris vijas. Ir "Voila", kaip sako varles mėgstantys žmonės, trys dienos prabėgo kaip akimirka. Na ir ilgai netempiant gavosi taip, kad jis net nesusimąstęs ir nekantraudamas

išviniojo visą ritę, o pabaigoje suprato, jog taip vien vedamas minties "rytas protingesnis už vakarą" ir įsikibės komunistams artimo lozungo skatinančio žengti į šviesų ritojų, jis išvyniojo visą savo gyvenimą. Nesustojo pasižiūrėti, kur yra dabar ir net nebandė džiaugtis šia akimirka.

O moralas toks : jei kokia auksine žuvele persirengusi fėja tau siūlys siūlų, geriau su ja eik kokios kavos jaukioje aplinkoje išgerti ir mėgaukis nesukubėdamas.

O muziką tiesiog prisegu, nes man ji šiandien patiko :

http://www.youtube.com/watch?v=am6rArVPip8

Bridgewater principles

Tikrai galiu pasakyti, kad tai mano dienos atradimas ir visai gali būti, jog jis taps ne tik dienos, bet ir mėnesio, o gal ir metų atradimu. Na gerai, gal perdedu, bet tiekto. Šiandien paskaičiau Juozo užrodytą staipsnį apie tokį dėdę Ray Dalio, kuris yra, anot wikipedijos, didžiausio pasaulyje rizikos draudimo fondo (hedge fund) Bridgewater associates įkūrėjas ir vadovas. Straipsnis patiko ir jau net jame radau minčių, kurias pats formulavau ar dėsčiau. Kaip pavyzdžiui : Ekstremalus sportas pats savaime nėra ekstremalu. Nes jei žinai ką darai ir kokios tavęs laukia rizikos ir žinai, kad esi pasiruošęs, tai nėra ekstremalau. Visai kitaip gali pasirodyti iš šono stebinčiam žiūrovui, kuris nė nenutuokia, kokios taisyklės veikia tavo atliekamoje veikloje. O čia citata iš straipsnio :

“It’s always a matter of controlling risk,” he explained. “Risky things are not in themselves risky if you understand them and control them. If you do it randomly and you are sloppy about it, it can be very risky.” The key to success, he said, is figuring out “Where is the edge? And how do I stay the right distance from the edge?"

O viena iš nuorodų mane dar labiau sudomino.

Before our meeting, he sent me a copy of his “Principles,” a hundred-page text that is required reading for Bridgewater’s new hires. It turned out to be partly a self-help book, partly a management manual, and partly a treatise on the principles of natural selection as they apply to business.

Labai lengvai susiradau minimą knygą. Ir pradėjau vartyti, jei galima vartoti šį žodį elektroninei knygai. Labai subjektyviai galiu pasakyti, kad, kiek skaičiau, kiekvienas sakinys, man drugelius krutinėje vertė plasnoti. Manau kiekvienas turi galvoje kažkokių nepilnai suformuluotų minčių, kurios jau kurį laiką sėdi viduje, bet neranda aiškaus kelio į lauką. Tai nežinai, kaip suprantamai jas pateikti, tai jos dar iki galo nesusiformulavusios. O Dalio tekste, kiekvienas sakinys, tai mano galvoje tūnančios minties materializavimas ant popieriaus. Aiškiai ir rišliai. Apie tai, jog religija gerus dalykus suplaka su ne tokiais gerais ir tu lyg norėtum sekti gerus dalykus, bet negali pasirinkti iš religijos, kad atseit šie jūsų principai man priimtini, o šie nelabai. Bažnyčia tau neleis pasirinktinai vadovautis jos mokymais. Imk viską, arba eik lauk. Ir prašau ekvivalentas iš knygos :

Sometimes we forge our own principles and sometimes we accept others’ principles, or holistic packages of principles, such as religion and legal systems. While it isn’t necessarily a bad thing to use others’ principles—it’s difficult to come up with your own, and often much wisdom has gone into those already created.

Ir tada patikslinimas boldu :

Adopting pre-packaged principles without much thought exposes you to the risk of inconsistency with your true values.

Kitas pavyzdys, apie principų reikalinguma ir kokią jie nauda duoda, kaip turint arba suprantant principus žymiai lengviau gali priimti sprendimus gyvenime. Neturi žinoti kažkokio konkretaus miesto, kad galėtum gerai orientuotis. Aišku, gali išmokti mintinai Vilnių, bet tai nepadės orientuotis Kaune. Bet jei mokėsi sekti kelio ženklus, matysi pagal saulę, kur yra pietūs ir žinosi kurion pusėn teka upė, tai galėsi taikydamas šiuos principus orientuotis visuose miestuose. Taip pat turėdamas aiškius principus, žymiai lengviau priimsi sprendimus gyvenime. Jei vertini kolektyvą ir laisvą įmonės kultūrą, turėdamas du darbo pasiūlymus, lengvai pasirinksi ne tą, kur siūlo didesnį atlyginimą, o tą kur kietas kolektyvas ir gyvi sąntykiai tarp bendradarbių. Citata :

Your values are what you consider important, literally what you “value.” Principles are what allow you to live a life consistent with those values. Principles connect your values to your actions; they are beacons that guide your actions, and help you successfully deal with the laws of reality. It is to your principles that you turn when you face hard choices.

Turiu pasakyti, dar visko neperskaičiau, bet tikrai tai padarysiu, kai drugeliai baigs plasnoti ir tikiuosi nenusivilsiu. Kolkas, tai kandidatas į mano bibliją :) Jei kas susidomės ir irgi perskaitys, labai bus smalsu sulaukti jūsų nuomonės.

Straipsnis yra čia.

Knyga yra čia.

Beje, jei tingite skaityti, galite paklausyti, ką sako ten dirbantys žmonės. Čia. Aišku neatmetu galimybės, kad tai geras PR'as, jei taip tai jis tikrai gerai į mane pataikė. Bet iš tikro šio fondo klientai yra valstybės, bankai, pensijų fondai ir kitokie stambesni klientai. Tai nežinau ar teisingai pataikė...

Joninės suomiškoje europos kultūros sostinėje.

Savaitgalį praleidau Turku mieste. Norėjau pamatyti, kaip jonines švenčia suomiai ir tuo pačiu pažiūrėti, kaip atrodo šių metų europos kultūros sostinė. Įspūdžiai teigiami. Išbandžiau couchsurfing'ą, prisivažinėjau motociklu, susitikau naujų žmonių ir pamačiau, kaip atrodo Suomijos miestas per jonines.

Iki Turku nusigavau motociklu pagrindine magistrale. Maždaug 160km. Pakeliui visą laiką lijo ir pūtė gūsingas iki 20 m/s vėjas. Buvo geras patyrimas tokiomis sąlygomis važiuoti. Atvykęs apsistojau pas turką Ebo. Jis mielai sutiko suteikti nakvynę ir siūlė pasilikti ilgiau. Nežinau ar čia atsitiktinumas ar sekmė, bet susirasti vietą nakvynei pavyko labai lengvai. Tiesą sakant, net neieškojau kur apsistoti, bet klausinėjausi vietinių ką ir kur galima pamatyti ar nuveikti Turku mieste per jonines. Visgi didžiausia suomių šventė, plius Turku - europos kultūros sostinė.

Kultūros objektai

Europos kultūros sostinė nesužavėjo. Ko norėti visgi 178.000 gyventojų iš kurių mieste buvo likę gal 1000. Taip taip, pasirodo, suomių pagrindinis joninių šventimo būdas yra susipakuoti daiktus ir draugus ir važiuoti į užmiesčio sodybas. Šeima ir draugai. Ir taip visas miestas. Bergždžiai tikėjausi pamatyti didesnių renginių mieste. Miestas buvo išmiręs, kaip filmuose apie zombių apokalipses. Tiesą sakant net zombių nebuvo.

Taigi kitą dieną praleidau ant ratų važiuodamas per aplinkines salas. Keliai suomijoje nuostabūs. Lygus asfaltas kur bevažiuotum. Vairavimo kultūra irgi visiškai suomiška. Jei kas važiuoja lėtai, niekada nepamatysi, kad kas bandytų lenkti. Jei prie šviesoforo kas nors užmiega, tai turi praeiti geros 10 sekundžių, kad kas nors ryžtųsi pyptelėti. Jei kelyje kamštis, tai jame tvarkingai stovi ir motociklininkai. Beje lietuviškas "važiuoti lėtai" yra jei važiuoji maksimaliu leistinu greičiu. Važiuoti normaliai yra leistiną greitį viršyti bent 10 km/h. Taigi, suomijoje pagarba kelyje yra labai smarkiai jaučiama. Taip smarkiai, kad net pačiam nepatogu, jų taisyklėms nusižengti. Net patys suomiai iš savęs juokiaisi VRS kameros stiliumi. Vienoje TV laidoje, suomiai, visas didžiulės stovėjmo aikšteles vietas pažymi "parkavimas invalidams" ir aikštelė visą dieną lieka tuščia. Arba specialiai važiuoja lėtai ir žiūri kokio ilgio kamštis susidaro. O susidaro ilgas.

Cemento fabriko karjeras.

Taigi kultūringais keliais keliavau salomis aplink Turkų miestą. Pamačiau kaip atrodo cemento fabrikas ir uolinis karjeras. Tokio dydžio duobės nesu gyvenime regėjęs. Sužinojau, kad keltai mano kelyje kelia nemokamai ir plaukioja kas 15 minučių. Pasaka. Viso archipelago apvažiuoti nepavyko, nes pritrūko laiko.

Atgal į Helsinkį keliavau aplinkeliais aplenkdamas magistralę. Taip daug smagiau. Vingiuotas kelias, mažiau mašinų ir dar gauni ką netikėto pamatyti.

Pabaigai, dar keli pastebėjimai.

Laikrodis ir gatvių žibintai

Suomijoje tikrai vėlai temsta ir miegoti nueiti laiku beveik neįmanoma. Nepaisant to suomiai tvarkingai žiebia gatvių apšvietimą vienuoliktą valandą vakaro.

Šalčio nebijanti suomė.

Suomiai nebijo šalčio. Deginasi kai aš velkuosi antrą megztinį ir gatvėmis vaikšto pusplikiai.

Pas suomius vietoj kačių ir šunų gatvėmis laksto zuikiai ir vovierės. Taip pat mačiau fazaną.

Alubaryje tylu kaip bažnyčioje. Negroja muzika ir lankytojai tyliai gurkšnoja alų. Mes garsiai diskutuodami sulaukėme nustebusių žvilgsnių. Beje, kadangi labai tingėjau eiti iki baro, išsitraukiai savo gėrimą ir kaip tyčia atėjo padavėja ir man pranešė, jog pas juos savo gėrimų gerti negalima. Iš manęs gėrimas buvo paimtas. Juokingiausia buvo tai, jog prieš išeidamas nuėjau pas padavėją ir kaip buvo žadėta, ji man atidavė pusiau nugertą anksčiau konfiskuotą skardinę.

Suomiai geria pieną su viskuo. Su žuvimi, su mėsa, su tortais, su salotom ir dar velniai žino su kuo. Ši informacija iš paties suomio.

Na kolkas tiek jau ataušusių prisiminimų. Bet pagrindinė pamoka, tikros joninės suomijoje tik užmiesčio sodyboje. O daugiau nuotraukų yra čia.

Įkvėptas

Tik užmetus akį į šiuos paveiksliukus, jus turėtų užplūsti teigiamos emocijos ir įkvėpimas. Labai didėlis įkvėpimas, nes korporacijos tokius rodo labai atsargiai ir tik po vieną, kad tik nepadauginti, o čia matosi visi vienu metu. Geros dienos.

Muilo burbulai

Kažkada seniai seniai įkvėptas burbuliatoriaus ir paskatintas laumės, pabandžiau pūsti didelius muilo burbulus. Labai patiko tiek man tiek aplinkiniams, kurie labai norėjo sužinoti, kaip tai padaryti patiems. Ir nuo to laiko, taip kiekvieną kartą, kai kas užmato pučiamus muilo burbulus. Kaip tai pasidaryti pačiam. Taigi, dalinuosi iš Eglės gautu receptu.

Reikės :

• Minkšto vandens (5 L)
• Glicerino (200 ml)
• Fairy (patartina su glicerinu, 1 L)
• Krakmolo (3 šaukštai, pavirto)
• Sodos (1 šaukštas)
• Patogaus kibirėlio (patartina su dangčiu)
• Poros pagaliukų ir virvės

Gamyba:

O gamyba, kaip galima tikėtis, labai paprasta. Visus ingridientus, išskyrūs virvę ir pagaliukus, supilam į kibirėlį ir išmaišom. Virvelę surišam ratu ir pritvirtinam prie pagaliukų.

Subtilybės:

Krakmolą reikia pavirti. Taip gaunamas alia kisielius, kurį maišom į kibirėlį.

Virvelės turėtų būti storesnės ir sugerenčios bent kiek skysčio.

Uždengiamas kibirėlis su rankena palengvina skysčio transportavimą.

Minkštas vanduo, arba papraščiau distiliuotas vanduo.

Pasiūlymas:

Kadangi glicerinas yra brangiausia sudedamoji dalis ir aš, tiesą sakant, nesu tikras jo būtinumu, galima bandyti viską sumaišyti be glicerino ir bandyti kaip gausis. Jei visgi gausis nekaip, tai bet kada galima nusipirkti glicerino ir jį supilti į tirpalą. Glicerino galima nusipirkti gamybinėje vaistinėje Gedimino 27.

Rezultatas:

*Rezultatai gali skirtis priklausomai nuo nuotaikos, vėjo krypties ar žvaigždžių išsidėstymo.

Per marketingo prizmę

Truputį krauptelėjau, kai perskaičiau, per kokią prizmę mus, mane (vartotojus) mato marketingo žmonės. Žinau, žinau, taip jau yra, ir nieko čia nepadarysi. Visi kažkokiai grupei priklausome, norime to ar nenorime. Net jei nepriklausytume jokiai grupei, tai gaunasi, kad priklausome, niekur nepriklausančiųjų grupei. Bet vistiek krauptelėjau.

• “70 proc. sprendimų padaroma parduotuvėje. Todėl dalis vartotojų parduotuvėje tampa tiesiog pirkėjais, kuriuos veikia prekybos vietos aplinka, prekių išdėstymas ir reklama prekybos vietose, kiti ieško naujų, dar nematytų produktų, treti tiesiog maloniai leidžia laiką parduotuvėse ir kaip prekės patenka į jų pirkinių krepšį, paaiškinti negali.” Tai – eilinis patvirtinimas, kad reikia skirti daug dėmesio reklamai POS’e.
• „Lietuvos pirkėjas – vidutinis europietis arba sumanus išlaidautojas. Tyrimas parodė, kad Lietuvos pirkėjų tipai atitinka Europos šalių segmentų vidurkius, o bendra segmentų struktūra artimiausia Prancūzijai.“
• “Trečdalį Lietuvos pirkėjų (29 proc.) sudaro segmentas „Aš“ pirkėjas. Tai toks pirkėjas, kuris nėra labai jautrus kainai, bet impulsyvus ir mėgstantis naujoves. Tokie pirkėjai plaukia priešakyje visų „srovių“. Lietuvoje tai pats didžiausias segmentas, o 60 proc. šio tipo pirkėjų sudaro vyrai. Ištyrus atskiras amžiaus grupes galima pastebėti, kad jame dominuoja pirkėjai iki 29 metų amžiaus (37 proc.).”
• “Kitas dominuojantis pirkėjų tipas Lietuvoje – „taupus“ pirkėjas (26 proc. visų pirkėjų). „Taupiu“ vadinamas toks pirkėjas, kuris jautrus kainai, yra sąmoningas ir saikingas. Lietuvoje šį segmentą sudaro vyresnio amžiaus žmonės – 61 proc., vyresni nei 40-ies.”
• “Jaunieji pirkėjai dažniau priklauso „nerūpestingųjų“ segmentui. Šio tipo pirkėjų Lietuvoje yra 18 proc. Toks pirkėjas orientuotas į prekės ženklą ir kokybę, bet kaina jam nėra pats svarbiausias veiksnys perkant.”
• “Panašią dalį – 17 proc. – sudaro vadinamieji „rutininiai“ pirkėjai, kurie pirkimą laiko būtinybe, o ne malonumu, ir jie yra ištikimi išbandytiems prekių ženklams ir vienai („mėgstamiausiai“) parduotuvei.”
• “Mažiausią dalį Lietuvos pirkėjų – 10 proc. – sudaro „bandos instinkto genami“ pirkėjai, kurie yra smalsūs, sekantys reklamas, o pirkimu tenkina savo socialinius poreikius – buvimo tarp žmonių ir bendravimo. 60 proc. visų „bandos instinkto genamų“ parduotuvių lankytojų sudaro moterys.”

Šaltinis : dansudansu

Vappu Helsinkyje

Šiandien baigėsi viena iš pagrindinių suomių švenčių. Gegužės pirmoji, tarptautinė darbo diena, Suomijoje vadinama Vappu. Iš pasakojimų buvau susidaręs įspūdį, jog tai diena, kai suomiai labiausiai prisigeria, šlaistosi gatvėmis ir visaip kitaip neprotingai elgiasi. Turiu pasakyti, kad neprotingo elgesio nepastebėjau. Priešingai, visi labai gražiai susirinko viename iš pagrindinių miesto parkų, susitempė pavėsines, grilius, stalus, kėdes ir darė pikniką. Kaip mes juokavome, kai kurie suomiai visą valgomajį atsinešė, su servizais dvylikai asmenų. Ir aš ten buvau alų midų (suomiškas Sima) gėriau, per barzdą nevarvėjo nes nusiskutau, bet blaškiausi po minią ir užfiksavau lėto suomiško vappu akimirkas. Ne tai kad suomiai lėti, čia tiesiog mano kamera sulėtintai filmavo.

Solargraphy sutinka Geocaching

Pas vieną internetų dalyvį aptikau va tokį įrašą (teks paskaityti):

http://pbg.livejournal.com/477678.html

Va taip ir būna, kai du judėjimai vieta nepasidalina :)

O kodėl taip nutiko, turi suprasti apie ką jie abu yra.

Geocaching ir Solargraphy

26 miljonai

Vėl užklydau į kandidatų deklaracijas. Šį kartą VIKTOR USPASKICH. Prie gautų dovanų : akcijų už 26030400 LTL. Nu ok puiku, kad deklaruoja, bet skiltyje, kur reikia nurodyti kas dovanojo : Fizinis asmuo. What ? Nori nenori, keistai atrodo tokio dydžio dovana ir dar kai taip deklaracijose išsikalinėjama. Ir taip pastebėjau ne pas vieną kandidatą. Ar aplamai tai rūpi kam nors... Aišku, kodėl kažkas negalėtų dovanoti milijonų. Bet vistiek man netelpa galvoje, kodėl neparašyta, kas dovanojo, jei jau reikalaujama tai daryti.

Pjaustome rinkimų duomenis

Šiandien netikėtai užklydau į VRK tinklapį pasmalsauti kaip sekasi mano buvusiam klasiokui ir kiek jis užgyveno turto. Pasmalsavau. Paskui pasmalsavau kiek yra kandidatų į Vilniaus savivaldybę. O paskui paėmiau ir nusikopijavau visų kandidatų informaciją. Tikiuosi tai yra legalu. Ir tuomet dar pasmalsavau su ekseliu.

Labiausiai prasiskolinę ir labiausiai pasiturintys

Viena iš smagesnių partijų

Jonų koalicija su dviem kandidatais Jonais

Kas dar užkliuvo

Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija "Valdemaro Tomaševskio blokas" Vilniaus miesto savivaldybėje iškėlė daugiausiai kandidatų : 102

Daugiau pastebėjimų gal ryt dar padarysiu. Tuo tarpu jei kam smalsu va čia (atsargiai - 27MB) yra visi duomenys. Imkite stebėkite, stebėkitės ir dalinkitės. Beje, užduotis savarankiškam darbui. Suskaičiuotike, kiek kandidatų eina į rinkimus neturėdami nė lito.

Jei pastebėsita dar kokių įdomybių, pasidalinkite ir su manimi komentaruose. Smagu visgi pjaustyti duomenis ir taip norėtųsi ką tokį funkcionalumą teiktų visos valstybinės institucijos... Gal kada nors

O gal visgi...

Taip jau atsitiko, kad aš su savo katinu likau be nuolatinės gyvenamosios vietos. Man tai nėra taip blogai. Aš savimi pasirūpinu, bet va linksmasis katinas kaušas to padaryti nesugeba. Bet užtat jis sugeba bėgdamas atsitrenkti į sieną arba tiesiog eidamas nugriūti. Va taip :

Gal kas norėtų priglausti kaušelį ir kasdien įberti jam sausmaisčio kasdieninio ir papildyti bliūdelį vandeniu. Aš pats to kolkas negaliu padaryti, nes darbo reikalais kas savaitę skrendu į Suomiją. Žinoma, abejoju ar kas atsilieps, bet prašau ir nesitikiu. Beje, į katino komplektą įeina nemokamas maistas ir gydymo paslaugos.

Drunk, You’re a Fool

Gal kokį mėnesį ar ilgiau, Suomijoje lauko reklamos stendai buvo užpildyti anti-alkoholine socialine reklama. Kompanija "Drunk, You’re a Fool" vaidzavo gerai pagėrusius jaunus žmones. Dailiai apsirėdžiusią mergelę vemenčią į savo rankinuką, arba vos ant kojų pastovintį "kietą" vyruką. Suomiškas kompanijos puslapis : http://www.kannissaoletaalio.fi/ Nelabai suprantu suomiškai, bet žinutę suprasti galima.

Ir ką gi, kompanija baigėsi ir šiandien, tuose pačiuose lauko reklamos stenduose vėl puikuojasi alaus ir silpnų alkoholinių kokteilių reklamos. Demokratija, nenori, kad žmonės gertų, reklamuok tai, nori, kad tavo produkciją pirktų, taip pat reklamuok. Tik pas ką pirmiau pinigai ir kantrybė pasibaigs :)

Čia baigiasi mano neinformuota nuomonė. Pasidomėjus pasirodo, kad tą pačia "Drunk, You’re a Fool" kompaniją organizavo "Federation of the Brewing and Soft Drinks Industry". O motyvas tam matomai buvo planas sugriežtinti alkoholio reklamos įstatymus, kuris taip ir nebuvo įgyvendintas. Neįgyvendintas, matomai, motyvuojant :

The campaign results were excellent and the materials reached the target group extremely well

ir

The campaign received the Health Promotion Act of the Year award in 2009.

Čia daugiau info.

Tai kokia gi išvada. Jokios, konkrečios. Tik žinau tiksliai, kad man labai nepatinka, kai alkoholis asocijuojamas su sportu (krepšinis ir futbolas anyone). Ir jei būtų mano valia, ribočiau alkoholio reklamą.

Aišku kažkas pasakys, kad draudimai yra blogai, ir tai nepadeda. Į tai atsakyčiau : ok, jei jau taip nenorite draudimų, legalizuokime visas draudžiamas substancijas ir leiskime žmonėms patiems patsirinkti ;)

Attention, don't get distracted

Linksmas pastebėjimas iš taksi. Taip jau gavosi, kad prabangiais automobiliais tenka važiuoti iš oro uosto į darbą. Vienas iš tokių buvo Mercedes Benz. Visas toks naujas ir blizgantis. Vairuotojo prietaisų skydelyje per vidurį didžiulis ekranas. Pradedant važiuoti, jame pasirodė užrašas :

"Attention, don't let media center distract you from situations on the road"

Ar kažkas panašaus. Vos neprunkštelėjau. "Attention, don't get distracted".

Ir tada susimąsčiau apie UI dizainą. Iš vienos pusės kažkas iškelia tikslą netrugdyti vairuotojui, iš kitos pusės kažkas nori atsiriboti nuo teisinės atsakomybės, o iš trečios pusės dar kažkas labai nori, kad jų darbas būtų pastebėtas ir kad visokie užapvalinki kampai ir MB logotipai matytųsi kuo ryškiau. Va taip ir gaunasi UI mashupas.

Mano nuomone, jei išsikeli pagrindinį tikslą "nemaišyti vairuotojui", tai tas tikslas turėtų atsispindėti kiekviename sprendime.

Švieskimės ir švieskime

Šiandien sužinojau naujieną apie tai, kaip Ugandiečiau myli homoseksualius žmones (cnn).

Tamsuoliai visuomet pasiruošę ką nors užmušti ir nuolatos kažko bijo vien dėl bijojimo ar nežinojimo. Kiek pamenu, dar nebuvo, kad protingi žmonės, pasipiktinę, susirinktų ir nuspręstų išžudyti tamsuolius. O atvirkščiai manau buvo ir ne kartą. O jei dar protingas žmogus kažką užgivenęs turi. Gal visgi reiktų vieną kartą protingesniems susirinkti ir tvarką padaryti? Reikia skubiai mažinti tamsuolių gretas. Ne, nežudant ir ne kitaip susidorojant. Vienintėlis būdas: švietimas (gražus žodžių derėjimas gaunasi, naikinti tamsuolius švietimu). Manau, jei dauguma būtų protingesnė už vidutinį tamsuolį, tai automatiškai išsispręstų daug rimtų problemų, tokių kaip vėžį sukelenti spinduliuotė, pasaulio pabaiga, netikėtai pagytų visi velnio apsėstieji ir visi žmonės įgytų imunitetą gėjų platinamai sugėjėjimo ligai.

Taigi švieskimės ir švieskime.

Lėtieji kaimynai

Būna vakarų, kai kliedesiai liejasi laisvai. Pasigauni kokią temą ir ją gali išrutulioti iki neregėtų absurdų ar tiesų. Šį vakarą su obuolių pyrago ir ledų pagalba rutuliojome temą apie šiaurės kaimynus ir puskaimynius ir jų polinkį į lėtumą. Skambėjo visiems gerai žinomi juokeliai : "Suomių sprinteris", "neįsitempinėjantis estas, kuriam nereikia atsipalaiduoti", "зделал кофе, уже зафтра" ir t.t. Bet iškilo vienas faktas kurio negalėjom pritempti iki teorijos: kodėl suomiai, būdami tokie lėti, yra tokie geri ralistai? Ir suprantama, ne už ilgo atsirado atsakymas. Aišku jo variantų buvo daug ilgesnių ir vaizdingesnių, su pavaizdavimais, kaip tai viskas vyksta ir atrodo, bet trumpai atsakant į klausimą, kodėl suomiai yra tokie geri ir greiti ralistai. Todėl, kad jie lėtai gazo pedalą atleidinėja.

P.S. kreditai atitenka Domantui.

Reklama, emocjos ir minčių takeliai

Yra laikas dienoje, kai mintys nevalingai nuklysta į laukus, o žvilgsnis nefokusuotas eina iki horizonto. O mano mintys klajonėms turi savo kelius ir takelius. Vienais takeliais jos vaikštinėja labai dažnai ir jie jau gerokai praminti. Kiti takeliai vos įžvelgiami vingiuoja tarp medžių. Kai kurie takeliai trumpi ir greitai išsišakojantys bei pereinantys, kiti atvirkščiai, gali tęstis tarp uolų labai ilgai ir iš jų nėra kito išėjimo, kaip tik tas vienintelis esantis labai toli. O mintis pasukti vienu ar kitu takeliu gali pro langą pamatytas krentantis lapas, atbėgantis šuo, užuostas kvapas ar išgirstas garsas. Bet koks pojūtis, kuris sukelia impulsą galvoje, savaip nukreipia mintį kitu takeliu, kaip koks iešmininkas pasiunčia traukinį kitais bėgiais. Ir vienas toks iešmininkas paleido mano traukinį pagalvoti apie reklamą.

Ou je baby...

Kartas nuo karto man užkliūna drabužių reklamos. Išvaizdus, besišypsantis arba labai rimtai atrodantis žmogus aprengtas drabužiais, kuriuos tu turėtum įsigyti. Arba išvaizdi ir savo seksualumu iš reklamos virstanti mergina (arba vaikinas) ant savo kūno demonstruojanti apatinius kuriuos apsivilkusi (apsivilkęs) tu turėtum atrodyti taip pat nuostabiai. Tai man užkliūna, nes aš, kaip ir didžioji dauguma, manau, jog didžioji dauguma nieko nesupranta (čia tokia truputį rekursija gavosi). Taigi pamaniau, jog labai neblogai pasijaustų skirtumas ir iš tikro galėtum pamatyti reklamuojamą rūbą ir jo grožį, jei stebuklingai iš reklamos būtų galima ištrinti modelius, paliekant tiktai rūbus. Kam to reikia? Mano paaiškinimas labai paprastas: kad žmonės suprastų, jog reklama naudojasi jų emocijomis tam, kad parduotų prekę. Ne tai nėra blogai, nes emocinės reklamos pagal apibrėžimą sukelia daugiau emocijų ir paprastai jos būna geros. Tiesiog kaip sakoma angliškai, knowledge is power, ignorence is bliss (žinojimas - jėga, abejingumas - palaima). Žmogus turėtų suprasti, kaip juo manipuliuojama, ir jau su tuo supratimu vertinti reklamą. Kad nebūtų, jog picas ar grietinę išplėtusiam akis ir nuo apvalumų pasiseilėjusiam primatui parduotų tuntas olialia mergaičių. Reklama turi atkreipti dėmesį į prekę, su tuo sutinku, bet prekę parduoti turi prekės kokybė ir jos reikalingumas pirkėjui.

Fix Švedija

Laiškai iš Suomijos. Antra diena.

Tie kas nenori skaityti mano verkšlenimų apie tai, kaip užsiblokavau kompą ir bandžiau jį atblokuoti, kitą pastraipą praleiskite.

Iš pat ryto pasigyriau savo projekto vadovui, kad viskas einasi puikai ir kaip nekeista neturėjau jokių problemų nei darbe, nei po darbo. Ir ant tų žodžių, tris kartus neteisingai suvedžiau slaptaždį ir mano kompiuteris užsirakino. Galima kaltinti tą nelemtą suomišką raidžių išdėstimą, bet manau ir taip aišku, kas čia kaltas buvo. O tada apturėjau kompiuterio atrakinimo epopėją. Reikėjo išsiaiškinti, kas už mane atsakingas iš Nokia pusės, nes aš dar neturiu "security id", o be to negali nustatyti, kad aš esu aš. Mano "line manager" surasti taip ir nepavyko. Tuomet dar kartą paskambinus techninei pagalbai paaiškėjo, jog yra dar vienas būdas nustatyti, kad aš esu aš, o ne žirafa. Reikėjo išsiūsti laišką iš mano pašto. Tik kaip tai padaryti, kai kompas užrakintas. Nušvitimas, sužinojau kaip naudotis web paštu. Pasivogiau bendradarbės kompą ir įrodžiau, jog aš homo sapiens. Likusią dienos dalį bandžiau gauti prieigas prie kitų sistemų, kad pagaliau galėčiau pradėti darbus. Deja, dar neteko pamatyti kodo su kuriuo teks gyventi. Jis beje, sėdi pasislėpęs ClearCase sistemoje, kuri kaip sakė pats Tuomas "is pain in the ass".

O dabar dar keli pastebėjimai. Apturėjau susitikimą kuriame dalyvavo 23 žmonės ir viskas vyko virš pusantros valandos. Prieš tai dar turėjau valandos susitikimą apie tai, ką ir kodėl čia visi daro. Po to aišku ilgoji pietų pertrauka. Taigi enterpraizė valdo. Dar užkliuvo tai jog komandoje didelė žmonių kaita. Dar pacituojant kolegas "Peter is the new Mikka" suprask Peteris atėjo prie projekto į Mikka vietą. Ir tokiu "is the new X" per šiandien sutikau nemažai. Įdomu Vincentas is the new WHO ?

Dar vienas įdomus faktas apie suomių lėtumą. Kai su saugumo kortele atidarinėji duri, pyptelėjus, dar nereiškia, kad durys atsirakino ir jas jau galima atidaryti. Reikia ramiai, gal porą sekundžių palaukti ir tik tada traukti už rankenos. O jei tik pyptelėjus bandysi daryti duris, nieko gero nesigaus.

Dar viena linksma istorija, kaip aš po stalu ieškojau interneto laido. Ofise yra ilgi stalai prie kurių iš abiejų pusių sėdi žmonės. Atsisėdau aš prie vieno iš tokių stalų. Priešais sedėjo bendradarbė Paula, aš kažkaip natūraliai ieškodamas interneto kabelio palindau po stalu. Viskas kaip ir normalu, bet tik ne tada kai kolegė prie stalo sėdi su mini sijonu. Ups.

Likusi diena - laukimas prieigų teisių.

O dabar gerieji dalykai greitai. Nemokama sauna, apsiėstini pusryčiai, viešbučio dviratukai. Bilietų netikrinančios kontrolierės. Gal aš ką ne taip darau. Ir mintis kuri įstrigo į galvą grįžtant namo traukiniu. "Skuba pabaigti darbą" tiesiog apie žmones dirbančius nuo 8 iki 5. "Skuba pabaigti darbą" arba "Skuba padaryti darba". Šioks toks subtilus skirtumas.

Ok, lekiu į sauną, gal jau atsirado laisvos vietos, nes kai po darbo nuėjau buvo anšlagas. O po to gal reiks pasveikinti į Helsinkį atvykusį Maksimą. Jis kaip žinia studijuoti atvažiavo. O gal studentauti. Pavydžiu...

Laiškai iš Suomijos. Pirma diena.

Nepaklaustas pasakau kas man užkliuvo. Nei blogąja, nei gerąja puse. Tiesiog tai, kas patraukė mano dėmėsį. Nuskristi iš Vilniaus į Helsinkį užtrunka žvėriškai mažai laiko. Vos spėjus gerti pateiktą kavą, pro langą jau mačiau Rygą. Mitas apie lėtus suomius manau ne iš piršto laužtas. Finnair lėktuve saugumo instrukcijos buvo supasakotos labai kruopščiai ir lėtai. Nokia yra didelė kompanija. Tokioje didelėje enterprizėje dar neteko dirbti. Biurokratijos lyginant su IBM'u yra ŽYMIAI daugiau. Net patys mano sutikti naujieji kolegos tai pripažino neklausti. O apie IBM biurokratijos lygį aš jau skundžiausi/pasakojau. Dabar šiek tiek pastebėjimų kolkegoms programuotojams. Vėl nuostabieji įrankiai : HP Quality center ir SPM'as. Nokia neatsilieka nuo SEB ir turi užsipirkusi dar daugiau indų. Beje, dabar turiu tampytis su dviem laptop'ais. IBM'iniu ir Nokia'iniu. Sako čia taip normalu yra. gerai kad dar asmeninio nepasiėmiau. Ok atgal prie paprastų mirtingųjų. Helsinkyje rasių maišalynė tikrai didesnė. Nei gerai nei blogai. Tik pastebėjimas. Visur pilna uolų. Nedidelių bet vis kur iš po žemių kyšo išspgrodinto granito luitai. Visi moka angliškai. Visi kuriuos užkalbinau. Merginų grožio dispersija labai didelė. Ok gudriai čia pasakiau. Yra merginų, kaip iš google paieškos "swedish blond" (nesvarbu kad sSomija). Bet yra ir tokių, kurios be problemų nurungtų Ugly Bob'ą. Maisto problemos. Kaip ir norėtųsi neišlaidauti ir ekonomiškai pasimaitinti. Bet pirmą dieną užkliuvau už Mc. Padariau išvadą, kad kitą kartą reiks su savimi pasiimti kelioninę virtuvę. Virdulį, termosą, indelių, šaukštelių ir kitų rakandų. Tuomet eiti į supermarketą ir kol lauke vasara, vakarieniauti ant pievos. Ją dar reiks susirasti. Jei kas žinote pasiūlykite supermarketo dietą, kai nėra nei kur maisto laikyti nei kur jį gaminti. Gal kaip nors gudriai, skaniai ir pigiai prasimaitinti galima. Tai tokie pirmieji kliūviniai-pastebėjimai. Viešbutis ok. Kažkodėl davė su dviem lovomis. Turiu neveikiantį lygintuvą, vonią ir prancūzišką balkoną. Ir žinoma visą internetą...

P.S. Pas suomius tuoaletuose beveik visur yra žarnelė su vandenėliu, jei netikėtai apsišikai daugiau nei planavęs ir keistai spynos rakinasi rankenėlę sukant į priešingą pusę nei įprasta paprastam lietuviui.

Hamakas

Viskas prasidėjo nuo Andriaus fix idėjos sulipti į medžius ir ten pasikabinus hamakus pagyventi porą dienų. Kažkas panašaus gavosi. Gal kiek mažiau nei tikėtasi gyvenimo buvo. Bet naktį visi draugiškai, kaip kokie balandžiai bokštuose, praleidom. Niekas neišsidrėbė. Vaizdas buvo maždaug toks :

Hamakai medžiuose

Kadangi aš labai mėgėjiškai pasikabinau hamaką, o ir pats hamakas nebuvo aukščiausio patogumo lygio, palankioms aplinkybėm susiklosčius miegojau Andriaus hamake. Super hamakas. Atsiguli į jį, jis tave apkabina ir tu, kaip kokia lėliukė kokone, nugrimzti į medžių ošimą ir sūpavimasi. Miegas prisistato tą pačią akimirką.

Užsimaniau tokio hamako. Bet pasirodo Andrius jį parsigabeno iš paties Tailando. Toloka. Taigi teko improvizuoti. Nusipirkau audinių parduotuvėje tris metrus pusantro metro pločio audinio. Šiaip dabar rekomenduočiau pirkti tris su puse. Porą virvelių po penkis metrus ir susirišau hamaką pats.

Aišku pirmi kartai nebuvo patys patogiausi variantai, bet bandymų ir klaidų keliu pasiekiau patenkinamą variantą. Juo noriu ir pasidalinti, gal kam prireiks.

Taigi. Ko prireiks.

• 3.5m stipraus audinio.
• 2x 5m virvės kuriai patikėtumėte laikyti savo svorį.
• Dviejų drūtų medžių prie ko rišite hamaką.

Originalus Andriaus hamakas buvo padarytas iš nailono. Jis labai lengvas ir plonas, gerai kvėpuoja ir yra žiauriai stiprus. Tačiau tokio negavau, todėl panaudojau karinių uniformų medžiagą, kuri sustiprinta papildomais kvadratėliais (matosi nuotraukose). Audinį pirkau Kalvarijų turgavietėje esančioje specializuotoje audinių parduotuvėje.

Virveles nusipirkau pas tą patį Andrių "Montis Magijoje". Jei neklystu šita. O tarp medžių rekomenduočiau, kad būtų bent penki metrai. Viskas.

Hamakas

Kaip pasidaryti.

Kokie trūkumai.

Na vienas iš trūkumų yra tai, kad kiekvieną kartą reikia prie hamako pačiam pririšinėti virves. Pagamintame hamake viskas paruošta ir yra gatavas kablys už kurio tik pritvirtinama virvė. Kitas trūkumas, kadangi naudojau belenkokią medžiagą, hamakas gavosi sunkesnis, gal ne taip patogu jei nori lengvai keliauti.

Privalumai.

Pigiai ir paprastai, jei nereikia hamako audeklą galimą naudoti kaip pavėsinę ar jei jis atsparus vandeniui, kaip stogą nuo lietaus. Kitaip sakant, turi multifunkcinį audinį ir esi ribojamas tik vaizduotės.

Alternatyvos.

Visada gali nusipirkti gatavą gaminį iš interneto. Vaizdai. Jei kas taip padarys, prašysiu į svečius pačiupinėti.