ketvirtadienis, spalio 25, 2012

The Daily Gorilla



 

Dar vienas atradiams iš DDW,  The Daily Gorilla. Olandų iliustratoriai kas savaitė pateikiantys aktualios temos iliustraciją. Darbai patys už save kalba ir man asmeniškai labai patiko. Galvoju gal nusipirkti albumą kietu viršeliu iš amazonės. Knygoje pateikiamos iliustracijos ir pavaizduotos temos aprašymas. Keli pavyzdžiai užkabinimui. Manau antraščių nereikia. Gaila tik, kad neturi RSS srauto, arba nesugebėjau rasti. Mielai juos sekčiau.

CMYK ir RGB

Prieš kiek daugiau kaip savaitę, pilaitės šviesos festivalyje, kartu su Egle, pristatėme instaliaciją "Šviesa šešėliui". Tai interaktyvi instaliacija, kur žiūrovas tampa šešėlių kūrėju. Trys spalvotos lempos (R)ed, (G)reen ir (B)lue, kiek atitrauktos viena nuo kitos. Kol visos vienu metu apšviečia ekraną, gaunama balta šviesa, bet smagumas prasideda, kai tokia lempa meta šešėlį.
Maždaug taip viskas veikia teoriškai.

O va taip atrodo rezultatas. Čia jokių filtrų nedėta. Visos spalvos natūralios



Fast forward savaitę į priekį. Esu Eindhoven'o diaino savaitėje. O už akių užkliūna ta pati idėja. Dennis Parren, sukurta CMYK lempa. Pasirodo jis su savo lempa dalyvauja konkursinėje programoje. Beje, tą lempą jau galima įsigyti kaip atskirą produktą. Tik 770 Euro.

CMYK lempa.

Kodėl apie tai rašau? Gal tiesiog apibendrinu DDW (Dutch Design Week) įspūdžius. O ši lempa vienas iš pastebėjimų. Taip pat pamąstymui apie tą jausmą, kai kažką sugalvoji ir padarai pats ir paskui pamatai, kad tai jau kažkas yra padaręs ir ne kartą. Beje, jau po festivalio sužinojau, kad pernai per pilaitės šviesų festivalį buvo labai panaši šešėlių instaliacija. Nežinau tik autoriaus. Taip pat pilnas internetas "RGB shadow" straipsnių ir nuotraukų.
Taip, buvo tas jausmas "sukeris, bliamba, tą pačią mintį panaudojo", bet man jos gėda ir tikiuosi ateitį ji nepasikartos. Idėja ir jos realizavimas štai, kas teikė man džiaugsmą, o ne tai, kad aš pirmas kažką padariau. Valio kūrybai ir teigiamoms emocijom.

pirmadienis, spalio 15, 2012

Debilai, imbecilai, idiotai.



Mokslas ir religija.
Debilai, imbecilai, idiotai. Po seimo rinkimų socialiniuose tinkluose labai pagausėjo aukščiau minimų žodžių vartojimas. Suprantu dėl ko, bet tam nepritariu. Kažkaip negražu žmogų už akių apkalbinėti, kad ir koks jis bebūtų. O tie, kur balsavo už DP ar dar kokia pažadų partiją, tikrai neskaito jūsų (mano soc. ratai) statusų atnaujinimų. Ši mintis privedė prie dar vienos metaforos apie partijas beigi jų pažadus.
Žmonėms, balsavusiems už DP, reikia aiškių ir lengvai suprantamų dalykų. Taip, kaip kai kuriems žmonėms reikia paprasto ir suprantamo paaiškinimo apie pasaulį. Katalikų bažnyčia ypač pažengusi suteikti paprastus ir aiškius atsakymus apie pasaulį. Nesvarbu ar tai tiesa ar ne, svarbu jog užtenka tikėti. Lygiai taip pat ir DP, pažadai, kuriais pakanka tikėti, o ar jie išsipildys iki paskutinio teismo dienos, tai jau čia kitas klausimas.
Tuo tarpu pasaulis nėra paprastas. Taip pat nėra paprasta ir politika beigi valstybės valdymas. Ir žmonėms, kuriems nepakanka paprasto atsakymo, yra mokslas, kuris detaliai ir patikrinamai gali pateikti atsakymus, kas ir kaip veikia. Aišku, ten ligi šiol yra labai daug neatsakytų klausimų ir dar labai daug reikia darbo įdėti, kad kas nors judėtų į priekį. Taip pat jei nori suprasti ką tau sako mokslas, reikia ir pačiam kiek pastangų įdėti ir pasigilinti. Manau suprantate kurios partijos užsiima mokslu, o kurios religija.
Taigi, dar karta noriu pasakyti, jog negražu už akių vadinti žmones idiotais. Sakykite jiems tai į akis ir jei dar nebūsite iškirstas ar sudegintas ant laužo, tai paaiškinkite, kuo skiriasi mokslas nuo religijos. Tai tiek manau.


ketvirtadienis, spalio 11, 2012

Problemos sprendimas ją sumenkinant


Ar tai problema?
Pastebėjau, kad kai kurie žmonės problemas sprendžia jas tiesiog sumenkindami. Manau jog tai yra labai blogas dalykas, nes realiai nieko nėra padaroma ir problema pasilieka. Keli pavyzdžiai :
- Susitvarkyk savo kambary.
- Tai kad pas mane jis dar tvarkingas, matytum kaip kambarys pas Petrą atrodo. 
- Labai daug moku už šildymą, gal galima ką nors padaryti, kad taip nebūtų?
- Argi čia daug, žinotum, kiek moka Petras. 
- Labai jau ilgai šių dokumentų reikia laukti.
- Čia ne ilgai. Va jei Petro prašytum, va tada tikrai ilgai būtų.
Ar teko susidurti su tokiu problemų "sprendimo" būdu?

antradienis, spalio 09, 2012

Pradėjau dėstyti

Puikusis pedagogas.
Čia labiau statuso atnaujinimas, nei koks prasmingas įrašas su mintimi. Nuo spalio pirmos pradėjau dėstyti Vilniaus dailės akademijos studentams. Dėstau apie mobiliąsias technologijas grafinio dizaino studentams. Šį semestrą studentai kurs kombinuotą žaidimą, kur bus naudojami tiek realūs fiziniai objektai, kaip žaidimo lenta, figūrėlės, kortos, tiek mobilieji įrenginiai, telefonai, planšetės. Jau dabar matau potencialių idėjų. Labai smalsu į ką tos idėjos išsivystys per kelis mėnesius. Pasidalinsiu rezultatais kai jų bus.

pirmadienis, spalio 08, 2012

Dirbam visą parą

Mega reklama.

Pakeliui į darbą skaičiau kažkokį tarptautinį globalių žmonių laikraštį. Viename straipsnyje buvo nagrinėjama problema, kaip Kinija užtvindė viso pasaulio saulės panelių rinką. Sitauacija tokia, kad Kinijos valdžia žiauriai subsidijavo šį sektorių ir rezultate Kinija dabar per metus gali pagaminti 50MW pajėgumo saulės panelių, tuo tarpu pasaulinis poreikis yra gal 20 MW. O vienas kinų fabrikų darbo aspektų yra non-stop gamyba. Įranga yra žiauriai brangi, todėl ji turi būti išnaudojama maksimaliai, todėl fabrikai dirba visą parą nesustodami. Visą parą.
Nusileidau Kopenhagoje, vaikštinėju sau po oro uostą, nes dar jo gerai nežinau, dairausi. Visur mirga marga prabangios mega reklamos. Stovi prabangus automobilis kurį gali laimėti. Plius dar prierašas "automobiliai su apmokėtu mokesčiu". Danijoje mokesčiai autmobiliui kartais yra didesni nei paties automobilio kaina. Ir akį patraukia viena nuoroda. Shopping area, dirbam visą parą. Įdomu, kokie resursai pas mus europoje yra tokie brangūs, kad juos turėtume išnaudoti visą parą kuo efektyviau ir dirbti visą parą. Visą parą.

ketvirtadienis, rugpjūčio 23, 2012

Pirmoko efektas

Po truputį kuopiu savo todo (mieliau jį vadinu tadam) sąrašą. Vienas, iš labai senų laikų užsilikusių darbelių, buvo padaryti plakatą iš smėlio filmuko kadrų. Sand storm Nida. Pasedėjau, pamaigiau ir pagaminau va tokį dalyką. Spausti, kad pasididintų.
Mano keverzionė.
Čia įdėtas ne pats pirmas variantas, bet esmės tai nekeičia. Tada paprašiau konsultacijos pas ekspertą. Ilga istorija trumpai. Po to kai nusiunčiau medžiagą iš kurios gaminau plakatą ir kiek papasakojęs ką ir kaip noriu padaryti, gavau va tokį atsakymą. Vėlgi, spausti, kad padidinti.
Knygos viršelis.
Plakatas.
Ir tada supratau, kad mano variantas atrodo maždaug, kaip pirmoko pieštukais nupieštas plokščias namas ir tokio pat dydžio šalia stovinti pagaliukų žmogelis, beigi klasikinė saulė su spinduliais ir tuščiaviduris melynas debesėlis virš viso šito gero. Ir taip yra su daug dalykų kuriuos bandau daryti pirmą kartą. Sakyčiau pirmoko efektas.
Į mano klausimą, kaip tave to mokė universitete, gavau atsakymą, jog niekaip. Tiesiog darai ir išmoksti. Ir iš tikro, jei manęs paklaustų, kaip tave mokė universitete programuoti, kad tu dabar taip moki programuoti (darau čia drąsią prielaidą, kad moku programuoti), atsakyčiau tą patį. Manęs universitete nemokė. Pats dariau, dariau ir išmokau.
O išvada turbūt paprasta, daryti, daryti, daryti ir jokiu būdu neišsigąsti savo pirmoko piešinio, nes pradžioje jis visada bus. Ir jei sustosi, tai jis ir liks.

P.S. Plakato tekstas : Nida. Moment in time. Ryškioje saulės šviesoje, pasiėmę baltą popieriaus lapą ir saują smėlio, bandėme aplenkti laiką ir būti greitesni už šešėlį.



sekmadienis, rugpjūčio 05, 2012

Tik niekam nesakyk

Neryškaus noro vaizdas.


Ant torto dega žvakutės, sugalvoji norą, užputi, ir šiukštu niekam nesakai kokį norą sugalvojai, nes neišsipildys. Manau šitą situaciją vienaip ar kitaip gyvenimę yra patyrę visi. Panašiai yra ir su blakstiena iškritusia ant skruosto. Jei atspėji ant kurio skruosto ji nusileido, sugalvotas noras išsipildys. Bet vėlgi, tik niekam nesakyk, ką sugalvojai.

Kas per nesamonė. Toptelėjo man važiuojant dviračiu. Kas taip sugalvojo ir kokia to priežastis. Atvirkščiai, visada sakyk savo norus. Kuo daugiau žmonių žinos, ko tu nori, tuo greičiau jie pas tave ateis. Juk kai kažko labai nori, visas pasaulis tau padeda to siekti, tereikia garsiai pasakyti ko tu nori. Ar mes gėdijamės savo norų? Kažko bijome? Gal, kad tie norai neišsipildys? Galiu pasakyti, kad jei nesugebi įvardinti ir garsiai pasakyti ko nori, tai išsipildymo šansai tikrai ne kokie. Sugalvok, pasakyk ir siek.

pirmadienis, liepos 30, 2012

Mikrofono efektas

Write letterz n shit, yo.
Keliaudamas motociklu vis jaučiuosi kaip Robertas Pirsingas savo kelionėje. Galva pilna minčių sukeltų kelyje pastebimų smulkmenų ir atmintyje užsilikusių atsiminimų. Šiandien mums su Žygimantu riedant motociklais ir bandant susikalbėti per radio ryšį man susijungė viena mintis. O situacija, kuri tai įtakojo, tokia. Abu mes turime po ausines ir mikrofoną prijungtą prie racijų ir važiuodami galime vienas su kitu susikalbėti. Ar sukam čia, ar sustjam, ar šiaip kokį bajerį suskeliam. Bet kartais taip nutinka, kad pas Žygį, mikrofonas blogai veikia. Jis mane puikiai girdi, o aš jo ne. Ir aš jam vis kartoju, "pakartok, blogai girdžiu", "pakartok, blogai girdžiu". O jis savo ruožtu vis galvoju, nu ot tas Vincentas, vis jam kas negerai. Nes Žygui viskas gerai, jis mane puikiai girdi ir puikiai gali kalbėti, tik man čia kažkokios problemos. Ir va šita situacija man žiauriai priminė programinės įrangos suderinaumo problemą. O konkrečiau MS Wordą ir kitas ofiso programas kurios vis bando MS monopoliją nugalėti. Trumpai tariant MS Wordas yra Žygis su sugedusiu mikrofonu. Jis puikiai perskaito kitose programose pagamintus failus, ir pats moka parašyti failus, bet kai tuos failus bando perskaityti kokia kita programa ir jai nepavyksta, tai kas gi kaltas. Nu tai aišku, kad ne Wordas, nes jam viskas veikia. O ta kita kvaila programa pati kalta, kad nesugeba perskaityti, ką sugedusiu mikrofonu pagamino Wordas. Tai va tokia mintis, aišku kaip metafora pilnai realybės neatitinka, bet kažkas į tą pusę.

sekmadienis, liepos 29, 2012

Saulė pastatyta?


Formalus įrašas apie progresą. Prieš beveik pusę metų išeidamas atostogų buvau deklaravęs savo planus. Vienas iš jų buvo saulės sistemos pagaminimas ir eksponavimas. Taigi, planas realizuotas. Per kultūros nakties renginį Vilniuje, sėkmingai pristačiau saulės sistemos modelį ant Neries pakrantės. Tai buvo laikina vienadienė instaliacija, vaizduojanti saulę ir keturias artimiausias planetas. Pradinis tikslas buvo pavaizduoti realius atstumo ir dydžio santykius tarp mūsų namų (žemės) ir artimiausios žvaigždės (saulės). Sutemus saulė ir žvakių kelias atrodė tikrai gražiai (nustebinau pats save), atėjo nemaži žmonių pasidomėti, kas čia per žibintas pastatytas. Interesantams aiškinau bei dalinau informacinę medžiagą beigi saldainius. Nežinau, kaip pavyko perteikti mintį, nes po renginio neišgirdau beveik jokių atsiliepimų. Na čia tik save gali kaltinti, kad nepasirūpinau efektyvumo pamatavimu. Taigi, keletas nuotraukų iš renginio. Ačiū Astai.




Po kultūros nakties, jau buvo suplanuotas tos pačios instaliacijos eksponavimas "Degančio Jono" festivalyje. Pirmas lietuvių bandymas rengti "Burning man" regioninį festivalį. Festivaliu labai patenkintas, bet jau pastebėjau pimus savo instaliacijos idėjos išsikraipymus. Naktį šviečianti saulė visiškai užgožia nutolusias ir žymiai blyškesnes planetas bei pagrindinę idėją. Daugumai net neaišku, kad planetos ir saulė yra ta pati instaliacija, o kai kas, net nepastebi planetų. Saulę mato tik kaip didžiulę šviečiančia sferą. Vėlgi, mano paties kaltė, jog nesugebu vizualiai paaiškinti ir nurodyti planetų ir saulės bendrumo.
Po "Jono" saulė buvo supakuota ir padėta į sandeliuką neapibrėžtam laiko tarpui, kol vieną dieną gavau pasiūlymą atvežti saulę (kaip koks komunistas) į dar vieną festivalį. Šį kartą "Yaga". Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad jau buvo pabodę surinkinėti ir išrinkinėti tą pačia konstrukciją. Čia galima pavadinti projektavimo klaida, kad nebuvo pagalvota apie efektyvų surinkimą ir išrinkimą. Nors technologiją jau atidirbom, bet vistiek surinkimas reikalauja nemažų fizinių ir laiko resursų. Taigi saulė patekėjo Yaga, bet šį kartą jau be planetų. Ir tai buvo visiškas nukrypimas nuo originalios idėjos. Saulė tapo paprastu festivalininkų traukos centru naktyje. Taip, ji atrodė tikrai gražiai ir patraukliai. Tiesiogine prasme patraukliai, tiek uodams, tiek naktinėjantiems festivalio dalyviams. Bet apie kosmosą ir jo beribes erdves jau niekam minčių tai nebekėlė.


Yaga saulė švietė net per lietų.
Taigi, dabar saulė vėl nusileidusi vasarnamio verandoje, laukia kito užtekėjimo. Ir šį kartą labai noriu, jog tai būtų patekėjimas be nusileidimo. Noriu šį kartą rasti vietą, kur saulė galėtų būti surinkta, suklijuota ir nudažyta aplinkos poveikiui atspariais dažais ir eksponuojama visą laiką, kol vandalai ar gamta privers ją nusileisti. Būtų nuostabu ją patekinti Nidos meno kolonijoje, kur ji ir gimė. Na bent pradinė mintis ir konstrukcijos idėja. O jei jau perskaitei visą šitą tekstą iki pat pabaigos, tai gal turi kokį nors pasiūlymą, kur dar galima būtų eksponuoti dviejų su puse metrų skersmens šviečiančią sfera. Parašyk komentarą. Parašyk, jei ir neturi pasiūlymo kur eksponuoti, bet turi kažkokių kitokių pastebėjimų ar pasiūlymų. Tai tiek.

antradienis, birželio 05, 2012

Mėlynas blyškus taškelis

„Mėlynas blyškus taškelis“
Žemė nufotografuota 1990 metais iš kosminio zondo Voyager 1. Atstumas iki žemės apie 6 milijardai kilometrų.

Dar kartą pažvelk į šį tašką. Štai čia. Tai namai. Tai mes. Jame - visi, kuriuos tu myli, visi, kuriuos pažįsti, visi, apie kuriuos tik esi girdėjęs. Visi kada nors egzistavę žmonės gyveno čia. Jame slypi visų mūsų džiaugsmų ir kančių visuma, tūkstančiai tikrųjų religijų, ideologijų ir ekonominių doktrinų. Jame - visi kada nors gyvenę didvyriai ir bailiai, visi civilizacijų kūrėjai ir naikintojai, visi karaliai ir valstiečiai, visos įsimylėjusios poros, visi tėčiai ir mamos, kupini vilčių vaikai, išradėjai ir atradėjai, visi moralės mokytojai, visi korumpuoti politikai, visos "žvaigždės", visi "didieji" vadai, visi šventieji ir visi nusidėjėliai, visi ant dulkelės, kabančios saulės spinduly.
Žemė yra mažutė scena milžiniškoje kosmoso arenoje. Pagalvok apie kraujo upes, kurias praliejo visi generolai ir imperatoriai, tik tam, kad triumfuodami galėtų akimirkai pasijusti šlovingais to taškelio dalies šeimininkais. Pagalvok apie žiaurumus, kuriuos vienas kitam sukėlė taip mažai vieni nuo kitų besiskiriantys taškelio gyventojai. Kokie dažni jų nesusikalbėjimai, kaip beatodairiškai jie pasiryžę vienas kitą nužudyti, kokia akla jų neapykanta. Mūsų pasipūtimas, mūsų susireikšminimas, įsivaizdavimas, jog esame privilegijuotieji visatoje - visa nublanksta prieš šį blyškų šviesos taškelį.
- Carl Sagan

Po tokios įžangos, kiek konkretumo. Birželio 16 dieną (tiksliau naktį) Vilniuje vyks "kultūros naktis". Jos metu, tarp gausybės teatralizuotų tarpdisciplininių meno projektų, bus ir mano projektas pavadinimu "mėlynas blyškus taškelis". Ant Neries upės kranto tarp "Mindaugo" ir "Žaliojo" tiltų, kiekvienas galės pajusti koks iš tiesų menkas yra tas mūsų pasaulis vadinamas "žemė". Bus pastatytas saulės sistemos modelis iš keturių planetų vieno palydovo ir žinoma vienos žvaigždės. Bus išlaikyti originalūs dydžių ir atstumų santykiai. Todėl žemės modelis bus tik kiek didesnis nei du centimetrai. O visas modelis bus išdėstytas maždaug taip.

Planetas jungs šviesos kelias.
Taigi, jei taip gausis, kad tą naktį, nebūsi išvykęs prie kokio ežero ar į kokį festivalį ir vaikčiosi po naktinį Vilnių, užsuk. Juk ne dažnai pasitaiko proga pasivaikščioti po saulės sistemą ar pasedėti ant žolytės orbitoje tarp žemės ir veneros. Pažadu arbatos iš Rusell'o arbatinuko ir kosminių sausainių. Na gerai, gal kosminių sausainių ir nebus, bet paprastų - tikrai.


sekmadienis, gegužės 27, 2012

Policijos reforma Gruzijoje

Daugiau nuotraukų ir tekstų englishrussia tinklapyje.
Taigi, tęsiu pastebėjimus iš Gruzijos. Šį karta policijos reforma. Ši reforma manau yra geriausia man žinoma reforma Gruzijoje ir kalbos apie ją tikrai plačiai pasklidusios. O viskas vyko, atrodo, labai paprastai. Vieną dieną buvo atleista visa gruzijos policija. Apie 30.000 žmonių. Tuomet per trumpą laiką (nerandu tikro skaičiaus) buvo surinkti nauji žmonės. Pirmenybė buvo teikiama tiems, kurie prieš tai nedirbo policijoje. Taip buvo nutraukti betkokie buvę ryšiai su nusikalstamu pasauliu. Policininkams buvo skiriami didesni nei vidutiniai šalyje atlyginimai ir visiškai netoleruojama jokia korupcija. Netoleravimas pasireiškė tuo, kad be ceremonijų sodindavo už mažiausią kyšį. Tiek duodantį, tiek imantį. Parodomieji pasodinimai, kaip supratau, nebuvo retenybė. Sodinti greitai ir efektyviai padėjo supaprastinti teisniai procesai.
Kol nebuvo policijos, aišku, buvo kiek nepatogumų. Saugumo užtikrinimas buvo paskirtas armijai. Buvo įvesta komendanto valanda. Bet reformos rezultatas akivaizdus. Prieš reformą, policija buvo organizuoto nusikalstamumo sinonimas. Prekyba narkotikais, reketavimas ar tiesiog paprastas turto pasisavinimas. Po reformos, Gruzijoje policija pasitiki daugiau nei 80% gyventojų. Policija yra antra pagal pasitikėjimą po bažnyčios. Gruzijos policija antra po Suomių pagal nekorumpuotumą europoje. Dabar tai prestižinė valstybės tarnyba. Dauguma policijos pastatų stikliniai ir simbolizuoja skaidrumą. Policininkai naktimis važinėja įjungtais švyturėliais (be sirenų) ir taip parodo jog nesislepia krūmuose.
Nežinau ar LT tokios reformos reikėtų ir ar kam užtektų drąsos to imtis. Bet kad tokia atlikta Gruzijoje, manau, bus įdomu ne vienam.
Beje, berašydamas šį įrašą radau va tokį resursą. georgianreforms, o čia konkretus pdf'as apie policijos reformą.

ketvirtadienis, gegužės 24, 2012

Gruzijos kvitų loterija

Gaila neturiu originalaus kvito, tai tenka fabrikuoti pavyzdžius.
Dar vienas pastebėjimas iš Gruzijos. Kaip žiniai Gruzijos prezidentas Mikheil Saakashvili padarė nemažai reformų. Viena iš jų buvo smulkiojo verslo veiklos supaprastinimas. Detalių nežinau, bet lietuvaitė iš Gruzijos sakė, jog palyginti su Lietuva, Gruzijoje pradėti ir vykdyti smulkų verslą yra žymiai lengviau. Taip pat buvo centralizuoti kasų automatai, kurie vos ne realiu laiku į centriuką perduoda duomenis ir visi pinigai labai gerai matosi. O man patikęs pastebėjimas yra kvitų loterija. Būtent centralizuoti kasos automatai leido tai padaryti. Loterijos esmė, kad pirkdamas bet ką ir gavęs čekį, automatiškai dalyvauji loterijoje. Bet ką. Saulėgražų pakelį, degtukų dežutę, kino bilietą. O loterijos esmė, skatinti žmones reikalauti čekių. Kiekvienas čekis, papildomas mokesčių laris (vietos pinigas) į biudžetą. O ar laimėjai gali tuoj pat pasitikrinti mobiliuoju telefonu. Taip kiekvienas Gruzijos pilietis automatiškai tampa mokesčių inspektoriumi ir gal nereikia tiek daug valdiškų darbuotojų kontroliuojančių prekybininkus. Aišku labai smalsu būtų pamatyti, kaip pasikeitė mokesčių surinkimas po loterijos pradžios, bet kolkas tenka tik manyti, kad tai veikia. O apie laimėtojus, pirkusius kokią smulkmeną ir laimėjusius 50 000 larių (80 000 LTL), kalbos sklinda greitai. Keliu virtualią kepurę prieš tokio sumanymo realizatorius. Tiek technologiškai tiek socialiai labai patikęs sprendimas.

sekmadienis, gegužės 20, 2012

Vairavimas ir pėsčiųjų teisės Gruzijoje

Viskas tuo ir pasakyta.
Gruzijoje pereiti gatvę yra gerokai sunkiau nei Lietuvoje. Perėjos ženklas matomai yra nesuvokiamas arba visai nematomas dalykas už vairo sėdinčiam gruzinui. Perėjų nėra labai daug. Nors aišku, kai pagalvoji, kad jų vistiek vairuojantys nesuvokia ar nemato, tai kaip ir nėra prasmės jų daugiau įrenginėti. Taigi ėjimas per gatvę yra paties pėsčiojo problema. Nusitaikai, ir nuspėjamais judesiais eini tarp kelių juostų pro šalį važiuojančių mašinų. Dažnai būni apipypsėtas, nors kartais neaišku ar šia tau pypsi, ar šiaip tą vairą maigo, ar dėl kažko pyksta ar kažkuo džiaugiasi ar sveikinasi. Nepypsintis vairuotojas po kiek tai laiko, matomai netenka vairuotojo pažymėjimo.
Kitas, tikrai ne kartą pastebėtas, elgesys pėsčiųjų atžvilgiu yra tikrąją prasme važiavimas ant pėsčiųjų. Jei matai priekyje per kelią einantį pėstįjį, akivaizdžiai pajauti, kaip vairuotojas spusteli gazą ir pasuka vairą link žmogelio. Nemanau, kad jie nori kažką pervažiuoti, tiesiog manau, kad Gruzijoje, priversti bėgti pėstįjį per gatvę yra geras ženklas ir reiškia turtus ir meilę. Matomai ne veltui mašina su taikikliu ant priekio yra tokia populiari Gruzijoje.
Greitis. Na šiuo klausimu Gruzijoje kaip ir Lietuvoje greičio ženklai yra rekomendacinio pobudžio ir nurodo mažiausią rekomenduotiną greitį.
O pabaigai, dar galiu pasakyti, kad jei The Beatles būtų buvusi Gruzinų grupė "Abbey road" viršelis tikrai atrodytų kitaip.
Utopinis vaizdas Gruzijoje.

penktadienis, balandžio 27, 2012

1/20 sferos

1/20 sferos.
Šiandien pasirodė pirmasis saulės lopinėlis. Po ilgo tinginiavimo, pagaliau šis tas pajudėjo. Pavaizduotas vienas iš dvidešimties icosahedron'o trikampių, kuris priartintas prie apibrėžtinės sferos paviršiaus. Kolkas, tai tik bandomasis, apie metro diametro, modelis. Pasimokinęs iš jo klaidų, spauzdinsiu galutinę trijų metrų skersmens seferą. Ir dar darbų sąraše, dekoracijos. Visa sfera bus išraižyta saulės ir planetų simboliais. Čia bus sunkioji dalis, nes... Nu dar ne prie meno aš... Jei yra norinčių ką pasiūlyti, nesislėpkite.

trečiadienis, balandžio 25, 2012

Nepakeliama būties lengvybė

Perspėjimas konstruktyvaus turinio skaitytojams. Čia jo nebus. Būdamas internetiniu egzibicionistu noriu papublikuoti man patikusias ištraukas iš aukščiau minimos knygo. Milan Kundera, nepakeliama būties lengvybė.  Aišku visos šios ištraukos užkliuvo todėl, kad surezonavo su asmenine patirtimi, todėl kitiems gali tiesiog eiline banalybe pasirodyti. Bet kokiu atveju, kaip ir sakiau, čia nieko konstruktyvaus. O šiaip romanas labai patiko. O turint omeny, kad knygą labai retai į rankas paimu, šitą suvalgiau per tris dienas. Man tai kažkas tokio...

Metaforos.

Viskas ciniškai leidžiama,

Kai šalia guli kitas žmogus.

Prie jos turi lėkti atsitiktinumai.

Atsitiktinumų paukščiai leidosi ant pečių.

Didžiulės gyvibingumo atsargos.

Gimtinė.

Užkirsti kelią atgal.

Noras gyventi.

Gyventi tiesoje.
 
Nepakeliama būties lengvybė.

Todėl keldavosi.

Nusprendė.

Dveji metai atostogų.

O jis negali jos pažadinti.

Žinanti kaip tai daryti.

ketvirtadienis, balandžio 19, 2012

Agv rebranding

Rebrandinimo resultatas

Kiek erzino akį ant šalmo priekio esantis gamintojo logotipas. Ir dar kiek niežtėjo rankos. Todėl nusprendžia kažkaip arčiau savęs padaryti. Rebrandinau šalmą. Dabar kiek lietuviškiau atrodo.

Originalus logotipas