Laiškai iš Suomijos. Pirma diena.

Nepaklaustas pasakau kas man užkliuvo. Nei blogąja, nei gerąja puse. Tiesiog tai, kas patraukė mano dėmėsį. Nuskristi iš Vilniaus į Helsinkį užtrunka žvėriškai mažai laiko. Vos spėjus gerti pateiktą kavą, pro langą jau mačiau Rygą. Mitas apie lėtus suomius manau ne iš piršto laužtas. Finnair lėktuve saugumo instrukcijos buvo supasakotos labai kruopščiai ir lėtai. Nokia yra didelė kompanija. Tokioje didelėje enterprizėje dar neteko dirbti. Biurokratijos lyginant su IBM'u yra ŽYMIAI daugiau. Net patys mano sutikti naujieji kolegos tai pripažino neklausti. O apie IBM biurokratijos lygį aš jau skundžiausi/pasakojau. Dabar šiek tiek pastebėjimų kolkegoms programuotojams. Vėl nuostabieji įrankiai : HP Quality center ir SPM'as. Nokia neatsilieka nuo SEB ir turi užsipirkusi dar daugiau indų. Beje, dabar turiu tampytis su dviem laptop'ais. IBM'iniu ir Nokia'iniu. Sako čia taip normalu yra. gerai kad dar asmeninio nepasiėmiau. Ok atgal prie paprastų mirtingųjų. Helsinkyje rasių maišalynė tikrai didesnė. Nei gerai nei blogai. Tik pastebėjimas. Visur pilna uolų. Nedidelių bet vis kur iš po žemių kyšo išspgrodinto granito luitai. Visi moka angliškai. Visi kuriuos užkalbinau. Merginų grožio dispersija labai didelė. Ok gudriai čia pasakiau. Yra merginų, kaip iš google paieškos "swedish blond" (nesvarbu kad sSomija). Bet yra ir tokių, kurios be problemų nurungtų Ugly Bob'ą. Maisto problemos. Kaip ir norėtųsi neišlaidauti ir ekonomiškai pasimaitinti. Bet pirmą dieną užkliuvau už Mc. Padariau išvadą, kad kitą kartą reiks su savimi pasiimti kelioninę virtuvę. Virdulį, termosą, indelių, šaukštelių ir kitų rakandų. Tuomet eiti į supermarketą ir kol lauke vasara, vakarieniauti ant pievos. Ją dar reiks susirasti. Jei kas žinote pasiūlykite supermarketo dietą, kai nėra nei kur maisto laikyti nei kur jį gaminti. Gal kaip nors gudriai, skaniai ir pigiai prasimaitinti galima. Tai tokie pirmieji kliūviniai-pastebėjimai. Viešbutis ok. Kažkodėl davė su dviem lovomis. Turiu neveikiantį lygintuvą, vonią ir prancūzišką balkoną. Ir žinoma visą internetą...

P.S. Pas suomius tuoaletuose beveik visur yra žarnelė su vandenėliu, jei netikėtai apsišikai daugiau nei planavęs ir keistai spynos rakinasi rankenėlę sukant į priešingą pusę nei įprasta paprastam lietuviui.

Hamakas

Viskas prasidėjo nuo Andriaus fix idėjos sulipti į medžius ir ten pasikabinus hamakus pagyventi porą dienų. Kažkas panašaus gavosi. Gal kiek mažiau nei tikėtasi gyvenimo buvo. Bet naktį visi draugiškai, kaip kokie balandžiai bokštuose, praleidom. Niekas neišsidrėbė. Vaizdas buvo maždaug toks :

Hamakai medžiuose

Kadangi aš labai mėgėjiškai pasikabinau hamaką, o ir pats hamakas nebuvo aukščiausio patogumo lygio, palankioms aplinkybėm susiklosčius miegojau Andriaus hamake. Super hamakas. Atsiguli į jį, jis tave apkabina ir tu, kaip kokia lėliukė kokone, nugrimzti į medžių ošimą ir sūpavimasi. Miegas prisistato tą pačią akimirką.

Užsimaniau tokio hamako. Bet pasirodo Andrius jį parsigabeno iš paties Tailando. Toloka. Taigi teko improvizuoti. Nusipirkau audinių parduotuvėje tris metrus pusantro metro pločio audinio. Šiaip dabar rekomenduočiau pirkti tris su puse. Porą virvelių po penkis metrus ir susirišau hamaką pats.

Aišku pirmi kartai nebuvo patys patogiausi variantai, bet bandymų ir klaidų keliu pasiekiau patenkinamą variantą. Juo noriu ir pasidalinti, gal kam prireiks.

Taigi. Ko prireiks.

• 3.5m stipraus audinio.
• 2x 5m virvės kuriai patikėtumėte laikyti savo svorį.
• Dviejų drūtų medžių prie ko rišite hamaką.

Originalus Andriaus hamakas buvo padarytas iš nailono. Jis labai lengvas ir plonas, gerai kvėpuoja ir yra žiauriai stiprus. Tačiau tokio negavau, todėl panaudojau karinių uniformų medžiagą, kuri sustiprinta papildomais kvadratėliais (matosi nuotraukose). Audinį pirkau Kalvarijų turgavietėje esančioje specializuotoje audinių parduotuvėje.

Virveles nusipirkau pas tą patį Andrių "Montis Magijoje". Jei neklystu šita. O tarp medžių rekomenduočiau, kad būtų bent penki metrai. Viskas.

Hamakas

Kaip pasidaryti.

Kokie trūkumai.

Na vienas iš trūkumų yra tai, kad kiekvieną kartą reikia prie hamako pačiam pririšinėti virves. Pagamintame hamake viskas paruošta ir yra gatavas kablys už kurio tik pritvirtinama virvė. Kitas trūkumas, kadangi naudojau belenkokią medžiagą, hamakas gavosi sunkesnis, gal ne taip patogu jei nori lengvai keliauti.

Privalumai.

Pigiai ir paprastai, jei nereikia hamako audeklą galimą naudoti kaip pavėsinę ar jei jis atsparus vandeniui, kaip stogą nuo lietaus. Kitaip sakant, turi multifunkcinį audinį ir esi ribojamas tik vaizduotės.

Alternatyvos.

Visada gali nusipirkti gatavą gaminį iš interneto. Vaizdai. Jei kas taip padarys, prašysiu į svečius pačiupinėti.

Metaforos ir palyginimai

Pradžiai apie metaforas. Jau kurį laiką pastebiu, jog man užkliūna paaiškinimai naudojant metaforas. Iš pirmo žvilgsnio jie skamba labai įtikinamai, bet pasigilinus supranti, jog kažkas ten negerai. Ir kaip pats dažnai sakau : "Example or I won't understand". Taigi, bandau sukurpti pavyzdinį aiškinimą naudojant metaforą.

Žmogus, kaip ir bet koks kitas gyvas organizmas, užgimsta, auga, subręsta. Lyg medis stiebiasi į viršų ir klesti. Ir kuo senesnis medis, kuo jis storesnis didesnis ir tvirtesnis, tuo jis stipriau laikosi prieš visokias vėtras ir kitas negandas. Taip ir žmogus suaugęs ir tvirtas nesiblaško permainų vėjyje ir nepalūžta pirmai audrai papūtus.

Taigi prašom. Pavyzdinė metafora, kur žmogus lyginamas su medžiu. Kaip ir teisingai, prie pirmo sugretinimo nėra kaip prikibti. Gyvas augantis organizmas. O tada paimamos labiau medžiui būdingos savybės: "nenulūžti pučiant smarkiai audrai" ir "nesiblaškyti permainų vėjyje". Jos perkeliamos žmogui. Va čia ir atsiranda tas plyšys, kuris man vis užkliūna. Nes tuomet su lygiai tokiu pačiu tikslumu galima pasakyti, kad žmogus yra žalias su šakomis ir gyvena kelis šimtus metų. Kas akivaizdžiai yra neteisinga. O lankstytis permainų vėjyje manau nėra bloga savybė. Visgi tuo pagrįsta visa evoliucija. Prisitaikymas priklausomai nuo aplinkybių.

Jau po to, kai parašiau ankstesnį pavyzdį, internete aptikau dar geresnį variantą.

If a key opens lots of locks, then it's a master key. But if a lock is opened by lots of keys, then it's shitty lock.

Šiuo atveju metaforoje net neužsimenama apie vyro palyginimą su raktu. Bet perskaičius atsakymą į klausimą rodos net nebekyla abejonių jo teisingumu. Taip, rakto ir spynos atveju šis atsakymas yra visiškai teisingas, tačiau, kad ir kaip gerai asocijuojasi vyras su raktu, o moteris su spyna, išvada visiškai nepgarįsta ir išlaužta iš piršto.

O moralas toks. Klausyk ką tau sako ir neleisk, kad asociacijos ar metaforos būtų panaudojamos teisingumui įrodyti. O jei ne taip griežtai, tiesiog klausyk ką tau sako.

Gero gyvenimo, kaip linki mano kolegos.

Mintys nukreipiančios mintis

Gėris, džiaugsmas, atvirumas. Atvirai kalbėti apie viską. Tiesa negali griauti ar daryti blogo. Turėti savo viziją ir ja dalintis. Siekti jos ir priimti pagalbą. Padėti kietiems. Maži darbai ir tie suartina žmones. Priverčia nusišypsoti. Nauja nors ir tas pats sena. Kiekviena diena gali būti nauja, jei iš naujo pasakai labas. Nereikia visada projektuoti ateities pagal praeitį. Ateitį galima sukurti. Ir kuo mažiau neišsakytų praeities šešėlių slėgs, tuo lengviau bus kurti ateitį. Pripažinti klaidas, nesigėdyti trūkumų. Būti tuo kas esi, nes savęs neapgausi. Ir tas šiltas jausmas viduje, kai išsakai savo mintis, kai numatai ateitį ir supranti, jauti, jog tai yra teisinga. Kad ir tos mintys ar planai nesiderina su aplinkinių nusistovėjusia nuomone. Tu jas sakai ir jauti jog tai yra teisinga. Džiaugsmas kurti. Džiaugsmas dalintis. Džiaugsmas būti suprastam. Padėti darant tai, ką puikiai sugebi ir neprašyti atlygio. Tavo atlygis yra žmonės, kurie padeda tau siekti tavo vizijos. Žinodami tai ar netyčia. Tu taip pat padedi kitiems. Dalink gerus darbus, prašyk, kad kiti juos dalintų. Atrodo taip paprasta, jei taip įvyktų. Tu neturėtum kur pasidėti nuo žmonių norinčių tau padaryti gerą. Utopija? Gal reikia bandyti. Manau yra kalnai žmonių, kurie tai daro, bet ta gėrio banga nurimsta žmonių abejonėse, gėdoje ir neryžtingume. Bet neaukok savo vizijos. Jei jos dar nematei, būk atviras, bet nepamiršk gėrio ir neįsileisk tamsos, kuri gali tave paralyžiuoti. Kaip nuostabu yra sukoncentruoti mintis. Nemėtyti dėmesio ir nesiblaškyti. Tada mintys užpildo viską ir abejonėms nelieka vietos. Geismas. Jis pats savaime nėra blogas. Tai prigimtinė dalis kaip ir gėrio supratimas. Bandos jausmas. Kai pats nežinai kur eini, tai eini paskui bet ką. Tai irgi galbūt natūralu. Bet atvirumas ir dalinimasis padėtų susiprasti. Kalbėti su žmonėmis. Nesislėpti už humoro skraistės. Metaforos. Jos labai galingos, su jomis reikia elgtis atsargiai ir atsakingai. Nereikia iš jų daryti spektaklio ar komedijos. O paprastumas visada geriau. Atsargiai naudok žodį "visada", nes jei logika į tave atsisuks, gali neatlaikyti jos patikrinimo. Ženklai ir simboliai, leisk jiems padėti siekti savo tikslo. Galbūt ženklai yra save realizuojanti pranašystė. Bet iš tikro koks skirtumas, jei pranašystė išsipildo. Tik turėk tai omeny. Nes jei manai, kad nepavys, tau nepavyks. Jei manai, kad tau pavyks, tau pavyks. Viskas tavo galvoje. O ženklai tau rodo kelią. Gali juo ir neiti, arba patekti ten pat ir pro kitą vietą. Vis dar tikiu žmonių gerumu. Turbūt tai turėtų būti vienintelis įsakymas : būk geras. Nebūk paviršutiniškas, nes viduje visi atskiria gėrį nuo blogio. O pasaulis yra didelis ir gal net per didelis. Net ir tas rodos mažutėlis, kuris yra čia pat. Tu jo nepažįsti. Tau gali pasirodyti jog nieko naujo jame nevyksta ir viskas jau matyta. Rašymas padeda. Galbūt dar padėtų ir kalbėjimas. Minčių srautas. Srautas kuris lekia nuplaudamas visus proto vingius, gal net persirisdamas per kalnus ir kanjonus. Ir nepamiršk paaiškinti ką kliedi, jei matai, kad kažkas nesuprato. Ne būtinai iškarto. Nelik nesuprastas ir stenkis suprasti kitus. Tarpusavio supratimas, vėlgi atvirumo klausimas. Kuo atviresnis žmogus, tuo lengviau jį suprasti. O suprastas nenori būti tik nelaimingas paslapties slegiamas žmogus. Paslaptis vienam žmogui yra per sunki. Pasidalinti paslaptimi, tai pasidalinti našta ir tikėtis supratimo. O išvadų nėra, nes gyvenimas tęsiasi. Dalinkis.

Matei kaip būna...

Kaip tik šiandien darbe dariau testą, kuris nustatė, kad mano "security awareness" yra tik 30%. Ir va , vakare gaunu laišką. Nulaužė hakioriai apache JIRA ir dabar man rekomenduoja pasikeisti visus slaptažodžius. Nustebino mane informatyvumas, paaiškinimas ir atvirumas. Įdomu, jei pvz. mano banką nulaužtų, ar gaučiau aš iš jų tokį pranešimą ar bandytų viską po kilimu pašluoti :

Dear Vincentas Vienozinskis,

You are receiving this email because you have a login, 'vincnetas', on the Apache JIRA installation, https://issues.apache.org/jira/

On April 6 the issues.apache.org server was hacked. The attackers were able to install a trojan JIRA login screen and later get full root access:

https://blogs.apache.org/infra/entry/apache_org_04_09_2010

We are assuming that the attackers have a copy of the JIRA database, which includes a hash (SHA-512 unsalted) of the password
you set when signing up as 'vincnetas' to JIRA. If the password you set was not of great quality (eg. based on a dictionary word), it
should be assumed that the attackers can guess your password from the password hash via brute force.

The upshot is that someone malicious may know both your email address and a password of yours.

This is a problem because many people reuse passwords across online services. If you reuse passwords across systems, we urge you to change
your passwords on ALL SYSTEMS that might be using the compromised JIRA password. Prime examples might be gmail or hotmail accounts, online
banking sites, or sites known to be related to your email's domain, gmail.com.

Naturally we would also like you to reset your JIRA password. That can be done at:

https://issues.apache.org/jira/secure/ForgotPassword!default.jspa?username=vincnetas

We (the Apache JIRA administrators) sincerely apologize for this security breach. If you have any questions, please let us know by email.
We are also available on the #asfinfra IRC channel on irc.freenode.net.


Regards,

The Apache Infrastructure Team

Paslankusis Kristijonas

Trumpa istorija, kaip prisigalvoji ir po to negali nepadaryti...

Vieną dieną, buvo tokia nuotrauka :

nuotrauka.

Ir buvo tokie komentarai :

komentarai

Ir po ilgo kariavimo su Adobe's Flash'u, gavosi štai kas (patampyk mane už kraštų) :

didesnis paveikslas čia.

Sekantis planuose Androidas. Bandysiu padaryti flash card programą telefonams. Beje, su šv.

Tavo gyvenimas

Dar vienas įrašas apie laiką ir jo supratimą. Šį kartą šovė į galvą pažiūrėti į gyvenimą iš viršaus. Kaip žinia, visiems duotas ribotas laikas ant šios apvalios planetos. O po to, jau kaip kam pasiseks, kas toliau keliaus, kas kokiu kirmeliuku atgims, kas paprasčiausiai atgimusiems kirmeliukams maistu bus. Kaip kas norės.

Taigi. Ar matėte savo gyvenimo kalendorių. Ne savaitės dienotvarkę, ne mėnesio, ne metų planą. Visą gyvenimą vienu metu. Visą susisukusią spiralę, visas begalines kopečias, kurios visgi pasirodo turi galą. Ne ? Neproblema, prašau :

Jei norite atsispauzdinti, prašom čia. Rekomenduojamas popieriaus formatas A2 arba A1. Kiekvienas stulpelis yra pusė metų. Viršuje eina metai, šone, metų diena. Optimistiškai paprognozavau, kad nugyvensiu devynesdešimt metų. Perspėjimas, toks plakatas optimizmo tikrai nesuteikia. Šiek tiek kraupina man už nugaros kabėdamas. Bet kaip jau sakiau :

Va ką noriu atspauzdinti. Visą gyvenimą. Šiek tiek baisiai atrodo, bet tiesa yra tiesa ir geriau ją anksčiau pamatyti nei vėliau...

Burbulai

Prieš kurį laiką jau rašiau apie tai, kaip esu stebimas ir kaip man grasina :

"MES TIE SIMBOLIAI KURIE PRIMINS TAU DALYKUS KURIUOS TU GALĖJAI PADARYTI, BET NEPADAREI"

Taigi, kai šį kartą pamačiau tokį vaizdą :

vaizdas

Manęs ilgai įtikinėti nereikėjo. O rezultatas čia.

Pamokos :

Laukti antros valandos nakties šiek tiek prailgsta.

Lipti pastoliais tyliai yra beveik neįmanoma.

Balandžiai miegodami šika ir nieko nemato.

Vilniuje, net ir ketvirtadienį po 02:00, pilna žmonių.

Pamiegojus dvi valandas, dirbti šiek tiek sunkoka.

Nuotrauka, kurioje liko laikas

Viena iš idėjų, kaip pažįstamus daiktus pateikti nematytu rakursu. Šį kartą mašinos, kurioms pašalintas vienas matavimas. Pradžiai rezultatas :

Pilnas paveikslėlis čia. Rekomenduoju pažiūrėti 1:1 masteliu. O dabar apie tai, kas čia ir kaip čia.

Nuotrauka yra dvimatis pasaulio atvaizdas. Ant 'x' pločio ir 'y' aukščio popieriaus lapo suprojektuojama akimirka ir jei skaityti, kad mes gyvename 4 matėje erdvėje (3 matavimai plius laikas) tai nuotraukoje esantis vaizdas yra be dviejų papildomų matavimų. Tuo tarpu, jei paimtume filmuotą medžiagą, lyginant su nuotrauka, ji papildoma laiko matavimu. Taigi nuotrauką nuo filmo skiria vienas matavimas - laikas. O kas jei iš filmo padarytume nuotrauką, pašalindami ne laiko matavimą. Būtent tai ir padaryta nuotraukoje su mašinėlėmis.

Iš kiekvieno filmo laiko momento (kadro) paimta juostelė. O visos gautos juostelės sujungtos į nuotrauką. Bent jau man įdomus rezultatas. Nors ir numaniau, kaip turi atrodyti gautas rezultatas, bet kai kurias detales pastebėjau tik pamatęs galutinį vaizdą. Pavyzdžiui, kuo mašina greičiau važiavo, tuo ji trumpesnė. Skubėjo ir kadangi užėmė mažai laiko, mažai ir įsiamžino. Kitas įdomus dalykas, nors mašinos važiavo į skirtingas puses, nuotraukoje jos visos atsisukusios į tą pačią pusę.

Kitas panašus vaizdas gautas važiuojant ir pro langą filmuojant šalikelę.

Kodėl tai darau? Na va, šauna vis fix idėjų, plius norėjau pasidalinti mintimis apie du būdus, kaip daromas menas. Savo mašinėles panaudosiu kaip pavyzdį, bet apie tai kitą kartą. Nepretenduoju į meną, nes ant interneto rėmelių neuždėsi.

"The most important thing in art is The Frame. For painting: literally; for other arts: figuratively-- because, without this humble appliance, you can't know where The Art stops and The Real World begins. You have to put a 'box' around it because otherwise, what is that shit on the wall?" — Frank Zappa

Saulė

Saulė pakyla ir ji atneša man džiaugsmą. Aš neklausiu kodėl ji patekėjo, aš nepykstu, kai ji nusileidžia. Ji dovanoja savo šilumą visiems, kas atsuka į ją savo veidą. Ir kvailys būtų tas, kuris norėtų, jog saulė šviestų tiktai jam vienam. Jis sudegtų jos spinduliuose. Aš nesu kvailys, bet kodėl nuo šiol, net ir dieną mano veidą turės dengti mėnulio šešėlis... Nesislėpk nuo manęs už mėnulio, neišskirk manęs iš minios...

Maldos namai

Noriu paprašyti pagalbos. Noriu žemėlapyje sužymėti maldos namus. Vilniaus, Kauno, nesvarbu. Tiesiog, jei žinote kokius nors maldos namus (nesvarbu kokios religijos) pažymėkite juos ant žemėlapio.

Žemėlapis

Neprašau vesti nei pavadinimo nei kitos informacijos, tiesiog uždėkite žymeklį ant žemėlapio. Paskui aš jau surinksiu kitą reikalingą informaciją.

Kam man to reikia. Dar negaliu tiksliai suformuluoti. Raimondas mano, kad pagal šventovių vietas bandysiu iššifruoti davinčio kodą ir surasti slaptąją masonų būstinę. Galbūt. Gal kas pasiūlys kokį dar originalesnį variantą.

Ačiū.

Papildymas. Pasirodo tai jau yra padaryta ir rezultatai yra čia.

Gėlių paradas

Šiandien feisbuke prisijungiau prie "Aš esu už LGBT ir juos palaikančiųjų eitynes". Vidgi manau kad Lesbian, Gay, Bisexual, and Transgender žmonės turi galėti reikšti savo nuomonę ir nebūti dėl to diskriminuojami. Po kurio laiko tikrinuosi paštą. Pasiūlymas iš Ditmos :

Laba diena,

kvieciame Jus ir Jusu kolektyva prisijungti prie musu organizuojamos keliones i

geliu parada Olandijoje!

Tik karta per metus galima stebeti gyva geliu parada, vingiuojanti per Olandijos

Šiaures juros pakrantes laukus. Keukenhofo sodas pakeres jus savo geliu kilimais.

Meiles tema spindes nepakartojamais geliu kilimais. O Amsterdama atrasime

plaukiodami jo kanalais ir isitraukdami i šurmuliuojancias gatveles.

Siulome Jums 7 dienu arba 6 dienu nepaprasto grožio kelione.

Iš karto pagalvojau kad mane suprofiliavo ir jau siunčia pasiūlymus į gėjų paradus. Apsiskaičiau, bet skaitant aukščiau esantį pasiūlymą ir pakeičiant "gėlių" į "gėjų" visvien gaunasi gana rišlus tekstas.

Laimingas kaip vaikas

Laimingas kaip vaikas. Taip jaučiausi važiuodamas su aitvaru per kuršių marias. Buvau laimingiausias Vincentas pasaulyje. Bandžiau prisiminti, kada dar taip džiaugiausi ir turbūt tai buvo tuomet, kai Gružtų kaime, pirmą kartą gyvenime pradėjau važiuoti dviračiu. Kritau, kėliausi, kritau, kėliausi, ir pagaliau, po daugybės pastangų pagaliau riedėjau nuo kalno ir sukant vairą dviratis važiavo ten, kur norėjau. Jausmas buvo nepakartojamas. Taip aš jaučiausi leisdamasis nuo kalnelio savo tetos sodyboje, prieš daugiau kaip dvidešimt metų (manau). Taip aš jaučiausi ant marių. Važiavau traukiamas vėjo ir garsiai visu balsu kvatojau (nejuokauju). Pagaliau, tai ką aš įsivaizdavau buvo su manimi. Ir tada Iškilo esminis klausimas : o kas toliau. Ir tada atėjo baimė, negi tada, kai gavau to ko troškau, man to nebereikia. Negi man dabar tai pasidarys nebesvarbu ir aš vėl eisiu ieškoti ko nors naujo. Ir ar tai neužsisuks į amžiną ratą. Negi aš negaliu džiaugtis tuo, ką pasiekiu. Kodėl man reikia kažko naujo. Pasamoninga baimė.

Išaušo nauja diena. Nauja diena su dar didesniu vėju. Vėju, kuris jau nebeleido ramiai išsipakuoti aitvaro ir tiesiog važiuoti. Virvių painiojimas, išsprūstantis ir besiblaškantis aitvaras. Bet panaudojus kantrybę ir nuoseklumą, aitvaras vėl zenite, o aš ant lentos. Penki laipsniai prieš vėją. Važiuoji, vėjas švilpia pro ausis. Jauti, kaip krentantį atgal, tave aitvaras ištempia pirmyn ir greitis vis didėja. Labai geras jausmas. Bet jau vakarykštis. Laikas apsisukti. Aitvaras perskrenda į priešingą pusę ir gamta parodo savo jėgą. Aš pakeltas virš žemės, jaučiu kaip mane traukia aukštyn, krentu ant nugaros, visas kuršių marių ledas trenkiasi man į galvą, toliau slystu ledu. Aitvaras kaip pamišęs sukasi ratu ir daužosi į žemę. Traukiu rankinį stabdį, bandau atgauti koordinacija. Viskas, snieglentė įkirsta į sniegą. Aitvaras nors ir taršomas vėjo guli vienoje vietoje. Perbraukiu galvą ranka, kraujo nėra. Pauzė. Reikia kelti aitvarą ir bandyti važiuoti toliau, visgi pakankamai toli nuo kranto, kad eiti pėsčiomis.

Atsinarplioju virves, bandau kelti aitvarą. Bet ne. Iš tikro, ne aš jį keliu, tai jis mane kelia. Ir aš vėl ore ir vėl tekšt į ledą ir vėl aš nekontroliuojamai velkamas užšalusios balos paviršiumi. Tada aš supratau, kad šūdą aš dar patyriau, kad man dar tiek visko prieš akis. Tokia jėga kokios aš dar nebuvau patyręs. Ir man tai patinka. Ir aš noriu daugiau. Ir aš žinau, kad aš dar grįšiu ir tuo pačiu džiaugiuosi , jog visgi man tai dar neatsibodo.

Aš pagautas vėjo taip, kaip aš pagautas auksaspalvio retriverio.

P.S.

reik turėti omenį, jog tai rašau parvykęs iš "bestever alkoturistinio savaitgalio"

Lipnumas

Parodyk man dėmesį ir aš prilipsiu prie tavęs,

kaip varnalėša prie auksaspalvio retriverio.

Parodyk man dėmesį ir aš prilipsius prie tavęs,

kaip velcro prilimpa prie antros savo pusės.

Parodyk man dėmesį ir aš prilipsiu prie tavęs,

kaip batai prilimpa prie lubų patepti super klijais.

Parodyk man dėmesį, nes aš negaliu jam atsispirti.

Dėmesys ir supratimas, tai kam aš negaliu atsispirti,

bet kartais, gal geriau būti padengtam teflonu.

Be dėmesio ir supratimo, kodėl aš prie tavęs prilipau...

Teorijų generatorius

Iš pat ryto pamačiau štai šį komiksą ir kur buvusi, kur nebuvus į galvą įsimetė dar viena idėja.

http://xkcd.com/687/

Padaryti puslapį, kur teorijos geidžiantis asmuo, įvestų bet kokį skaičių. Tarkim tokį, kokio reikia jo teorijos pagrindimui. Tada programa surastų tam tikras konstantas ir sąryšį tarp jų, tokį, kad gautųsi įvestas skaičius.

Pavyzdžiui :

Didžiosios egipto piramidės kairės kraštinės santykis su atstumu iki mėnulio padalintas iš planetų skaičiaus saulės sistemoje yra lygus "teorijai reikalingas skaičius".

Pažangesniame režime, galima būtų pasirinkti su kokia tema turėtų būti susijusios konstantos. Pavyzdžiui : kosminės konstantos, biologija, kompiuterių mokslas, astronomija.

Jei kas jau žinote tokį servisą, praneškite, bergždžiai nesukčiau galvoje jau realizuotų minčių.

Tai ką gali padaryti dabar, daryk dabar

Turiu naują istoriją ir naują simbolį, kuris man primena apie dalykus, kurių nepadariau. Kaip žinia, šį rudenį vyko Onos bažnyčios remontas. Buvo keičiamas stogas, o visas fasadas iki pat bokštų viršaus buvo užstatytas pastoliais. Vaizdas maždaug toks.

Žinant mano pomėgį lipti sienomis ir lysti ten, kur šiaip nereikėtų lysti, suprantama, kad tik pamačius tuos pastolius, sugalvojau jog turiu užlipti prie Onos kryžių. Taip pat dar buvo mintis nufotografuoti bažnyčią tokiu rakursu, kuriuo paskui tikrai bus sunku nufotografuoti. "Paskui", tai yra, kai pastoliai bus nuimti.

Ir ką, pastoliai jau nuimti, stogas perdengtas, o ant bokštų puikuojasi nauji kryžiai su blizgančiais paauksuotais burbulais. Burbulais, kurie kiekvieną kartą man einant pro bažnyčią, nuo bokštų rėkia:

- "MES TIE SIMBOLIAI KURIE PRIMINS TAU DALYKUS KURIUOS TU GALĖJAI PADARYTI, BET NEPADAREI".

Ir aš turiu galvoje ne tik tą vienintelį lipimą ant pastolių, bet visas galimybes, kurios nuėjo į laiko spiralę ir vis dar matosi už kelių vingių. Burbulai man patinka. Jie mane stebi ir aš žinau, kad ateity reiks nepamiršti, kad tai ką gali padaryti dabar, daryk dabar.

Jovitos užfiksuoti perliukai

Best ever komplimentas. Juozas: - Salmonelės jūs mano!

Naujadaras: klynašvirbis.

Best future idea: žmonių šachmatai (taip gerti reikės) :)

Slapyvardis: Victoria secret

Irgi komplimentas ar kažką: įsitempusi kaip būgnas.

Berods Mindaugas apžavėtas kiaulių gripo: ten tai fiziniai ligoniai, čia tai protiniai ligoniai.

Nauja slidinėjimo rūšis: - O ką jai visą dieną keltuvais važinėtis

Hmmm: - Tu šiandien lazaniją gėrei

Tomas: - Važiuok tiesiai, bet vingiuotai.

Autorė nežinoma: - o iš kitos pusės kitą uodegytę apsaugo :D

- Su kąsniu šneka aristokratai

Šešta slidinėjimo diena: - Panaudojam puodukus gal pirmą kartą? :)

Justas: - penktoj klasėj, kas nevarė? Nieks nevarė, tik aš variau :)

Agnė: - šiandien taip atkrapštė nerdų bajeriai

Livigno minčių retrospektyva

Perspėjimas : Visi vardai yra išgalvoti, bet koks sutapimas su realiu gyvenimu yra grynas atsitiktinumas.

Sako seksas gydo. Vakar Donis įvirto į Dalios ir Jivitos lovą. Dalia su 40 laipsnių. Jovita su dar belenkiek. Jovita vakare :

-- Na ką aš žinau, Dalia vis dar serga.

Žaidėme "Boom'ą". Jovita ir dar trys vaikinai. Jovita visus nusprogdino. Vincentas :

-- Jovita, tu nusprogdinai visus vaikinus. (Angliškai : Jovita, you blow all the guys.)

When chuck noris gets sick he goes to to Donis. (Žiūrėti pirmą istoriją)

Jovita geria jagermeister ir žiauriai paspringsta. Kosti, vos gali įkvėpti. Mindaugas :

-- Ne į tą skylę pataikei ?

Ryte pabunda Viktoras

-- Įdomią diskusiją turėjome vakar vakare, kai parėjote iš Jovitos.

-- Hm, Viktorai mes su tavimi vakar nekalbėjome...

Keltuve.

-- Juozai, išsijunk raciją, jau atsibodo tas traškėjimas.

-- Ne, neišjunksiu. Jei netyčia bus lavina, bent galėsite mane pagal traškėjimą atkasti.

-- Taip, būtinai, kasime, kasime ir atkasime tik raciją.

Pakeliui namo.

-- Einam pro čia, čia arčiau.

-- Ne, einame normaliai.

Po kurio laiko.

-- Na gerai, gerai jūs laimėjote, bet manau, kad kai aš nemačiau, jūs bėgote.

-- Taip, bėgome ir dar jet pack'ą užsidėjome, nes labai bijojome pralaimėti.

Vakare buvo kraujo kuneliai, iš ryto - kraujo lavonėliai.

Juozas gale autiko žiovaudamas plešia operos arijas. Raimondas :

-- Juozai, o kodėl tavo teatras sudegė ?

Aš po šitos kelionės į alkoholį nebegaliu pažiūrėti. Nuo šiol gersiu užsimekęs.

Tai ką, plojot, plojot ir prisiplojot.

Užrašas ant kelinto namo iš eilės "Sexy shop".

-- Gal čia koks servisų brandas.

-- Jei ten merginos mašinas remontuoja, tai nevažiuočiau. Nebent, jei merginos plautų mašinas, tada gal.

-- Su bikiniaias, prie minus penkių. Dvi plauna, trečia pakampėje meningitą gydosi, o tu, pro pravertą langą, šauki: "baikite į mašiną trintis, speneliais dažus subraižysite".

Laiko supratimas

Perspėjimas

Nevažiavusiems slidinėti į Livigno : kiekvienas žodis įžangoje važiavusiems sukels prisiminimus ar asocijacijas, tačiau nedalyvavusiems įžanga gali pasirodyti, kaip paviršutiniškas ir tuščias žodžių kratinys.

Įžanga

Kaip visada, pradžia nuo aplinkui. Savaitė poilsio Italijos alpėse, kur 29 slidžių ir lentų lordai laiką leido kalnų ir pigaus alkoholio apsupty. Livigno. Po pirmų kelių dienų didžioji dalis dalyvių, matomai nuo suvartoto alkholio kiekio, pradėjo kriuksėti ir karščiuoti. Teko gydytis dar didesnėmis dozėmis vaistų. Tačiau tiek sveikieji, tiek sergantys nuoširdžiai išvažinėjo visas Livigno trąsas ir netrąsas. Pajautė kalnų gaivą, vėjo stiprumą, sniego pučiamo į veidą aštrumą, saulės ryškumą, pusnų klampumą offroad'e, skirtumus tarp greitų ir lėtų, atvirų ir uždarų keltuvų ir visus kitus kalnų teikiamus privalumus bei trūkumus (Visi ant kalno sutikti žmonės atrodė labai artimi). Vakarais vykdavo stropūs vakarienių gaminimai su akrobatiniais triukais. Netikėtai pakilęs vėjas iš miegų žadino aitvarus (Vidinis vėjas). Šaltuose balkonuose vyko pokalbiai kurių turinį ir prasmę jau sunku atgaminti. Beje, labai tikėtina, kad balkonai ir neaprengtos kojos buvo viena iš sukiaulėjimo priežasčių. Bet kaip bepaiimtum, buvo geras laikas. Laikas apie kurio supratimą dabar ir reikėtų rašyti. Laikas prabėgo greitai, bet bėgo ilgai.

Artėja

Atėjo laikas išskristi. Buvo priduoti lagaminai. Kaip kas tilpo į apribotus 15 ryanair'o kg, kaip kas netilpo. Bet galų gale, visi lagaminai buvo priduoti. Liko tik rankinis bagažas ir alkoholio likučiai buteliuose. Kaip žiniai į lektuvą jų pranešti nebūtų gavęsi, bet išmesti nekilo rankos. Teko imtis reikalo ir padaryti tvarką. Ramiai laukiamosios salės vidury susėdę lietuviai laukė savo skrydžio. Apibendrinant...

Tekstas

Į lektuvą atsisėdau šiltas. Ir nežinau kaip taip atsitiko, bet su keleive 'i' kilo diskusija apie laiko supratima. Štai čia ir prasideda mintis. Kaip žmonės supranta laiką. Kaip jį įsivaizduoja. Na bent tie, kurie turi vaizdinį mąstymą. (Žodžių atminties žaidimas) . Diskusiją šiuo klausimu jau turėjau su kita 'I'. Diskusija nesibaigė, nes kilo ginčas. Blogai. O klausimas diskusijai buvo toks. Jei metus įsivaizduoti kaip apskritimą, kurioje apskritimo vietoje būtų naujieji metai. Sausio pirmoji. Klausimas į kurį nėra teisingo atsakymo. Tiesiog man įdomu sužinoti kitų žmonių nuomonę. Tiksliau sužinoti kitų žmonių nuomonę tam, kad įsitikinčiau, jog aš mąstau bent jau panašiai kaip kiti. Nes man, apvaliuose metuose, naujieji metai yra ties dvylikta valanda. Bet kaip man teko nusivilti, kai aš uždaviau šitą klausimą aplinkiniams. Mano susidarytas supratimas dužo į šipulius, nes beveik niekas neatsakė jog sausio pirmoji yra ties dvylikta valanda. Na, kai kas visgi atsake, bet mažuma. Visi kiti į mane pažiūrėjo labai keistai. Lyg nesupratę klausimo. Kiti nieko neatsakė. Gal visgi sudėtinga atsakyti į klausimą, kai į jį nėra teisingo atsakymo (Klausimas be teisingo atsakymo). Man visgi nuoširdžiai buvo įdomu, ar tikrai mes visi taip skirtingai įsivaizduojame metus. Nes mano supratimas buvo toks, jog metai sukasi ratu, savaitės sukasi ratu, viskas sukasi ratu.

Buvo toks supratimas, bet paskui atejo kitoks. Būtent dėl to atėjusio ir iškėliau šitą klausimą. Supratau, jog niekas visgi jokiu ratu nesisuka. Viskas eina viena tiesia linija. Kaip kokios kopėčios į dangų, kurių galo nematyti. Nei viena diena nepasikartos nei po savaites nei po mėnesio nei po metų. Viskas kas praeina lieka kopečių apačioje, o tau belieka lipti aukštyn, nematant kas ten yra ir nežinant, kada visgi nuo tu kopėčių nusiversi. Kiekviena diena, tai vienas laiptelis. Štai toks laiko supratimas jau prieš kurį laiką stuktelėjo man į galvą.

O supratimas keičia elgesį. Apvalusis supratimas, yra nuspėjamas, jis suteikia ramumo, nes tu žinai jog ratas apsisuks. Apvalus ratas leidžia visai laiko visumai sutilpti galvoje. Ramumas ir nuspėjamumas. Tiesusis laikas yra baisus, nes nėra kelio atgal. Nė pro kur. O galimybės sugryžti netekimas yra labai gąsdinantis dalykas (predictably irrational - keeping doors open). Taip pat, tos begalo ilgos kopečios netelpa galvoje, matosi tik iki tos vietos, kur kopečios pasislepia gyvenimo debesyse. Bet mane visgi kopečių variantas užkabino. Dėl to, kad galbūt realiau atspindi gyvenimą ir juo neapgaudinėji ir neužliuliuoji savęs. Supranti, kad laikas eina pirmyn ir kiekviena diena yra verta daryti. O ką daryti, tai jau priklauso nuo kiekvieno.

Senovės majų kalendorius. Nelabai panašus į kopėčias.

Klausimas

Klausimas tiems, kas nepatingės ir daskaitys iki šitos vietos. Kokį laiką matai tu, kur ant apskritimo yra sausio pirmoji ? Ne majų kalendoriuje. Savo galvoje.

Internetas

Ir žinoma, po visų rašinių patikrinau, ką internetas mano apie laiko supratimą. Circular and straight time philosophy atvedė prie Ethernal return koncepto. Tada akis užkliuvo už Friedrich Nietzsche teksto Thus Spoke Zarathustra.

"'Everything straight lies,' murmured the dwarf disdainfully. 'All truth is crooked, time itself is a circle.'"

Tada tiesiu taikymu gutenberg.org paskaityti visos knygos kuri jau ilgą laiką yra public domen'e. Prie jos, pasirodo yra ir audio knyga. Už akių užkliuvo skyrius "War and Warriors". Klausiau gal penkis kartus. Vis dar nesupratau. Tada prisiminiau kitą knygą kurią citavo filme "Dead man".

"If the doors of perception were cleansed every thing would appear to man as it is, infinite. For man has closed himself up, till he sees all things through narrow chinks of his cavern." - Aldous Huxley, doors of perception.

Išvados

Ir tada supratau, kad apie viską yra prifilosofuota tokie kalnai, ir kad visa informacija yra taip lengvai pasiekiama, jog galima nuprotėti. Mintys, kam jos reikalingos. Manau, kad visi šitie pamąstymai, pasvaičiojimai ir supratimo ar nuomonės ieškojimai, tai kaip treniruotė kūnui, kur atidirbti judesiai įsimenami. Raumenų atmintis, kai judesį atlieki negalvodamas apie jį, kai jis gaunasi natūraliai ir gerai, nes jį jau darei šimtus kartų prieš tai. Lygiai taip pat ir su mintimis. Prasukdamas vis tą pačią juostelę galvoje, išdegini smegenų vingius (Mintys ir jų ratai), paruoši vagą mintims, ir jei kada gyvenime, mintis įšoks į tą paruoštą vagą, ir kas tada bus, tu būsi pasiruošęs. Taip, kaip apie tai jau galvojei. Tai laikas susiprasti ir susivokti. Kodėl tai rašau. Gal todėl, kad nepamirščiau, labiau suprasčiau ir kad kiti žinotų ką aš galvoju. Gal nepakenks šis mąstymas, svarbu gal kaip ir fizinėje treniruotėje, nepasitempti smegenų. Nežiniai, kaip paskui jas pagydyti...

P.S.

mmmm mėtų arbata su romu daro stebuklus. nom nom.

Vynas no1

Paprastas žmogus įeina į kompiuterių parduotuvę. Lentynose tvarkingai ir gražiai guli išdėliotos prekės. Maitinimo šaltinai, kietieji diskai, vaizdo plokštės ir dar kažkokios nematytos detalės. Atskiroje lentynoje gražiai apšviestoje ryškių lempų puikuojasi centriniai procesoriai (CPU). Pačioje viršutinėje lentynėlėje guli Intel Core i7 Lynnfield, šalia Intel Core 2 Duo Wolfdale ir AMD Phenom II X4 Deneb, prie jų puikuojasi etiketės su pagarbos reikalaujančiomis kainomis. Žemesnėje lentynėlėje kainos prie prekių mažesnės, bet ir procesoriai paprastesni. AMD Phenom X4, AMD Phenom Callisto ir taip toliau. Ant apatinės lentynos, kainos tokios mažos, kad norint jas įžiūrėti reikia pritūpti. Galima pagalvoti, kad kainos priklauso nuo to, kaip aukštai nuo žemės padedama etiketė. Kokias išvadas gali padaryti paprastas mirtingasis, nesimokęs kompiuterių architektūros, nei karto nesusirinkęs sau kompiuterio ar net nežinantis kas yra tranzistorius. Na, brangus, matyt geras, labai brangus matys labai geras. Gražiai įpakuotas, turbūt tikrai geresnis už tą pilkoje dėžutėje.

Tai va, kaip gėda bebūtų prisipažinti, taip va aš jaučiuosi vyno parduotuvėje. Kalnai vienas už kitą gražesnių butelių papuoštų nuostabiomis etiketėmis su mistiškais užrašais. Vynai, kurie nuo gretimos lentynos vynų, kaina skiriasi dešimtimis kartų. Aišku, yra tam tikri faktoriai pagal ką aš dar sugebu atskirti vyną. Baltas - raudonas. Saldus - pusiau saldus - sausas. Bet vis vien lieka kalnas raudonų sausų vynų. Pagal ką tuomet juos rinktis ? Ispanija, Prancūzija, Italija. Ar aš pagal tai, kokioje šalyje augo vynuogės, turėčiau sugebėti atskirti vyną? Ar pagal skonį turėčiau sugebėti pasakyti iš kokios rūšies vynuogių buvo padarytas vynas. O gal jis padarytas iš kelių rūšių vynuogių. To aš jau nebesugebu.

Tai gi apie ką aš čia ? Rašau apie taip, kaip nusprendžiau paišsidirbinėti. Nuo šiol pas mane namie vynas bus be etikečių. Vos tik namuose pasirodys butelis, etiketė, kuo skubiau bus pašalinama. Vienintelė informacija, kuri bus ant butelio, tai tos vyno savybės, kurias aš pats sugebu atskirti.

Na, kad vynas raudonas, nerašysiu, čia jau gautųsi perteklinė informacija. Kol kas užrašai apsiribos tokiais : Sausas vynas, Pusiau saldus vynas, Saldus vynas. Jei visgi pastebėsiu, kad atskiriu iš kokių vynuogių gaminamas vynas, prie užrašų atsiras ir tokie prierašai kaip : Cabernet Sauvignon, Merlot, Chardonnay. Jei su laiku įgusiu ir sugebėsiu skirti skirtingų metų vynus, prirašysiu ir vyno metus. Bet kol kas etiketės bus labai paprastos. "Sausas vynas no1". Manau šį vakarą eisiu ir atsikimšiu tą "Sausas vynas no1"... Pabandysiu pajausti kokį nors subtilų prinokusių žemuogių poskonį susipynusį su aromatingu, bet tuo pačiu ir sodriai gaiviu, laukinių šilauogių švelnumu.

Skanaus, ponas vyno eksperte...

Mano pirmoji panorama

Ką tik pagaminau savo pirmąją panoraminę nuotrauką :

Du dalykai

Šiandien, netikėtai, po bobų žiemos atėjus bobų vasarai, nusprendžiau išnaudoti nuostabų orą bei vis trumpėjančios dienos paskutines šviesias valandas ir pasivažinėti su didelių berniukų riedlente. Nusitempiau ją į kalnelius prie vėtros stadiono ir bandžiau nenusisukti sprando. Pagal sumanymą ta riedlentė skirta važinėtis su jėgos aitvaru, bet kadangi normalaus vėjo vis nepavyksta pagauti, tenka naudotis kalnais.

Po pasivažinėjimo, atrodžiau pakankamai purvinas. Krumpliai ir alkūnės buvo šiek tiek nubrūžintos. Vieną kartą vos nesitvojau veidu į asfaltą. Taip ir įsivaizdavau, kaip pakėlus veidą nuo asfalto, prie manęs prieitų Raimis ir šypsodamasis paduotų savo nuostabiosios, brangiosios stomatologės vizitinę kortelę. Ir nubėgtų tolyn besijuokdamas.

Supratau du dalykus. Pirma - reikia mokėti stovėti ant riedlentės. Antra - reikia mokėti stabdyti. Bėja, antras punktas turbūt trigubai svarbesnis. O tada, jei šiuos dalykus moki, tai kaip sakė Tamošius - "o toliau viskas eitų savaime".

Pamenu Donatas, kažkada sakė, jei pradedi mokintis programuoti mikrovaldiklius, tai jei jau moki padaryti, kad užsidegtų ir užgestų lempelė, tai galima sakyti 50% moki. Su riedlente tas pats, jei jau moki sustabdyti ne dantimis į asfaltą, toliau viskas eis savaime.

Ne visos pasakos baigiasi laimingai.

Čia SEB'o reklaminė kompanija, bet man žodis "pasakos" kažkodėl labai persiskaito kaip "paskolos", kas suteikia paveikslėliui labai idomią prasmę... Ir dar ta sulaužyta buratino koja...

Be2gether abėcėlė

Savaitgalį buvau muzikos festivalyje B2G. Labai patiko. Net tai, jog visą penktadienį lijo, nesugadino nuotaikos. Bet čia noriu pasidalinti visai kitu. Būk kartu abėcėlė. Prieš vykstant į Norviliškes šovė mintis pagaminti didžiausią B2G vėliavą. Vėliava apie abėcėlę. Su kiekviena abėcėlės raide atspauzdinau lapą ir festivalio metu palikau ant tvoros. Rezultatas :

• Visa abėcėlė
• Abėcėlė kaip vėliava

Mano stuburas

Viskas prasidėjo nuo jogos treniruotės. Su sąlyga, jog pradėjau lankytis sporto klube, nusprendžiau pabandyti jogą. Kompetetingi asmenys mane perspėjo, jog mano pasirinkta trenerė nėra geriausias variantas pradedantiesiems. Tačiau, kada gi esu aš protingų patarimų paklausęs. Treniruotė kaip ir buvo prognozuota, nebuvo skirta silpniems pradedantiesiems. Bet aš tikrai negailėjau jėgų ir atidaviau visą save. Treniruotės pabaigoje, matomai tam, kad treniruotė labiau primintu jogą, o ne eilinę aerobiką, buvo užgesinta šviesa ir visi gulėdami ant nugaros irklausydami meditacinės muzikos palaidavosi (relaksavo).

Po treniruotės pasijaučiau visai nauju žmogumi. Jaučiausi tvirtas ir nepalenkiamas. O jei ne taip gražiai pasakyti, tai jaučiau, kad negaliu pasilenkti. Pamaniau kad gerai pasportavau ir čia viskas tik į naudą. Bet laikas ėjo, o aš ir toliau jaučiausi tvirtas ir nepalenkiamas. Nepalenkiamas jaučiausi rytais lovoje, todėl keltis reikdavo ne atsisėdant lovoje, o išsiridenant iš jos. Tvirtas jaučiausi ir darbe, kai po darbo dienos stodavausi ir eidavau namo. Bet pamažu man tai pradėjo nusibosti. Pasiilgau savo lankstumo, sukalbamumo ir vėl norėjau būti minkštas ir lankstus. Su valstybinėmis lankstumo atstatymo įstaigomis turiu prastos patirties. Jie per daug rimtai į visa tai žiūri. Jie neskuba nenorėdami padaryti klaidų. Labai tiksliai kruopščiai ir formaliai viską užfiksuoja, o tai irgi šiek tiek užtrunka. Taip pat valstybiniai taisytojai nori būti tikri kad viskas bus padaryta tinkamai, todėl apžiūrėti pacientą gali norėti daugiau nei pora specialistų. Žinoma apžiūros vyksta skirtingomis dienomis ir skirtinguose vietose. Matomai tam, kad apžiūros būtų kuo objektyvesnės ir viena kitos neįtakotų.

Taigi, aš esu labai už kokybę, bet šiuo laiko momentu, man norėjosi kaip galima greičiau atgauti lankstumą. Vienintelė išeitis buvo kreiptis į privačius šarlatanus. Užsiregistravau ir tik po to suvokiau ženklus, kurie man nieko gero nežadėjo. Apžiūrą man paskyrė penktadienį tryliktą diena ir negana to buvo pilnatis (nejuokauju).  O pati apžiūra, kaip vėliau paaiškėjo ir gydymas, vyko labai greitai ir paviršutiniškai. Nusirenkite, gulkitės, gerai, atsistokite, dar atsigulkite. Štai ir viskas. Jokių chirurginių intervencijų, jokių tyrimų, nei apgailėtinos rentgeno nuotraukos nepadarė. Pavedžiojo ranka per nugarą, lyg jausdamas energetinius laukus, paskui paspaudė vienoje vietoje, kitoje, kažkas trakštelėjo. Pasukiojo kaip kokį gręžiamą rankšluostį, dar kažkas trakštelėjo ir viskas.

Sėdžiu pusplikis nieko nesupratęs, o man jau sąskaita paruošta. Atsiėjo man šitas malonumas dūšią ir pirmagimį sūnų. Tiesa, paskui kasininkė mane nužvelgė ir matomai aš jai pasirodžiau iš tų kurie neturės pirmagimio sūnaus, tai teko 120Lt užstatą palikti. Išėjau, uždariau duris paskui save ir nusprendžiau pamiršti kaip žemai puoliau, kad atgaučiau save. Bet tai padėjo. Aš vėl buvau lankstus. 

Lauke švietė saulė, buvo nuostabus pavasario rytas. Ėjau sau reformatorių skveru ir lanksčiausi nuo kiekvieno vėjo gūsio, kaip koks jaunas gluosnis. Ir buvo taip gera. Aš vėl buvau savimi.

P.S. faktai, detalės, paaiškinimai ir išvados bus kiek vėliau.

Languotas popierius

Suradau užrašą sename sąsiuvinyje :

"Mėgstu popierių su langeliais, taip kiekvieną dieną galiu sau perženginėti naujas ribas"

Minčių gairės

Kad mintys neišsilakstytu, jas reikia prismeigti smeigtukais. Tušinuku ant popieriaus. Paskui imti po vieną ir sudėlioti į vietas.

Krizės akivaizdoje

Artėjant krizei, ar jau vykstant, čia kaip kam atrodo, artėja ir šventės. O šventės mums, dėka vartotojiškumo, turi vos ne tiesioginę asocijacią su dovanų pirkimu. Būtent pirkimu. Ne pačiu dovanojimu, o galvos sukimu, ką ir kam nupirkti. Žinoma nenoriu taip visų sumesti į vieną katilą, bet rašau tai, kaip man atrodo iš mano bokšto.

Taigi, vėl reikia kažką nupirkti, kad galėtum padovanoti. Bent jau pas mane namie bandoma (kartais sekmingai, kartais ne labai) kovoti prieš daiktus. Nes tik nespėk apsižiūrėti ir į namus prilenda ir spintose bei palovėse susirango kalnai įvairiausių daiktų, kurie, praėjus kuriam laikui, net nebežinai kam buvo reikalingi. O šventės labai palanki terpė daiktams namuose veistis. Taigi pirkdamas ir dovanodamas daiktus, kažkaip prieštaraučiau savo paties kovai prieš daiktus.

O jeigu išeitu nenupirkti daiktų bet vistiek juos padovanoti. Krizės akivaizdoje man labai patikusi idėja. Dovanoti daiktus iš namų. Žinoma, apie tai reikia susitarti su panašiais prieš daiktus kovojančiais bendraminčiais. Ieškant ką padovanoti, galima būtu per nauja įvertinti ko tau reikia namie ir ko ne. Prisiminti kas iš pažystamu užsukęs į svečius kažkada buvo pareiškęs susižavėjimą vienu ar kitu daiktu. Galų gale nepagailėti ir padovanoti brangų dalyką, kas iš tikro ir yra dovanojimo esmė. Brangiam žmogui dovanoti brangų dalyką. Ne finansiškai brangų, bet brangų savo istorija, savo buvimu. Dovanojant tokį daiktą gali papaskoti, kaip jis atsirado, iš kur, ką reiškia. Nes tokie daiktai jau turi savo istoriją. Priešingai nuo tų, kurie ką tik nuo akropolio ar panoramos lentynos.

Taigi tokia idėja, kurios autorystės aš sau neprisiimu. Einu po daiktus pasikuisti.

Interpretacija

Aną dieną, po ilgos pertraukos, už mano akių užkliuvo vienas komiksas. Nuo tada, kai aš jį pamačiau pirmą kartą, jis mane sužavėjo. Ne menine išraiška. Paskutiniu fragmentu. Jis man iš karto galvoje susisiejo su ryžtu, drąsa ir kova. Kova - prieš rodos neįveikiamus dalykus. Drąsa, kad ir kaip desperatiškai ji atrodytų. Ryžtu - tikslą pasiekti bet kokia kaina. Užkliuvo ir nuklaidžiojau internetu ieškoti padorios rezoliucijos, kad vėl, kaip prieš pusę metų, galėčiau sau ant darbastalio užsidėti ir žavėtis.

Ir tai, ką atradau, man sukėlė kalną minčių, kurias reikėjo virškinti iki dabar. Net ir dabar gal nėra suvirškinta, bet jau atsibodo galvoje nešiotis. O mintys susijusios su tuo, kaip žinojimas ar nežinojimas keičia supratimą į dalykus, kurie atrodo suprasti pažystami ir aiškūs. Būtent, atrodo. Tai jokia paslaptis, kad taip yra, bet atvejis su šiuo komiksu yra labai konkretus pavyzdys. Todėl juo ir noriu pasidalinti. Ir kaip gi pasikeitė mano supratimas, kurį aš turėjau apie šį komiksą ir kas jį taip pakeitė. 

Žinojimas apie tai, ko iš tikro pačiame komikse ir nėra matyti. Jo priešistorė, ir papildoma informacija apie jo veikėjus. Nes kaip žiniai, dažnai komiksai būna daugiaserijiniai. 

Ir ar iš tikro tas paskutinis lopinėlis popieriuje atrodytu toks žavingas, jei ten vietoj smulkutės mergaitės, stovėtu savo raudonus apatinius apsivilkęs ir naktiniu chalatu plevesuojantis supermenas. Manau, ne. Tačiau pasirodo, kad šiuo atveju būtent taip ir yra. Mergaitė vardu Minus turi antgamtinių galių. Pasaulis aplink ją keičiasi vien nuo jos minčių, kuriuos kartais būna ir nelabai suprantamos. Ir šis atskriejantis meteoritas, iš tikro jai atrodo, kaip koks žaidimas. Nieko rimto.

Ir kur dabar dingo visas mano susižavėjimas šiuo komiksu. Visas ryžtas, drąsa ir užsispyrimas. Iš tikro jie nedingo. Man šis komiksas įgavo kitą prasmę. Būtent tą prasmę, apie kurią aš dabar ir rašau. Kaip žinios keičia mūsų supratimą.

Kartais į gerą pusę, kartais į blogą, o kartais gilyn (ir dar kartais aukštyn kojomis). Ir su visais man jau teko susidurti. Tik šį kartą aš turiu konkretų pavyzdį. "Example or i will not understand".

Šiandien jau laikas ilsėtis, pabandysiu pabaigti kitą kartą. Apie :

• Nemokšiška nuomonė (ignorant opinion, ignorance is bliss).
  
• Nesusitaikymas su faktais, nes tai trukdo idealizuojamam supratimui.
  
• Gal kartais neišmanymas padeda lengviau kažkuo žavėtis.
  
• Nepakartojamas menas ir menas kaip atsitiktinumas.
  
• Informacija be konteksto, laisvė interpretacijoms.
  
• Kūrėjas sukūrė ne tai ką priimė publika.

Pabaigai citata iš interneto.

"I prefer the misinterpretation. I think I'll keep reading it that way."

Ir tai, kas mane užvedė ant visų šitų minčių.

Vidurys

Pradžia

Mokykla

Iš gyvenimo pamokų nepabėgsi.

Vincentas

Laimingas kartu

Kartu gali būti laimingas, kai gali būti laimingas atskirai.

Vincentas

ibm konferencija

Sedziu dabar sau prie tvenkinio palmiu apsupty. lapkricio menuo. gulbe prausiasi noredama buti dar svaresne. dabar kazkaip jauciuosi kai paukstis narvelyje. nuostabus parkas, nemokamas maistas ir gerimai. visi patogumai. bet cia pat salia yra nepazinta ir nematyta barselona. seminarai savo ruostu nepalieka laisvos vietos mintim. ir tik dabar kai praleidau viena paskaita galiu siek tiek atsipusti. vis dar nezinau kur praleisiu penktadienio nakti.

Antakalnio kalneliai ir baltas popieriaus lapas

Šeštadienį, pasiėmiau dviratį ir išvažiavau į miškus. Išbandžiau nokia sport tracker programą. Rezultatas. Bet tai tik šalutinis rezultatas. Tikrasis tikslas buvo pravedinti galvą, pramankštinti po motociklo avarijos apdaužytą koją ir prisiminti jausmą, kai pasileidi dviračiu nuo kalno ir nesiruoši stabdyti. Pro šalį lekiantys medžiai ir po ratais bildabčios šaknys tam tikrai suteikia savotišką žavesį. Kitam kartui reikės normalesnę kamerikę pasiimti ir sugalvoti kaip ją prisitvirtinti. Kolkas gavosi tik bleiro raganos medžioklė.

O besimalant po miškus, galvoje apart viso kito šlamšto makalavosi mintis, kodėl kartais naujas žmogus geriau už seną. Ir viena iš priežasčių, kad naujam žmogui tu pats tampi nauju žmogumi. Nelieka per ilgą laiką sukaupto supratimo apie tave. Nes seno žmogaus sukaupti prisiminimai ir lūkesčiai įpareigoja. Įpareigoja nanuvilti jo sugriaunant susidarytą modelį. Nes sulaukus to, ko nesitiki, gali apimti netikėtas diskomfortas. Todėl, jei per ilgą bendravimo su žmogumi laiką taip jau gavosi, kad jo susidarytas modelis atsiliko nuo tikrojo tavęs, tu tampi sukaustytu to senojo įsivaizdavimo. Čia kaip backwards compatability. Niekas nenori nuvilti savo senų klientų netikėtai pakeisdamas bendravimo protokolą. Ir priešinagai, naujas žmogus yra kaip baltas popieriaus lapas. Tiksliau tu jam esi kaip baltas popieriaus lapas, kuriame gali būti toks koks iš tikro esi.

Tik va problema, kiek juodraščių reikia perpiešti ir ar verta tai daryti. Gal šiuo atveju tiesiog kitą metaforą parinkti ir viskas susistatys į savo vietas. Gal tai tik požiūrio klausimas. Nežinau.

Gražūs žodžių debesys

Wordle - Beautiful Word Clouds.

Originalus tekstas.

Išvaizda ir kvapai

Šiandien, kaip visada po darbų riedėjau žemyn Gedimino prospektu. Galvoje buvo minčių kalėdoskopas. Ta prasme, kad stiklo šukės padrikai vartėsi ir kartais pasirodydavo kažkas gražaus. Ir viena šukė užkliuvo. 

Ne kartą su Ieva diskutavome, kaip reikia rengtis. Ar svarbu, ką kiti mano apie tai ir kaip iš tikro pats nori atrodyti. Kodėl ir ar tai yra svarbu. Mano pozicija buvo, kad kaip aš rengiuosi nėra labai svarbu, svarbu kad gerai jausčiausi. Tai yra funkcija. Privalumas teikiamas apsirengimo komfortui, o ne išvaizdai. Aišku, išvaizdos žemutinė riba ir pas mane yra. Ievos pozicija, jei sugėbesiu teisingai ją perteikti, yra - jog reikia stengtis rengtis gražiai. Ir yra svarbu, kaip tu atrodai. Nes jei atrodai gerai tai ir jautiesi gerai. Bet man kažko trūko tokiame požiūryje.

Ir ta viena šukė iš kalėdoskopo man tai parodė. Iš tikro, kaip tu artodai, galima lyginti su tuo kaip tu kvepi. Tai yra, kaip tu įtakji kitų žmonių jusles. Aš apie viską pagalvojau iš nesavanaudiškos pusės. Tai yra, ne aš gerai jaučiuosi, kai gražiai apsirengiu, bet aplinkinių juslės nėra užteršiamos mano prasta išvaizda. Taip, kaip dauguma žmonių turi minimalius reikalavimus skleidžiamam kvapui, taip turbūt yra ir su išvaizda. Kai kam pakanka  nusiprausti dienos ar nakties kvapą. Taip pat, kai kam tik  svarbu apsimauti kelnes ir marškinius, kad nebūtu šalta. Tačiau visada gali eiti toliau ir pamaloninti aplinkinius puikiu aromatu. Taip pat gali gerbti ar myleti kitus ir jiems pasirodyti su išlygintom kelnėm ar nuostabiu sijonu. Kai pagalvoji ir susitaikai su tuo, jog gražiai atrodai dėl kitų, viskas tampa labai aišku ir motyvuota.

Ir būtent šito požiūro man trūko pateisinti Ievos nuomonei apie apsirengimą. Tai buvo trūkstanti dėlionės dalis. Kai aš tai supratau, viskas susidėliojo į vietas. Pradedant nuo minimalios pagarbos aplinkiniam, kai netrenki prakaitu ir baigiant komplimentu artimam žmogui, kai atrodai pritrenkiamai...

Savaitgalis kaime

Prisiminiau fizinį darbą. Savaitgalį praleidau kaime. Tikrame kaime su traktoriais, klojimais, arimais, avių kaimene ir laisvai lakstančiais sarginiais šunimis. Teko pajudinti tas kūno vietas, kurių paprastai nenaudoju. Bet buvo tikrai gerai. Išpjovėm nereikalingus medžius, prisirinkom obuolių, sutvarkėms šiaudus ir šiaip visokius smulkius darbelius padarėm. Pasivažinėjau su nauju mini traktoriuku - žoliapjove.

Kaip visgi svarbu kartais leisti pailsėti galvai. Kaip kartais svarbu nugrimzti į mintis. Dirbi sau kokį mechaninį darbą, o mintys pavėjui pasileidusios. Žinoma su atsarga, nes nekas jei išskridus mintims, ant galvos virstantis medis užkrenta, arba su huksqvarna koją nusipjauni. Tačiau vakare pajauti tikrąjį malonumą prisėsti ir atsipūsti. Pajauti kad esi gyvas... Visiška priešingybė visai dienai galvojimo, kai vakare po darbų nežinai ko griebtis, nes galva nebeveikia.

Džiaugtis vienam

Manau, kad visi medžiai yra laimingi. Ir jie kiekvieną dieną džiaugiasi. Bet jie tuo nesidalina, bent jau ne su žmonėmis. Todėl manau, kad žmogus džiaugdamasis vienas, atrodo laimingas kaip medis...

Google veidai

Įsijungiu aną dieną web picasa albumą ir randu naują funkciją. Veidų atpažinimas. Standartiniai beta perspėjimai ir visa kita. Spaudžiu mygtuką "Ieškoti veidų" ir gaunu pranešimą, kad reikia luktelėti kelias valandas. Kaip ir pamiršau nuo to laiko. Iki šiandien, kai vėl atsidariau savo albumą ir matau pasiūlymą sužymėti surastus veidus. Susieti veidelį su žmogumi taip parasta, kad truputi baisu. O veideliai ne šiaip pateikti bet sugrupuoti pagal panašumą. Iš vartotojo pusės viskas labai gražiai atrodo, dabar galiu surasti nuotraukas kur esu aš ir Juozas. Bet iš kitos pusės, kai pagalvoji, kad googlui veidų atpažinimo algoritmų apmokymą darys visas pasaulis. Už dyką. Pavydas ir nerimas paiima. Bet, aš neturiu ko slėpti, ania ?

Važinėtis motociklu

Man patinka važinėtis motociklu. O važiuoti intensyvaus eismo salygomis dar labiau. Todėl aš visom keturiom esu už "nuogus" motociklus miesto gatvėse. Motociklams kamščiai mieste neegzistuoja. Neskaitant kelių gatvių, kurias galima lengvai aplenkti. Labai geras jausmas važiuoti tarp kamštyje stovinčių mašinų. Aišku tą patį galima padaryti ir su motoroleriu. Bet yra dar vienas labai patinkantis užsiėmimas, kur motoroleris nebepadeda. Pagreitis. Kai visos mašinos plente velkasi 80 km/h ir abi juostos užimtos, suktelėti akseleratorių ir pravinguriuoti tarp mašinų beveik liečiant jų veidrodėlius. Pavojinga, nesakau, kad visą laiką taip važinėju. Bet kartais, taip gera...

P.S. šitaip aš nedarau :) 

Prisiminiau vokiečių kalbą

Last.fm'e netikėtai atradau mane užkabinusią dainelę. Annett Louisan, Widder Wider Willen (Avinas prieš savo valią). Skamba viskas gražiai, bet ne viską suprantu ką dainuoja. Negalvojau, kad taip pamiršau deutsche Sprache. Teko su žodynu pasėdėti, prisiminiau mokyklą. Išsiverčiau, prasmės žodžiuose yra :)

Fotonai

Šiandien mane nudžiugino fotonai. Pasiekę mano akis, jie sukėlė man džiaugsmą. Jie atskriejo iš monitoriaus, kuris kelis taškus perpiešė kita spalva. Keli taškai pasikeitė. Jie pasikeitė, nes elektronai atnešė žinią. Žinią iš toli, kad kažkas pasikeitė. Klavišai sujungė elektros grandines ir išleido kelionėn elektronus, kurie nešė džiugią žinią. Klavišai buvo suspaudyti būtent taip ir būtent tada, kada reikėjo ir tai turėjo prasmę. Ir ta prasmė elektronų ir fotonų keliu atkeliavo iki manęs ir atnešė man džiaugsmą. Ir tos prasmės supratimas mano galvoje sprogo į daugybę minčių. Paprasta žinia ir jos supratimas. Tu atsisėdai ir kaip visada surinkai tą pačią kombinaciją. Ir aš supratau "Ieva Leinartaite is online". Ir tai ne buvimas kartu ir tai ne kalbėjimas, tai supratimas. Paprasto dalyko, kad tu atsiradai kažkur šalia. Pasiekiama. Ir tai tik keli fotonai. Fotonai, kuriuos man atsiuntei tu. Tikiuosi suprasi mano džiaugsmą ir nerimą. Visi mes vienas pas kitą keliaujam fotonais. Ir sprogstam vienas kito galvose. Šiandien mane nudžiugino fotonai.

2008.06.17

Papildymas : Vizualizuotas šis tekstas.

Žvalgytuvės Siesartyje

Pirmą savo atostogų dieną, praleidau prie Siesarčio ežero. Buvo vykdomi paruošiamieji darbai laivų orientaciniam. Pasitreniravau slėpti plūdurus, juos surasti. Taip pat išbandžiau greitojo išsilaipinimo saloje būdus. Dar kartą apžiūrėjau teritoriją. Beje dieną prieš renginį, Siesarčio ežero pakrantės, matomai bus pačios saugiausios Lietuvoje, nes ten vyks metinis policijos pareigūnų sąskrydis (gal suvažiavimas labiau). Tikiuosi jiems nesibaigs kaip muitinės sąskrydžio dalyviams.
Taip pat pabandžiau atlikti vieną iš užduočių. Gps piešinys. Bandžiau nupiešti širdelę. Rezultatas :

Taigi, nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti. Taip pat išbandžiau klaidžiojimą po salą. Gerai, kad ji tokia nedidelė, nes be takelių pakankamai suku orientuotis. Man sekės taip. Ypač prajuokino Ievos riaumojimas 38 sekundę.
Dar keli vaizdai iš įvykio vietos mano albume.